Tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, nusprendė Vilniaus apygardos teismas. Neskundžiamoje nutartyje teisėjas Gintaras Dzedulionis nurodė, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisinio reguliavimo, kuriuo būtų galima sušvelninti iki gyvos galvos įkalintiems asmenims skirtą bausmę, taip pat nėra teisinio pagrindo stabdyti šios bausmės skyrimą bei iki gyvos galvos kitose valstybėse Lietuvos piliečių ekstradiciją atlikti bausmę į Lietuvą.
Lukiškių kameroje įkalintas V. Varkalis nusikaltimą, dėl kurio buvo nuteistas, įvykdė Švedijoje dar 2004 m. rugpjūtį – kaunietis nužudė įkalinimo įstaigoje dirbusią psichologę Heleną Bering. Tirdami 56 metų moters dingimą pareigūnai išsiaiškino, kad ji buvo užpulta ir pagrobta prie vienos parduotuvės Švedijos sostinėje Stokholme.
Prabangus H. Bering automobilis „Chrysler Grand Voyager“ vėliau buvo aptiktas prie Niuneshamno, nuo Stokholmo nutolusios 70 km, prieplaukos, o kūnas rastas tik po 11 d. pakeliui iki šios vietos esančiame miške. Nustatyta, jog garsi psichologijos profesorė nužudyta ne mažiau kaip dešimčia smūgių peiliu į nugarą ir krūtinę. Moteris mirė vietoje.
Iš H. Bering piniginės buvo pagrobta apie 160 eurų ir mobiliojo ryšio telefonas. Neabejota, jog užpuolikai aukos automobiliu nuvyko į Niuneshamno uostą, iš kurio, palikę mašiną, keltu persikėlė į Ventspilį. Nusikaltimo pėdsakai į Lietuvą atvedė dar ir po to, kai pareigūnai ėmė aiškintis, kas ir kur naudojasi nužudytosios mobiliuoju telefonu.
Netrukus buvo sulaikyti įtariamieji – taksistas ir Kūno kultūros akademijos studentė. Jie buvo perduoti į Švediją. Paaiškėjo, jog psichologę jie užpuolė ketindami apiplėšti. Teismas konstatavo, jog šiurpaus nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju buvo V. Varkalis. Jam talkinusi Gintarė Bakšaitytė nuteista ketveriems metams – tiek pat, kiek ir prašė prokuroras. Ji jau yra atlikusi bausmę.
Nors V. Varkalis jam Švedijos teismuose paskelbtą nuosprendį skundė, tačiau gailesčio nesulaukė – bausmė nebuvo pakeista. O kai nuosprendis įsiteisėjo, vadovaujantis Lietuvos iš Švedijos pasirašyta sutartimi, žudikas buvo perduotas į tėvynę atlikti jam skirtos griežčiausios bausmės. Dar 2007 m. sostinės teismas nutarė, kad V. Varkaliui lieka galioti tokia pati bausmė, ją atliekant kalėjime. Tačiau su tuo jis nesutiko ir bandė skųsti teismo sprendimą, bet ir vėl nieko nepasiekė.
Dar kartą jis laimę pabandė po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą – Strasbūro teisėjai pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje garantuojamas teises.
Savo pareiškime V. Varkalis nurodė, kad šią klaidą teismas gali ištaisyti ir nesant teisinio reglamentavimo – teisėjai turi vykdyti teisingumą, kaip to reikalauja Konstitucija.
„Tiek Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje turi būti taikomi tiesiogiai, teismas turi taikyti teisę remdamasis šiuo metu galiojančiais teisės šaltiniais, nes kolizijos atveju tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, – teigiama V. Varkalio pasirašytame skunde teismui. – EŽTT sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nustatytas pažeidimas taikytinas visiems be išimties Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiems asmenims. Noriu pažymėti, jog teismai neprivalo laukti, kaip bus toliau taikomas ar keičiamas teisinis reguliavimas, kuriais būtų įgyvendintas EŽTT sprendimas ir sudarytos teisinės sąlygos asmenims, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nes teismas yra aktyvus ir formuoja teismų praktiką konkrečiose bylose.“
Tačiau tokie argumentai teisėjo neįtikino: „Tiek pati Konvencija, tiek EŽTT sprendimai nacionalinėje teisėje yra tiesiogiai galiojantys teisės aktai, tačiau pagal Tarptautinių sutarčių įstatymą tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Konstituciją.“
Pasak teismo, nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, peržiūrėjimo institutas – įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo.
