O ką, jei seksas – tai toks kosminės meilės reiškinys, kuri išreiškia sąlytį (lytinį aktą) su visa mus supančia aplinka? Tada žodyje ”seksas” telpa mažne viskas - netgi muštynės yra savotiški lytiniai santykiai… Seksas yra ir augalų laistymas, kalbėjimasis su medžiais, grožėjimasis žvaigždėmis, sraigės ropojimas per delną, bridimas maudytis į jūrą, vaiko paglostymas prieš miegą – viskas yra seksas, viskas yra lytiniai santykiai.

Ir seksuali bei erotiška yra ta tauta, kurioje šie santykiai yra subtilūs bei grakštūs, kurioje partneriai neprievartauja vienas kito, o stengiasi kolegą(-ę) pamaloninti, pradžiuginti.

Geriausias seksas būna tarp lygiaverčių, vienas kitą gerbiančių partnerių – ir tada, kai kalbame apie paprastus lytinius santykius tarp vyrų bei moterų, ir kai kalbame apie mūsų santykius su gamta. Ar mes esame erotiški gamtai, ar gerbiam ją, ar prievartaujame kaip kokią nors pasipriešinti negalinčią nepilnametę? Kartais kai Anykščiuose prie Šventosios matau piktybiškai sudaužytų butelių krūvas arba medžius nuskusta žieve, tai suprantu, kad čia neseniai praėjo visiškai nesubtilūs ir neerotiški broliai lietuviai. Prievartautojai…

Antrasis terminas “priešai” mus informuoja apie kažką, esantį “prieš mus”. Jei upė yra priešais mane, tai ji yra mano priešas. Bet jeigu upė ir aš esame viena, tai mudu nesame priešai. Taip pat yra ir su žmonėmis – jei tu žiūri į kitą žmogų, atsistojęs priešais jį, tai gali labai daug trūkumų jame pamatyti. Bet jeigu jūs abudu žiūrite į žvaigždes, tai tų trūkumų beveik nesimato, nes jūs nesate priešai.

Šiuolaikiniame pasaulyje gana ryškiai pastebima priešų kultūra – tarp vyrų ir moterų, tarp mokytojų ir mokinių, tarp tautų ir religijų, tarp partijų... Gal tik įvairūs apokaliptiniai cunamiai ar žemės drebėjimai trumpam šiuos priešus suvienija, bet esminių žmogaus sąmonės pokyčių kol kas dar nematyti. Tačiau nereikėtų nusiminti, nes kai kurie ekologai prognozuoja, kad tai, kas vyksta dabar, yra tik “gėlytės”.

Netrukus dėl ledynų tirpimo gali visiškai sustoti Golfo srovė ir tada prasidės visuotinis atšalimas bei kitos linksmesnės gamtos stichijos. Gal tada nustosime būti priešais, o imsime “žvelgti giliau”? Imsime galvoti apie visą žemės rutulį, apie gamyklas, kurios katastrofiškai naikina trapų ozono sluoksnį virš mūsų – o tai betarpiškai susiję ir su Golfo srovės stojimu.

Pradėsime mąstyti ir apie seniai sukonstruotas, tik vis (dėl biznio) masinėn gamybon nepaleidžiamas mašinas ekologiniais varikliais, neteršiančiais atmosferos. Jei tik dar bus kur važinėtis? Gal tada nustosime vaidytis ir imsime kartu prižiūrėti visą Žemės rutulį, dalintis tuo ką turime, nebeatiminėti vieni iš kitų? Nebeprievartauti vieni kitų, o ieškoti paprasčiausių būdų, kaip išgyventi. Kai žydas su palestiniečiu dalinsis duonos kąsniu, kai stribas slaugys partizaną, kai čėčėnas gelbės rusą, o liūtas gulės prie ėriuko… Viskas bus jauku, miela ir seksualu.

O dabartinėje Lietuvoje – ar įmanomas būtų seksas tarp priešų? Vėlgi, nereikėtų to suprasti tiesiogiai, kaip lytinių santykių tarp konservatorių ir socialdemokratų arba tarp darbo partijos narių ir liberalcentristų. Bet jei pasvajotume apie pagarbų, švelnų rūpinimąsi visais kitais - kaip pačiu savimi?

Gal seksas, mylėjimasis visų pirma ir yra meilė sau - ar ne tai nurodo sangrąžinė dalelytė? Gal ji nurodo, kad meilės akto metu partneriai tampa viena ir tada myliesi tarsi pats su savimi? Tada myli gamtą, kaip pats save, myli žmoną, kaip pats save, myli priešus, kaip pats save…

Juk ir Evangelijoje pasakyta: “Jums, kurie klausotės, aš sakau: mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia. Laiminkite tuos, kurie jus keikia, ir melskitės už savo niekintojus. (…) Kaip norite, kad jums darytų žmonės, taip ir jūs darykite jiems. Jei mylite tuos, kurie jus myli, tai koks čia jūsų nuopelnas. Bet jūs mylėkite savo priešus, (…) tuomet jūsų lauks didelis atlygis.” (Lk 6, 27-35)

P.S. Jeigu teisybė yra tai, kad žodis kartais virsta kūnu, tai reikėtų kada nors parašyti pasaką apie tai, kaip A.M.Brazauskas išrado tokius stebuklingus meilės virusus ir užleido juos ant gimtosios Lietuvėlės. Ir tada Lietuvoje visi pradėjo nežmoniškai vieni kitus mylėti (mylėtis), Lietuva tapo meilės valstybe - su visais jos vagimis ir alkoholikais, su cinikais ir idealistais.

O Parlamente buvo įkurta pirma pasaulyje antiapokaliptinė koalicija - ir šilta meilės atmosfera ėmė sklisti iš Lietuvos po visą platų pasaulį, nes paukščiai šiuos meilės virusus kaipmat išnešiojo į tolimiausius pasaulio kraštus.

O kardinolas Audrys Juozas Bačkis Lietuvoje paskelbė visuotinius atlaidus ir atleido visiems be išimties – stribams ir komunistams, prievartautojams ir naikintojams, vagims ir melagiams, bulvariniams žurnalistams ir prostitutėms, konservatoriams ir socialliberalams, paksistams ir ldėdėpistams, ekstrasensams ir bedieviams, kriviams ir bildukams. Ir tai buvo bene svariausias naujosios krikščioniškosios kultūros indėlis į Lietuvos humanizaciją...