Virtuvė - susibūrimų vieta
Mums, Lietuvos gyventojams, virtuvė yra vieta, skirta šeimai - 52 proc. mūsų regiono žmonių teigia, kad jie bent kartą per dieną valgo kartu. Viena iš priežasčių - rytų europiečiai šeimai valgyti bendrai laiko tradicija. 26 proc. įsitikinę, kad tai būtina glaudiems tarpusavio ryšiams palaikyti. Taip mano vos 3 proc. olandų bei 4 proc. vokiečių šeimų.
Blanksta viryklės vergės, nuolat gaminančios maistą vyrui bei vaikams, moters įvaizdis. Vis daugiau moterų dirba, joms lieka mažiau laiko šeimai - tik 31 proc. Rytų Europos gyventojų ir trečdalis Vakarų Europos moterų teigia esančios pagrindinės maisto šeimai gamintojos.
Vis daugiau vyrų ir vaikų imasi namie gaminti maistą šeimai - 64 proc. Rytų Europos gyventojų teigia, kad ruošdami maistą dalijasi pareigomis. Net 37 proc. pageidautų, kad jų šeimos gamintų maistą kartu ir išnaudotų šį laiką bendrauti. Rytų Europos vaikai daugiau skatinami eksperimentuoti - 60 proc. tėvų teigia, kad vaikams patinka virti valgį ir leisti laiką virtuvėje. Net 11 proc. vaikų patikėta ruošti maistą suaugusiesiems.
Kinta tradicijos, kinta technika
Tyrimo užsakovai tvirtina, jog keičiasi namų suvokimas. Dėl įtempto darbo žmonės priversti valgyti daugiau pusfabrikačių, bet to, įvairiu dienos metu. Gausėja naujų egzotiškų maisto ruošimo būdų, pavyzdžiui, rytietiškos virtuvės.
Prie maisto ruošimo ir vartojimo tradicijų keitimosi prisideda ir kintanti šeimų sudėtis - daugėja vienišų motinų, asmenų, gyvenančių namie po vieną, patėvių ir pamočių. Tą nujausdami buitinės technikos gamintojai ne veltui užsako tyrimus. Jie suprato, kad reikia technikos, kuri vienas šeimas burtų draugėn, kitiems būtų tarsi tarnai, atspėjantys šeimininko norus iš pusės žodžio.
Vartotojai vis tingesni
Daliai vartotojų mažai rūpi bendrauti, pavyzdžiui, ruošiant valgį. Jie vertina savo turimus buities prietaisus kaip priemones, palengvinančias gyvenimą. Jiems nerūpi nei prekių ženklas, nei gamintojas. Svarbu rezultatas ir nauda. Be to, kaip rodo tyrimai, vartotojas tingsta... Jis nežino ir nesimoko, kaip valdyti vis sudėtingesnę techniką. Vartotojai šiais laikais turi kur kas svarbesnių užsiėmimų, nei ruošti maistą ar tvarkyti namus. Todėl buitinės technikos gamintojai, puikiai suvokdami vis didėjantį vartotojų išrankumą ir tingumą, siekia, kad už juos dirbtų technika, tokia kaip "šeštasis pojūtis": praktinė virtuvės elektrotechnikos intuicija.
Šeštasis pojūtis
"Šeštasis pojūtis", kitaip - nuojauta arba intuicija, visada buvo siejamas su paranorma-liais reiškiniais ar gebėjimu atspėti įvykius bei pašnekovo mintis kitokiu ne tradiciniu būdu. Noras atspėti ir įtikti buvo intelektualių technologijų diegimo į buitinę techniką - "šeštojo pojūčio" kūrėjų - pagrindas.
Šios technologijos pagrindas - mikroprocesorius ir jutiklių sistema. Pavyzdžiui, "šeštojo pojūčio" technologija, įmontuota į skalbyklę, indaplovę, mikrobangų krosnelę, atsižvelgiant į tai, kiek į prietaisus įdėta daiktų, automatiškai nustato reikiamą darbo režimą.
Skalbyklėje su "šeštuoju pojūčiu" naudojamo vandens kiekis, skalbimo būdas apskaičiuojami nuo skalbinių kiekio ir jų rūšies.
Mikrobangų krosnelėse tereikia nurodyti norimo atšildyti, pašildyti, iškepti ar išvirti produkto rūšį, ir krosnelė pati parinks tinkamą funkcijos trukmę.
Indaplovėse su "šeštuoju pojūčiu" įmontuotas specialus daviklis tikrina vandens užterštumą, fiksuoja tiek maisto likučius, tiek skystuosius teršalus (arbata, kava...). Kol bus plaunama, vandens užterštumas bus tikrinamas kas 10 sekundžių. Pagal tikrinimo duomenis, mikroprocesorius, kuriuo valdoma indaplovė, reguliuoja vandens temperatūrą, kiekį, plovimo trukmę. Viskas parenkama pagal taršos lygį, todėl indai nepriekaištingai išplaunami taupiai naudojant energiją.
Iš esmės "šeštojo pojūčio" prietaisai yra skirti jauniems vartotojams, kurie visada turi svarbesnių dalykų, nei ruošti maistą ar plauti indus. Jaunimas šiais laikais mieliau renkasi pramogas ir nori lengvesnio gyvenimo. Jauni žmonės nesigilina į sudėtingą prietaisų valdymą, jiems rūpi tik galutinis rezultatas, kartu - ir prietaiso nauda.
