Kaip ir Lietuva, Lenkija jau ne vienerius metus, ypač po 2014-ųjų Rusijos invazijos Ukrainoje, stiprina savo gynybinę galią: pagrindinis dėmesys skiriamas šalies karinės infrastruktūros stiprinimui, pajėgumų atnaujinimui arba naujų įsigijimui. Kaip ir Lietuva, Lenkija iki 2030 m. įsipareigojusi skirti 2,5 BVP gynybai.
Tiesa, dėl savo dydžio, geopolitinio svorio ir turimų finansinių galimybių Lenkija gali skirti gerokai daugiau. Vien pati suma – 185 mlrd. zlotų (beveik 43 mlrd. eurų) per 7 metus atrodo įspūdingai.
Bet tai – tik skaičiai, o po jais paslėpti iš pirmo žvilgsnio keistai skambantys pavadinimai: Kruk (kranklys), Gryf (grifas), Wazka (laumžirgis), Plomykowka (liepsnotoji pelėda), Harpia (harpija). Tai yra kodiniai atskirų ginkluotės programų pavadinimai, neatsitiktinai gavę tokias reikšmes. Viena jų gali būti ypač aktuali ir Baltijos šalims bei Rusija.
Prioritetas – moderniems naikintuvams
Pavyzdžiui „Kruk“ programa – tai atakos sraigtasparnių įsigijimas. Kaip ir programos pavadinimą atitinkantys paukščiai – krankliai, atakos sraigtasparniai gali dirbti poromis ir medžioti įvairius taikinius.
„Plomykowka“ programa numato signalų žvalgybos ir antžeminio stebėjimo lėktuvų įsigijimą – kaip ir liepsnotoji pelėda, tokio tipo orlaiviai gali žvalgyti taikinius dieną arba naktį, gaudo signalus jautriais jutikliais.
Harpija gamtoje – plėšrus vanaginių šeimos paukštis su pilkomis, juodomis ir baltomis plunksnomis ir ilga dryžuota uodega. Turi dvigubą skiauterę, stiprų snapą ir labai storas, galingas kojas. Tai labai stambus paukštis, sveria 4-9 kg, ištiesti sparnai yra daugiau kaip 2 metrai. Harpija labai vikri, todėl gali skraidyti tarp medžių viršūnių ir gaudyti grobį.
„Harpia“ programa taip pat susijusi su plėšriųjų paukščių medžiokle, nes numato vikrių, universalių 5-kartos naikintuvų įsigijimą. M. Baszczako teigimu, ši programa yra prioritetinė.
Tai gali lemti kelios priežastys. Pirmiausiai pačios programos pavadinime užšifruotas žodis „modernizacija“, tad net jei ir pastaraisiais metais Lenkijos karinės pajėgos modernizuojamos įspūdingais tempais, jose vis dar likę nemažai sovietų laikų gamybos ginkluotės ir technikos.
Tikslas – pakeisti ją šiuolaikiškesne ir pageidautina vakarietiška, kurios veikimą galima būtų derinti su sąjungininkais. Pavyzdžiui, vieni moderniausių Lenkijos pajėgumų – 48 iš JAV įsigyti naikintuvai F-16, kurie nuo pernai ginkluoti ir sparnuotomis raketomis JASSM-ER, tačiau jų neužtenka, be to, Lenkijos modernizavimo programoje numatyti įsigijimai turės tarnauti bent keliolika metų ar net kelis dešimtmečius, kai dabar turima technika jau bus pasenusi.
„5-os kartos naikintuvai vaidina itin svarbų galios daugiklio vaidmenį moderniose karinėse pajėgose“, – sakė gynybos ministras. Jam antrinęs Vroclavo universiteto profesorius Michalas Piekarskis pabrėžė, kad be turimų F-16, Lenkija vis dar naudoja fiziškai ir morališkai pasenusius, net jei ir modernizuotus atakos lėktuvus Su-22 ir naikintuvus Mig-29. Vienas pastarųjų sudužo pirmadienį – iki tol Lenkija turėjo apie 30 tokių orlaivių.
