„Audito rezultatai verčia abejoti ne tik turto valdymo sprendimų racionalumu Alytaus pataisos namuose, bet ir jų skaidrumu,“ – pranešime sako Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė.

Teisingumo ministerijos audite buvo nustatyta, kad ankstesnė Alytaus pataisos namų administracija savavališkai, be Vyriausybės nutarimo, privačiam juridiniam asmeniui panaudos pagrindais perdavė valstybės nekilnojamąjį turtą. Nustatyta, kad įstaiga nekontroliavo ir panaudos sutarties vykdymo.

„Buvo nustatytas atvejis, kai valstybės turtas privačiam juridiniam asmeniui išnuomotas už 6,6 karto mažesnę kainą, nei tokių patalpų nuomos rinkos kaina Alytaus mieste, o nuomininkas patalpomis ne tik pradėjo naudotis dar iki nuomos konkurso paskelbimo, bet ir turėjo galimybę naudotis beveik 3 kartus didesniu plotu nei išsinuomojo. Sulaukėme įstaigos vadovo pavaduotojo prašymo nefiksuoti šio pažeidimo“, – sako auditorė.

Neužkirstas kelias draudžiamiems daiktams, nepagrįstos priemokos

Audito rezultatai parodė, kad netinkamai buvo valdoma ir draudžiamų daiktų patekimo į įstaigos teritoriją rizika. Tretiesiems asmenims buvo leidžiama patekti į įstaigos teritoriją be nustatytų leidimų, o į išnuomotas patalpas patekdavo objektai, kuriuose būtų nesudėtinga slėpti draudžiamus daiktus.

Pasak ministerijos, audito metu nustatyti faktai patvirtina, kad Alytaus pataisos namų vadovas ne tik neefektyviai organizavo šios įkalinimo įstaigos veiklą, bet ir neproporcingai bei nepagrįstai skirstė darbo užmokesčio fondą darbuotojams.

Audito duomenimis, 2015-2017 metais nepagrįstai buvo panaudota daugiau nei 150 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto. Neproporcingai buvo skiriamos priemokos už įprastą krūvį viršijantį darbą ir papildomas užduotis.

Pasak ministerijos, tokie įstaigos vadovo sprendimai mažino statutinės tarnybos patrauklumą. Nustatyta atvejų, kai nekvalifikuotas, aukštos kvalifikacijos ir įgūdžių nereikalaujantis darbas buvo labiau vertinamas nei didesnio pavojingumo ir daugiau žinių reikalaujantis pareigūno darbas.

Pavyzdžiui, iš visų neužimtų pareigybių statutinių pareigūnų pareigybių skaičius sudarė apie 84 proc., tačiau dėl padidėjusio darbo krūvio skirtų ir išmokėtų priemokų dalis pareigūnams sudarė tik 27,3 proc.

Be to, ne vienus metus daliai pareigūnų buvo nepagrįstai skiriamos ir mokamos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, o šių priemokų mokėjimo nuolatinę analizę ir kontrolę atliekantis Kalėjimų departamentas iki šiol nepastebėjo, kad ne visiems pareigūnams jos skiriamos ir mokamos pagrįstai.

Taip pat atskleista, kad viešieji pirkimai Alytaus pataisos namuose buvo vykdomi chaotiškai ir, auditorių vertinimu, neskaidriai.

Įstaiga didžiąją dalį atliktų viešųjų pirkimų vykdė kreipiantis tik į vieną tiekėją arba vykdė neskelbiamas apklausas, kai nuolat tie patys tiekėjai pasirenkami savo nuožiūra ir neargumentuojant tokio pasirinkimo.

2016 metais buvo vykdyti 524 viešieji pirkimai ir net 505 pirkimus įstaiga atliko apklausiant tik vieną tiekėją. 2017 metais vykdyta 443 viešųjų pirkimų ir 413 pirkimų įstaiga atliko apklausiant vieną tiekėją.

Kai kurie pirkimai atlikti iš įmonių, kurios nenurodo, jog prekiauja atitinkamomis prekėmis: iš kavinių paslaugas teikiančios įmonės buvo įsigyjamas juodžemis, o pareigūnų batai įsigyjami iš baldais prekiaujančios įmonės.

Dar vienas iš neskaidrių viešųjų pirkimų pavyzdžių yra statybų techninės priežiūros paslaugų pirkimo vykdymas iš Alytaus pataisos namų darbuotojo, kuriam ši funkcija yra priskirta pagal pareigybės aprašymą.

Dėl audito išvadoje nurodytų negerovių yra pradėtos atsakingų darbuotojų tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros.

Neseniai atranką užimti Alytaus pataisos namų direktoriaus pareigas laimėjo Genadijus Lepiochinas. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius pranešime ragino naująjį vadovą ryžtingai spręsti problemas.

Alytaus pataisos namams nuo 2002 metų vadovavo Kęstutis Jasmonas. Jis pareigas pernai paliko šalių susitarimu.