Danijos pilietė Inga Lockington š JK atvyko 1979 metais, kai ištekėjo už šios šalies piliečio. Gavusi neterminuotą leidimą gyventi šalyje moteris puikiai adaptavosi vietinėje bendruomenėje, žmonės ją netgi išrinko į Ipswicho miesto tarybą, o 2007 metais tapo šio miesto mere.

Brexit“ referendumo rezultatai ir teisės aktų pasikeitimai gimtojoje Danijoje privertė I. Lockington prašyti JK pilietybės – taip moteris norėjo išlaikyti ryšį su gimtine, tačiau nepatirti nepatogumų namais tapusioje Anglijoje.

Užpildžiusi ir pateikusi paraišką pilietybei gauti, I. Lockington buvo tikra, kad netrukus formalumai bus sutvarkyti ir ji turės britišką pasą. Dokumentų pateikimas jai kainavo beveik 1,3 tūkst. svarų sterlingų.

Tačiau iš vidaus reikalų ministerijos atėjo ne toks atsakymas, kokio ji tikėjosi.

„Prašymas negali būti patenkintas“, – teigiama atsakyme į paraišką.

„Negalėjau tuo patikėti. Laišką perskaičiau kelis kartus. Mano vyras tiesiog įsiuto.

Manau, kad žmonės viską daro teisingai, sumoka už tai didžiulius pinigus, tačiau vidaus reikalų ministerija paverčia juos blogais, nors pati tinkamai neatlieka savo darbo.
Tai – imigrantams nedraugiška aplinka, kurią sukūrė Theresa May“, – apmaudą liejo I. Lockington.

Pasirodo, pagrindu netenkinti moters paraiškos buvo 2016 metais įvestas reikalavimas kandidatams į britišką pasą turėti nuolatinio rezidento kortelę.

Tuo tarpu politikai jau suskubo pasinaudoti proga ir priminti, kad vyriausybė elgiasi priešingai nei kalba. Tai esą požiūrio reikalas: nors teigiama, jog ES piliečiai ir po „Brexit“ bus lygiateisiai šalies gyventojai, realybėje jie susiduria su sunkumais, kurių britai niekada nepatirtų.

Esą I. Lockington atvejis turėtų būti puikus tokio požiūrio pavyzdys ir įspėjimas viltis puoselėjantiems ES piliečiams.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas paaiškino, kad moteris vis dar turi šansus gauti pilietybę, su ja bus susisiekta ir apsvarstytos įvairios galimybės.

Vis dėlto I. Lockington pasiekė, kad pilietybė jai būtų suteikta. Tačiau ES piliečiams ši istorija turėtų būti pavyzdžiu, kad net ir gavus neigiamą atsakymą iš vidaus reikalų ministerijos rankų nuleisti ir pasiduoti nereikėtų.