„Lenkija, kaip vidutinio dydžio valstybė, turėtų kreipti dėmesį į kokybę, o ne kiekybę, ypač kalbant apie augančias grėsmes Rytų Europoje. Naujieji naikintuvai turėtų suteikti Lenkijos karinėms oro pajėgoms naujas galimybes“, – sake M. Piekarskis.
M. Blaszczakas neatskleidė tikslios įsigijimų datos ir galimo naikintuvų gamintojo, tačiau Lenkijos žiniasklaidoje Varšuvos sprendimas jau vadinamas nesudėtingu ir lengvai atspėjamu. Mat vienintelis jau išbandytas, skraidantis ir kovos veiksmuose dalyvavęs orlaivis, kuris atitinka lenkų reikalavimus 5-os kartos naikintuvui yra „Lockheed Martin“ gaminamas F-35 „Lightning II“, jau gavęs ir neoficialų pavadinimą „Panther“ (pantera).
Pavyzdžiui, Vokietija ir Prancūzija dar tik kuria tokius naikintuvus, Rusija ir Kinija tikina sukūrusios tokius naikintuvus, tačiau jų atitikimas 5-ai kartai, numatančiai orlaivio galimybes (modernią avionikos sistemą, pastebimumą radarams, slapumą, jutiklių sąveiką) kelia nemažai abejonių.
Brangiausi ir moderniausi naikintuvai
Varšuvai amerikiečių bendrovės pasirinkimas būtų logiškas ir dar dėl kelių priežasčių. Pirmiausiai tai būtų logiška strateginės partnerystės su JAV tąsa. F-35 programa yra išties daugiašalė, mat naikintuvų komponentai gaminami keliose valstybėse, kur sukuriamos papildomos darbo vietos ir laimi vietos verslas – tokia galimybė ypač vilioja ir Lenkijos gynybos pramonę, turinčią didelę įtaką šalies kariniams ir politiniams sprendimams.
Be to, anksčiau vasarį JAV ir Lenkija patvirtino 414 mln. dolerių (363 mln. eurų) susitarimą dėl mobilių salvinės ugnies sistemų HIMARS įsigijimo. Pernai kovą Varšuva pasirašė 4,75 mlrd. dolerių (4,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl JAV priešlėktuvinių sistemų „Patriot“ įsigijimo. Galiausiai Lenkijos dešiniųjų vyriausybė ne kartą skatino JAV įkurti nuolatinę karinę bazę. Šiuo metu rotacijos principu Lenkijoje dislokuota beveik 5 tūkst. amerikiečių karių.
Lenkija pati neslepia, kad ją domina galimybė prisijungti prie F-35 programos, kuri vadinama prestižiniu klubu. Iš 9 originaliųjų dalyvių – Australijos, Kanados, Danijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Turkijos, Jungtinės Karalystės ir JAV šešios jau sulaukė pirmųjų naikintuvų.
Nauji tokių naikintuvų pirkėjai – Japonija, Pietų Korėja, Belgija ir Izraelis, o pastaroji šalis šiuos naikintuvus jau išbandė karo veiksmuose prieš Siriją, kur įveikė pažangias rusiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais F-35 programa sulaukė nemažai kritikos dėl įvairiausių atidėliojimų, defektų, o ypač – dėl smarkiai išaugusios naikintuvų kainos, JAV skubina šių orlaivių priėmimą į ginkluotąsias pajėgas dėl jo unikalių galimybių.
Pavyzdžiui, vos išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo „nekontroliuojamą“ F-35 kainų kilimą, tačiau pati naikintuvų gamyba taip ir nebuvo sustabdyta, net ir vertinant alternatyvius, tarpinius pasiūlymus.
