„2014 m. kovo 7 d. buvo brutaliai nužudyta mano mama Palmira Juškelienė. Jai gimnazijos rūsyje, tamsoje, buvo suduoti 8 smūgiai plaktuku ir kirstuku į veidą, galvą, ne mažiau kaip 4 kartus durta į krūtinės sritį“, – tokiais žodžiais laišką pradeda moters sūnus, pasirašantis visų artimųjų vardu.

Ši istorija prieš keletą metų plačiai nuskambėjo žiniasklaidoje. Iš pradžių, 2014-ųjų kovo 8 d., policija gavo artimųjų pagalbos šauksmą: dingo mylima mama. Tuomet artimieji skelbė, kad P. Juškelienė trumpam išėjo iš namų ir negrįžo, o telefoną paliko namuose.

Netrukus tyrimas dėl dingimo virto tyrimu dėl nužudymo. Netrukus buvo sulaikytas įtariamas moters žudikas – tuomet dar 47-ių Vytautas Mockus. Moters kūnas rastas gimnazijos valgyklos sandėlyje, kur ir dirbo žudikas.

„Mano mama nužudyta taip žiauriai, kad net laidotuvėse artimieji nesugebėjo atpažinti jos kūno“, – rašo artimieji.

Vėliau viešumoje buvo narpliojamos įvykio priežastys, motyvai, būriai žurnalistų su kameromis sekė teismo procesą. Viešai skelbta, kad V. Mockaus įniršio protrūkio priežastis – moters priekaištai dėl skolų.

Teismas tuomet dar įtariamąjį V. Mockų nuteisė 10-ies metų laisvės atėmimo bausme, taip pat jis buvo įpareigotas sumokėti neturtinės žalos atlyginimą.

„Šiuo metu jis bausmę atlieka Vilniaus pusiaukelės namuose, yra atlikęs kiek daugiau nei 4 metus“, – teigia P. Juškelienės artimieji.

Tačiau tai netrukus gali pasikeisti – nuteistasis, pasak artimųjų, parašė prašymą dėl lygtinio paleidimo, o tokius reikalus nagrinėjanti komisija patvirtino žudiko prašymą. Dabar prašymas nukeliavo į teismą, o jei šis patvirtins – V. Mockus išeis į laisvę.

Tvirtina, kad bausmę atliko nesąžiningai

Nuteistieji į laisvę gali išeiti tokiu atveju, jeigu įkalinimo įstaigoje buvo drausmingi – išvis neturėjo nuobaudų arba turėjo jų labai mažai. Tačiau aukos artimieji teigia, kad V. Mockus bausmę atlikinėjo „nesąžiningai“.

„V. Mockus (apie tai sužinojau gerokai vėliau) buvo pasiųstas į Pravieniškių pataisos namus. Ten jis bausmę nesąžiningai atlikinėjo iki 2017 m. spalio mėn., kai už kažkokius nuopelnus buvo perkeltas į Vilniaus pusiaukelės namus.

Sakau nesąžiningai, nes naudojosi mobiliuoju telefonu, internetu (už tai turi nuobaudą). Jau tuomet jis gyrėsi, jog yra gerai įsitaisęs ir pereis ten, kur nesaugo. Galiausiai taip ir įvyko - buvo perkeltas į pusiaukelės namus, kur gali laisvai naudotis internetu, telefonu, išeiti be palydos už pataisos namų ir laisvai visur šlaistytis...“ – rašo nužudytosios artimieji.

Mano mama nužudyta taip žiauriai, kad net laidotuvėse artimieji nesugebėjo atpažinto jos kūno.

Jie tvirtina parašę prašymus, kad įkalinimo įstaiga iš anksto praneštų apie nuteistojo norus išeiti ankščiau laiko. Šiuos prašymus, matyti artimųjų prisegtoje kopijoje, patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, ir Vilniaus pataisos namų administracija.

„Tuomet mes galėtume pateikti savo atsiliepimus komisijai ir teismui“, – priežastį, kodėl buvo parašyti tokie prašymai, nurodo P. Juškelienės artimieji.

Nepranešė

Rugpjūčio 28-ąją nužudytosios artimieji esą gavo žinią, kad V. Mockus pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo.

„Mums buvo duota 10 dienų pateikti atsiliepimams. Mes paruošėme savo atsiliepimus ir rugsėjo 4-ąją juos pridavėme pataisos namams. Atsiliepimai yra užregistruoti“, – tvirtinama laiške.

Tačiau regis, kad artimųjų norams būti išgirstiems nelemta išsipildyti.

„Iš Lygtinio paleidimo komisijos pirmininko pavaduotojo sužinojau, jog komisija jau svarstė dėl V. Mockaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą ir, kaip supratau, nusprendė tą V. Mockaus prašymą tenkinti“, – rašo artimieji.

