Antradienį oficialiai pristatytame bendrame valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pabrėžiama, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos didelį dėmesį skiria Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčios infrastruktūros žvalgybai“.
Toks dėmesio rodymas pasireiškia ne tik klasikiniu šnipinėjimu – žmogiškųjų išteklių pagalba, dokumentų vagystėmis ar kibernetinėmis priemonėmis. Atskleisti ir kiti būdai, tarp jų priemonės, kurias Rusija Lietuvoje – NATO valstybėje jau nebevengia naudoti, kaip ir konflikto zonose.
Žvalgo strateginius objektus
Ataskaitos autorių teigimu, Rusijos žvalgybos tarnybos renka žvalgybos informaciją apie pramonės įmones, Lietuvos kariuomenės (LK) infrastruktūrą, Lietuvos ryšių sistemas, jūrų ir oro uostus, geležinkelių ir kelių mazgus. Pastaruoju metu stebimas ypatingas Rusijos žvalgybos susidomėjimas Lietuvos energetikos sektoriaus objektais. Tai yra natūralus procesas – tokia informacija renkama siekiant atnaujinti duomenis, juos palyginti, atlikti kitą analizę.
Tai daroma prisidengiant ir oficialiais susitarimais. Pavyzdžiui, svarbi infrastruktūra yra nuolat žvalgoma išnaudojant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijas, kurių tikslas yra didinti karinį skaidrumą.
Nustatytas ne vienas atvejis, kai Rusijos atstovams virš Lietuvos atliekant stebėjimo skrydžius pagal ESBO „Atvirojo dangaus“ sutartį ir ginkluotės kontrolę pagal Vienos dokumentą buvo vykdoma svarbios infrastruktūros žvalgyba. JAV pernai dėl panašios priežasties buvo sustabdžiusios tokias „Atvirojo dangaus“ misijas, po to, kai rusų lėktuvas nukrypo nuo numatyto kurso.
Taip pat pripažįstama, kad žvalgybai išnaudojami ir į Lietuvą atvykstantys Rusijos gyventojai, kurie stebėdami, filmuodami ar fotografuodami renka informaciją apie LK infrastruktūrą bei strategiškai svarbius objektus. Užduotys rinkti informaciją apie svarbią infrastruktūrą Lietuvoje buvo skiriamos ir GRU užverbuotiems Lietuvos piliečiams.
Vis dėlto vienas įdomesnių ir iki šiol neviešintų atvejų yra tai, kad Rusija nuo 2016 m. taip pat aktyviai naudoja bepiločius orlaivius. Tokių pasirodymas Lietuvos-Rusijos ir Lietuvos-Baltarusijos pasienyje lietuvių pasieniečiams nėra naujiena. Jau ne vienerius metus lietuvių pasieniečiai aptinka kontrabandininkų bepiločius orlaivius – dažnai primityvius, bet taip pat sunkiai aptinkamus turimomis techninėmis priemonėmis.
Tačiau Rusijos bepiločiai orlaiviai, kuriuos šios šalies karinės oro pajėgos ėmė ypač aktyviai naudoti karinėse kampanijose Ukrainoje ir Sirijoje, yra visai kito lygio aparatai. Ataskaitoje pažymima, kad tokie orlaiviai nepastebėti žemame aukštyje įskrenda į Lietuvos oro erdvę ir fotografuoja vietovę.
Įskrido, nukrito ir tiriamas iki šiol
„2016 m. Lietuvos teritorijoje buvo aptiktas su Rusija siejamas žvalgybinis bepilotis orlaivis. Nustatyta, kad tokio pat tipo orlaiviai vykdė žvalgybos skrydžius. Lietuvos teritorijoje rastas su Rusija susijęs žvalgybinis bepilotis orlaivis skraidė ir virš Sirijos, Libijos bei Rytų Ukrainos teritorijų, kur vyko Rusijos remiami koviniai veiksmai“, pabrėžiama grėsmių vertinimo dokumente.
Čia taip pat pažymima, kad šis orlaivis surinktas iš keliose šalyse pagamintų komponentų, tačiau programinė įranga rusiška, o komplektacija atitinka žinomus Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų naudojamų bepiločių orlaivių analogus. Orlaivio paskirtis – žemės paviršiaus objektų fotografavimas.
Tai, kad minėtas bepilotis orlaivis nėra paprastas kontrabandininkų „žaisliukas“ patvirtina ir pateikiama informacija: jame įdiegtas aukštos tikslumo klasės giroskopų ir akcelerometrų modulis suteikia galimybę vykdyti skrydžio planą iš anksto suprogramuotu maršrutu netgi nuslopinus palydovinės navigacijos sistemą.
„2017 m. Rusijos žvalgybinis bepilotis orlaivis taip pat buvo rastas Lenkijos pasienyje. Šie atvejai patvirtina, kad Rusija naudoja tokius orlaivius žvalgybai ne tik konflikto rajonuose, bet ir taikos metu kaimyninėse NATO valstybėse. Lietuvoje renkama informacija apie nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinčius objektus yra naudojama Rusijos kariniam planavimui.