F-35 turėjo tapti pagrindiniu, universaliu ir moderniausiu JAV oro pajėgų, laivyno, jūrų pėstininkų ir beveik 10 JAV sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Izraelį, Italiją, lėktuvu. F-35 Lightning II yra brangiausias naikintuvas per visą JAV istoriją, o nuo šių metų planuojama išplėsti tokių naikintuvų gamybą iki 160 per metus, tikimasi, kad vieno orlaivio kaina sumažės iki 86 mln. dolerių už vienetą.
Daugiau nei 10 metų kuriamo ir tobulinamo naikintuvo programai jau išleista 379 mrd. dolerių, o šiuo metu pagaminti 184 naikintuvai F-35. Iš viso planuota pagaminti 2443 tokius naikintuvus vien JAV pajėgoms.
Slapias (stealth) technologijas naudojantis F-35 gali kautis su priešininko orlaiviais, iš didelio atstumo žvalgyti antžeminius taikinius arba atakuoti juos įvairia ginkluote. Tačiau didžiausiais F-35 privalumais laikomos jame įdiegtų jutiklių, slaptų technologijų ir ginkluotės galimybės.
Gebėjimai iš saugaus atstumo nepastebėtiems atakuoti oro ir sausumos taikinius yra tas privalumas, kurio baiminasi potencialios JAV priešininkės – pirmiausiai, Rusija, kuri pastaraisiais metais stiprina savo pajėgumus Kaliningrado srityje. Lenkijai rusų karinė grupuotė Kaliningrade yra ne mažiau aktuali, nei Lietuvai, nes tai vienintelis sausumos ir jūros pasienio ruožas su šia valstybe.
Būtent Lenkija yra svarbiausia šalis, kuri užtikrina vadinamojo Suvalkų koridoriaus – strateginio sausumos ruožo, jungiančio su Lietuva (o per ją ir su kitomis Baltijos šalimis) pralaidumą NATO. Dėl glaudesnio abiejų šalių bendradarbiavimo gynybos srityje, ypač kalbant apie Suvalkų koridorių ir bendras pajėgas, Lenkijos ir Lietuvos vadovai susitarė dar praėjusią savaitę.
Turėdama 5-os kartos naikintuvus Lenkija būtų pajėgi geriau atgrasyti Rusijos karinę grupuotę Kaliningrade, o kilus agresijos grėsmei lenkai galėtų smogti jai iš didelio atstumo nepastebėti – būtent tokią galimybę su naikintuvais F-35 jau pademonstravo Izraelis, smogęs taikiniams Sirijoje, kuri naudojo pažangias rusiškas priešlėktuvinės gynybos priemones.
Vien tokia lenkų galimybė gali priversti pakoreguoti bet kokius agresijos planus, jei tik Rusija tokių turėtų prieš pačią Lenkiją ar Baltijos šalis. Mat tokio pajėgumo turėjimas lenkams leistų panaudoti turimus pranašumus, nepaisant Kremliaus ruporų pagyrų rusiškai priešlėktuvinės gynybos sistemai ar saviems naujausiems naikintuvams, kurių Rusija iki šiol teturi 12 vienetų, nors žadėjo turėti jau šimtus. Galiausiai, būtent Lenkija yra daugiausiai kartų Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro erdvę savais naikintuvais saugojusi valstybė. Paskutinįjį kartą lenkai tai darė pernai naikintuvais F-16.
Be to, nepaisant kritikos, F-35 prieš kelias savaites dar kartą pademonstravo ir savo galimybes ore. Dar prieš dvejus metus elitinėse pratybose JAV „Red Flag“ debiutavę naikintuvai pratybose įrodė savo pranašumą prieš kitus, pasiekę įspūdingą rezultatą. Tuomet simuliuotų mūšių metu pergalių ir netekčių santykis, skirtingais duomenis siekė nuo 15 prieš 1 iki 20 prieš 1. Vienas numuštas F-35 priešininko pajėgoms kainavo 15 ar net 20 naikintuvų.