Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė rugpjūčio 30 dieną pasirašė įsakymą, kuriuo pasikeitė brandos egzaminų pasirinkimo laikas. Įprastai egzaminus abiturientai galėdavo rinktis pavasarį, tačiau šįmet rinktis teko paskubomis. Egzaminų pasirinkimo terminas buvo gerokai nurėžtas ir rugsėjo pradžioje buvo pranešta, kad egzaminai turi būti pasirinkti iki spalio 24 dienos.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tokį sprendimą grindžia noru sklandžiau pasiruošti egzaminų laikymo tvarkai, o moksleiviai nerimauja, renkasi ir skundžiasi, kad ši naujiena galėjo būti pranešta bent jau praėjusių mokslo metų pabaigoje, o ne šį rudenį.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) apie pakitusį terminą paskelbė rugsėjo 3 dieną. Ir nors tą dieną buvo pranešta, kad egzaminus privaloma pasirinkti iki spalio pabaigos, Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė tvirtino, kad pirminiame sprendime buvo numatyta kita data – rugsėjo, o ne spalio pabaiga. Tik po derybų pavyko išsikovoti daugiau laiko.

Moksleivių sprendimai iškreips statistiką

LMS prezidentė Raminta Matulytė DELFI teigė, kad mokslo metų pradžioje sąmyšio buvo ganėtinai daug, tačiau dabar situacija kiek rimsta. Jos teigimu, abiturientai rado sprendimą, tačiau abejoja jo teisingumu.

R. Matulytė teigia, kad egzaminų pasirinkimo ankstinimo argumentai suprantami, tačiau nesupranta, kodėl apie pokyčius kalbama tik dabar. „Egzaminų pasirinkimas paankstintas tam, kad egzaminų centrai, kuriais tampa mokyklos, galėtų paprasčiau dėlioti laikus“, – priežastį įvardijo R. Matulytė. Ji pasidalijo pavyzdžiu, kad vokiečių ir prancūzų kalbos egzaminai anksčiau buvo vykdomi skirtingomis dienomis, nors dažniausiai kandidatai rinkdavosi tik vieną iš šių egzaminų, todėl, optimizuojant kaštus, sprendžiama šiuos egzaminus vykdyti tą pačią dieną.

Raminta Matulytė

„Tokia yra argumentacija, gal viskas ir logiška, ir gerai, jei apie šiuos pokyčius būtų pranešta pernai, kad apie tai žinotų jau vienuoliktokai, kad kitąmet egzaminus turės rinktis anksčiau. Arba bent jau pavasarį“, – kalbėjo R. Matulytė.

LMS prezidentė tikino, kad pirmiausia ŠMM sprendė abiturientų pasirinkimui skirti net nepilną mėnesį, tačiau vėliau sprendimą pakeitė. „Pirminis variantas buvo toks, kad egzaminus turėjo pasirinkti iki rugsėjo pabaigos, bet vėliau nusprendė leisti pasirinkti iki spalio pabaigos“, – įvardijo R. Matulytė ir pridūrė, kad pavyko susiderėti dar dėl dviejų savaičių, tad pasirinkti egzaminus privalės iki spalio 24d., tačiau dar iki lapkričio 6 d. galės pakoreguoti savo pasirinkimus.

„Natūralu, kad patiems moksleiviams reikia bent pirmojo pusmečio, kad galėtų apsispręsti, pažiūrėti, kas jiems patinka-nepatinka, – kalbėjo LMS prezidentė. – Mums pažadėjo, kad Nenumatytų atvejų komisija, moksleiviui pateikus prašymą net ir pasibaigus terminui, galės įtraukti papildomą egzaminą. Tikimės, kad tai bus ir padaryta.“

R. Matulytė taip pat įvardijo, kad ŠMM paskubinti abiturientai rado sprendimą, kaip neapsirikti ir nelikti be reikalingo egzamino – renkasi maksimumą. „Pastebima tokia tendencija – moksleiviai renkasi maksimalų egzaminų skaičių, reiškia – tiesiog neateis, nes jei neatvyks į pasirinktą egzaminą, atestate to nesimatys. Klausimas, ar dėl to nenukentės pats egzaminų centras, nes bus pakankamai iškreipti duomenys.“

Abiturientai daugiausia gali pasirinkti 7 egzaminus.

Tiesa, nauja tvarka neturi įtakos tiems, kurie ruošiasi studijuoti užsienyje, nes daugelis iš jų savo sprendimus ir paraiškas universitetams turi paruošti iki rudens pabaigos. „Yra ir tokių, kurie seniai žino, kur bandys stoti, bet yra ir tokių, kurie nežino. Tokiu atveju sudaromos tam tikros kliūtys. Sistema nėra bloga, bet jei daromi tokie pokyčiai, reikėtų informuoti anksčiau“, – tvirtino LMS prezidentė.

Švietimo ir mokslo ministrė pastaruoju metu kalba ir apie „brandos egzaminų nukarūnavimą“, apie pokyčius kalba ir Seimo nariai, tačiau LMS prezidentė įsitikinusi, kad daugiau pokyčių šie abiturientai nepatirs. „Pokyčiai planuojami, tačiau jie tikrai negali būti planuojami šiai abiturientų kartai, nes esminiai pokyčiai gali būti daromi ne mažiau kaip prieš dvejus metus, todėl neturėtų būti didelių pokyčių tiek egzaminų turiniui, tiek tvarkai“, – teigė R. Matulytė.