Rusijos naudojama technologija stipriai išplečia operacinės-taktinės žvalgybos informacijos rinkimo galimybes užsienio valstybėje taikos metu, o prieš ją taikyti gynybines priemones yra sudėtinga. Tikėtina, kad artimoje ir vidutinėje perspektyvoje Rusijos žvalgybinės veiklos intensyvumas renkant žvalgybinę informaciją apie svarbią infrastruktūrą Lietuvoje nemažės, o technologijų plėtra šią veiklą padarys dar mažiau pastebimą“, – teigiama ataskaitoje.
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje VSD ir AOTD vadovai Darius Jauniškis ir plk. Remigijus Baltrėnas lakoniškai atsiliepė apie šį dar 2016 metais užfiksuotą incidentą, kai minėtas bepilotis orlaivis nelegaliai kirto sieną ir „rastas Lietuvoje“.
Kur rastas, kokiu būdu jis atsidūrė ant žemės ir koks tai orlaivis? Apie tai AOTD direktorius kalbėjo nenoriai, pažymėjęs tik tai, kad bepilotis orlaivis įskrido iš Rytų – Baltarusijos pusės. Be to, anot R. Baltrėno, šiuo metu vis dar nustatinėjamos techninės orlaivio charakteristikos, tebevyksta tyrimas, konsultuojamasi ir su sąjungininkais.
Matytas Turkijoje ir Ukrainoje
Vis dėlto DELFI šaltinių teigimu, vien tokio bepiločio orlaivio pasirodymą virš Lietuvos galima vertinti dvejopai: ir kaip grėsmę, ir kaip dovaną arba lobį.
Viena vertus, kaip teigė šaltinis, 2016-ųjų pirmoje pusėje į Lietuvą iš Baltarusijos įskridęs bepilotis orlaivis išties nėra paprastas aparatas. Kirtęs sieną jis nukrito ne pasienyje, o buvo įskridęs į Lietuvos gilumą. Pasienyje su Baltarusija yra keli Rusijos ir Baltarusijos žvalgybas galimai dominantys strateginiai objektai – radarai, Pabradės poligonas, kariniai daliniai.
Kokiu būdu šis aparatas atsidūrė ant žemės neatskleidžiama, įtariama, kad tai buvo techninis gedimas. Iš nuotraukos galima spręsti tik tai, kad orlaivis nepatyrė didelių pažeidimų, išsiskleidė parašiutas. Šaltinio duomenimis, Lietuvos teritorijoje šį orlaivį surado civilis gyventojas, kuris ir pranešė pareigūnams.
Neatskleidžiama ir tai, ar Lietuvos kariškiai arba pasieniečiai stebėjo sieną kirtusį orlaivį ir ar mėgino perimti jo valdymą, tačiau minėtos techninės charekteristikos, leidžiančios vykdyti skrydžio planą iš anksto suprogramuotu maršrutu atitinkamame aukštyje galimybes perimti orlaivį sumažino.
Vis dėlto pats orlaivis galiausiai atsidūrė lietuvių rankose, o informacija apie incidentą iš karto buvo įslaptinta. Kitaip, nei 2005 m., kai į Lietuvą įskrido ir pasiskraidęs sudužo Rusijos naikintuvas Su-27, šį kartą apie incidentą tylėta kelerius metus.
Šaltinio teigimu, iki šiol stengiamasi išgauti visą koduotą informaciją iš paties orlaivio laikmenos, kuri buvo nepažeista. Šiuo metu žinomas tik skrydžio maršrutas ir tai, ką fotografavo minėtas orlaivis.
Būtent tokio fakto, kad lietuviai turi beveik nepažeistą rusišką bepilotį orlaivį su slapta informacija paviešinimas, anot šaltinio, gali būti savotiška žinia Kremliui. Rusija gali nežinoti, ką žino lietuviai ir jų sąjungininkai. Be to, Lietuva planuoja įsigyti radarų, kuriais būtų galima aptikti žemai skraidančius orlaivius, tokius, kaip 2016 m. nukritęs šalies teritorijoje.
Ataskaitoje neatsitiktinai užsiminta, kad būtent tokio tipo orlaiviai naudoti Sirijoje ir Ukrainoje, kur taikinius žvalgo rusiški bepiločiai orlaiviai „Orlan-10“. Tiesa, pastarasis ir rastas Lietuvoje kiek skiriasi: „Orlan-10“ turi po vieną kilį ir aukščio vairą, nukritęs Lietuvoje – du. Ukrainiečiai buvo pirmieji, kuriems dar 2014 metų gegužę karo Donbase metu pavyko numušti pirmąjį tokio tipo orlaivį.
Vėliau ukrainiečiai numušė dar bent penkis tokius orlaivius ir juos identifikavo kaip „AFM Servers“ bendrovės gaminamus „Ptero G0/Ptero SM“. Tačiau pastarieji irgi atrodo kiek kitaip, todėl neatmetama versija, kad su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, pirmiausiai FST bendradarbiaujanti „AFM Servers“ sukūrė specialią modifikaciją. Tokią pat modifikaciją galėjo sukurti ir Specialiųjų technologijų centras Sankt Peterburge, kuriantis bepiločius orlaivius „Orlan“.