„Kadangi dar nėra teisinių sąlygų nagrinėti tokį nuteistojo prašymą iš esmės, nėra nustatytų sąlygų ir kriterijų, kuriais turėtų būtų vadovaujamasi sprendžiant šį klausimą bei nesant įstatyme įtvirtintų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo instituto nuostatų ir aiškių kriterijų, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas neturi galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, – pažymėjo Vilniaus apygardos teismas. –
Nuteistojo V. Varkalio manymas, kad teismai neprivalo laukti, kaip bus toliau taikomas ar keičiamas teisinis reguliavimas, nes teismas būdamas aktyvus ir formuojantis teismų praktiką konkrečiose bylose, privalėjo teisės spragą pašalinti, nepagrįstas, todėl atmestinas. Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei kitų asmenų. Teismo galimybės užpildyti įstatymų spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, tokiu būdu prieštaraujant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui, juo labiau, jog įstatymo leidėjas turi diskreciją, kaip jis galėtų įgyvendinti Konvencijos reikalavimus, o neapibrėžtas ir nemotyvuotas teisėtai paskirtos bausmės pakeitimas, tenkinant vien nuteistojo V. Varkalio lūkesčius, prieštarautų teisinės valstybės principui, iškreiptų teisinės sistemos darną.“
Teismas nurodė, kad bausmė V. Varkaliui, kaip ir kitiems griežčiausia bausme nuteistiems asmenims, turėtų būti peržiūrėta tik tuo metu, kai bus pašalinta įstatyme numatyta spraga ir pakeistas nacionalinis teisinis reguliavimas.
„Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas numato tik du atvejus, kuomet galėtų būti sprendžiama galimybė švelninti nuteistojo V. Varkalio teisinę padėtį – tai yra amnestijos taikymas ir malonė, tačiau abiem atvejais laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės suteiktos ne teismams, – nurodė teismas. - Nors šios galimybės, remiantis EŽTT sprendimu pripažintos neveiksmingomis kreiptis dėl bausmės sušvelninimo nuteistiesiems iki gyvos galvos, tačiau šiuo metu baudžiamosios teisės taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, todėl jų privaloma laikytis, jas privalu taikyti ir vykdyti.“
Įstatymu galės pasinaudoti ne visi
Teisingumo ministerija jau yra Seimui pateikusi svarstyti baudžiamųjų įstatymų pataisas, kurios leis peržiūrėti nuteistiesiems paskirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.
„Šios pataisos parengtos atsižvelgiant į pernai paskelbtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kad Lietuva pažeidžia nuteistųjų iki gyvos galvos teises. Teisingumo ministerija siūlo priimti pataisas, kad būtų peržiūrėta tokia bausmė, – yra sakęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Galiu atsakingai pareikšti, kad tokia galimybe galės pasinaudoti tik maža dalis nuteistųjų, nekeliančių grėsmės visuomenei ir atlyginusių nukentėjusiesiems padarytą žalą.“
Teisingumo ministerijos parengtais projektais siūloma nuteistajam, atlikusiam ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, suteikti teisę pateikti teismui prašymą peržiūrėti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Jeigu teismas, įvertinęs visas bausmės švelninimui esminę reikšmę turinčias aplinkybes, nuspręstų tokį nuteistojo prašymą patenkinti, tuomet laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama terminuota laisvės atėmimo bausme ir nustatomas konkretus šios bausmės atliktinas terminas, kuris negalėtų būti trumpesnis nei 5 ir ilgesnis nei 10 metų Jeigu toks nuteistojo prašymas būtų netenkinamas, jis į teismą dėl bausmės peržiūrėjimo pakartotinai galėtų kreiptis po 2 metų.
Teismai, svarstydami nuteistųjų prašymus dėl griežčiausios bausmės sušvelninimo, turėtų įvertinti ir privalomai atsižvelgti į specialistų išvadas, apibūdinančias nuteistojo asmenybės pokyčius, ar nuteistasis tinkamai atlygino nukentėjusiems nusikaltimu padarytą žalą, ar visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir į kitas bausmės švelninimui esminę reikšmę teikiančias aplinkybes.
Viena iš būtinų griežčiausios bausmės peržiūros sąlygų – nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos ir jo pavojingumo visuomenei esminis sumažėjimas ir atlyginama visa ar bent ne mažiau kaip pusė nukentėjusiems nusikaltimu padarytos žalos.