LMS prezidentė nekritikuoja pokyčio, tačiau teigia, kad jis „įnešė papildomo streso, kurio dvyliktoje klasėje tikrai nereikėtų“.

Saulė Vingelienė

Pedagogė: tai iššūkis

Kauno Veršvų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Zita Nėnienė teigė, kad abiturientai vis dar svarsto, ką pasirinkti ir patvirtino LMS prezidentės teiginį – negalintys apsispręsti renkasi maksimumą.

„Aišku, nelengva. Iššūkis, bet yra kaip yra, – teigė pavaduotoja, bet šioje tvarkoje įžvelgė ir pliusų. – Jei anksčiau pasirenka ir nesiblaško, anksčiau pradeda tikslingai mokytis. Tai pliusas. O minusas – pirmą kartą persiversti yra nelengva ir mokytojams, ir mokiniams. Nors mokytojams dabar bus geriau, nes mokiniai pradės galvoti apie savo ateitį, modeliuoti karjerą.“

Pavaduotoja įvardijo, kuo remiasi tie abiturientai, kurie renkasi net tuose egzaminus, kurių nė neketina laikyti. „Jie sako, kad jei jau nepavyks, gal neisime laikyti, – kalbėjo pedagogė. – Šiemet yra tokia suirutė.“

Ar tai neiškreips bendros statistikos? „Gali, nes vaikai neapsisprendę. Jiems dar daug laiko (iki egzaminų – DELFI). Pirmą kartą egzaminus jie pasirinko kartu su menais (iki rugsėjo 25 dienos – DELFI), vėliau leidome dar pagalvoti ir jau dabar jie keičia egzaminus. Tai kas bus toliau? Manau, kad norės keisti, tik jau bus per vėlu“, – kalbėjo Z. Nėnienė.

NEC: į egzaminus ir taip ateina 91 proc. iš pasirinkusiųjų

NEC direktorė Saulė Vingelienė DELFI teigė nemananti, kad abiturientai masiškai rinksis tik egzaminų, kiek tik galima pasirinkti. „Matyt, ne visi rinksis daugiau nei ketina laikyti“, – teigė S. Vingelienė ir pridūrė, kad norint studijuoti universitete pakanka išlaikyti ir tris pagrindinius egzaminus.

„Manau, kad tikrai sugebės pasirinkti, neturėtų būti didelių bėdų, – kalbėjo S. Vingelienė. – Kasmet ne visi ateina į visus pasirinktus egzaminus. Skaičiuojama, kad vidutiniškai ateina 91 proc. iš pasirinkusiųjų. Paprastai neateina į tuos, kurie būna sesijos pabaigoje.“

S. Vingelienės teigimu, ankstesniais metais abiturientai nebuvo linkę rinktis visų įmanomų egzaminų: „Per pastaruosius penkerius metus vidutinis pasirinktų egzaminų skaičius keitėsi labai nedaug ir siekė 3,4-3,8. Vidurkis nesiekė keturių egzaminų“.

NEC direktorė teigia, kad nors šie pokyčiai yra labai greiti, jie yra naudingi. „Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad nė vienas aukštus egzamino įvertinimus gavęs mokinys nepasakė, kad ruoštis pradėjo iš vakaro. Praktiškai visi šimtukininkai, kurie gauna puikius įvertinimus, sako, kad egzaminams pradėjo ruoštis vienuoliktoje klasėje arba apskritai atėjęs į gimnaziją. Kai mokiniai ruošiasi kryptingai – rezultatai yra geresni“, – tvirtino direktorė.

Pagal senąją tvarką, egzaminus moksleiviai turėdavo pasirinkti tik vasario pabaigoje, prieš pat egzaminų sesiją. S. Vingelinės teigimu, ši tvarka nebuvo teisinga, nes abiturientai iš karto po pasirinkimų keliaudavo į pirmąsias įskaitas. Esą pasirinkdavo kiek per vėlai ir nespėdavo kryptingai pasiruošti.

„Dabar mokiniai ramiai pasirinkę egzaminus galės kryptingai ruoštis. Gal ir rezultatai bus geresni“, – svarstė S. Vingelienė.

Pernai buvo nuspręsta didžiąją dalį egzaminų perkelti į šeštadienius, esą darbo dienomis vykstantys egzaminai trikdo įprastą mokyklų veiklą, tačiau šįmet kalbama apie tai, kad šeštadieniais vyksta per daug egzaminų. „Jei būtume sudėję egzaminus į šeštadienius, būtų išėję devyni šeštadieniai iš eilės“, – skaičiavo S. Vingelienė ir pridūrė, kad ši nauja tvarka padės kuo anksčiau susiderinti egzaminų vykdymo tvarką, kad būtų patogu tiek mokytojams, tiek mokiniams.

„Žinodami mokinių pasirinkimus galėsime planuoti, kiek reikės vykdymo centrų, kokiose mokyklose tie vykdymo centrai bus. Mokykla, žinodama, ar vyks egzaminas joje, ar ne, taip pat susidėlios tvarkaraštį, – kalbėjo S. Vingelienė. – Manau, kad visiems turėtų būti gerai ir vaikai apsispręs laiku.“