Vytautas Mockus

Anot jų, svarstymas dėl paleidimo vyko rugpjūčio 30 d. arba praėjus dvejoms dienoms po datos, kada artimieji gavo pranešimą apie V. Mockaus prašymą išeiti. Priminsime, kad artimiesiems pateikti atsakymus buvo skirta 10 dienų.

„Pagal teismo ir pataisos namų direktoriaus sprendimą mums turėjo būti pranešta iš anksto apie prašymo dėl lygtinio paleidimo gavimą. Taip pat turėjo būti pranešta iš anksto apie svarstymą dėl lygtinio paleidimo taikymo V. Mockaus atžvilgiu komisijos posėdį. Tai yra šiurkštus mūsų, kaip nukentėjusiųjų, teisių pažeidimas“, – teigia artimieji.

Jiems neva buvo paaiškinta, kad jų nusiųstas atsiliepimas pasieks tik teismą. „Ir tai neaišku kada – teismas gali būti jau apsvarstęs tą prašymą ir priėmęs sprendimą... Mes esame visiškoje nežinioje“, – skundžiamasi laiške.

Piktinasi

„Apie kokį teisingumą gali būti kalba, jei žmogžudys, neatlikęs net minimalios bausmės (pagal BK 129 str. 1 d. – 7 metai), jau yra paleidžiamas į laisvę. Jis jau ir dabar bausmę atlieka daug švelnesnėmis sąlygomis: gali išeiti iš pataisos įstaigos, naudotis telefonu, internetu, laisvai judėti.

Jis ne tik neatlieka jam paskirtos bausmės, bet ir vengia teismo įpareigojimų – per 4 metus nepadengė ne cento ir priteistų civilinių ieškinių. Įdomu, ar apie tai komisija buvo informuota?

Apie kokį teisingumą gali būti kalba, jei žmogžudys, neatlikęs net minimalios bausmės, jau yra paleidžiamas į laisvę.

(...) Aš įdėmiai seku, kas darosi Lietuvoje – nužudymas po nužudymo. Manau, tokią informaciją būtų vertinga paskelbti jei ne visuomenės, tai bent kitų nukentėjusiųjų labui. Kad žinotų, koks pragaras jų laukia priešaky. Nėra teisingumo Lietuvoj. Bent mes jo tikrai nematėm, nematom ir nesulauksim.

Žmogžudžiui sudaromos kuo geriausios sąlygos, iš anksto paleidžia, o nukentėjusiųjų niekas nenori išgirsti…“ – teigia artimieji.

Laiške rašoma, kad tai yra skaudi tema visai šeimai.

„Nenorėjom daugiau viešinti nieko, draskyti neužgyjančių žaizdų. Tačiau esam visiškoje neviltyje ir negalime tylėti matydami tokią neteisybę, vardan mamos šviesaus atminimo.

Ji buvo mylinti motina - mus augino, prižiūrėjo ir mylėjo. Negalim leisti tam kraugeriui išsisukti nuo atsakomybės. Patys turbūt matote, kad negalima aklai tikėti V. Mockaus žodžiais – tai parodo jo veiksmai. Jis sako bet ką, tik kad išvengtų atsakomybės...

Mano mamos nebėr. Ji negali pasakyti, kaip viskas vyko iš tikrųjų“, – širdį lieja artimieji.

Kalėjimų departamentas: atsiliepimas tėra vienas veiksnių

DELFI kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuriam yra pavaldūs Vilniaus pataisos namai. Įstaigos atstovė spaudai Simona Banėnienė atsakyme rašo, kad aukos artimųjų atsiliepimas yra vienas veiksnių, o apie kalinių paleidimą sprendžiama iš jų visumos.

„Komisija priimdama sprendimą atsižvelgia į nuteistojo socialinio tyrimo išvados, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, nukentėjusiojo atsiliepimo, jei jis buvo gautas, taip pat komisijos rekomendacijų įgyvendinimą, kai nuteistasis pakartotinai svarstomas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kalėjimų departamentas įpareigojo Vilniaus pataisos namų direktorių dėl įvykio atlikti tarnybinį tyrimą.

(...) Svarbu pažymėti, kad LKP Komisija nevertina nusikaltimo sunkumo ir jo padarymo aplinkybių, kadangi visa tai įvertino teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir paskirdamas bausmę“, – teigia Kalėjimų departamento atstovė S. Banėnienė.

Departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal teisingumo ministro įsakymo pakeitimą, numatyta, kad „visa pažymoje (dėl nuteistojo prašymo paleisti jį lygtinai – DELFI) esanti informacija yra konfidenciali. Su pažymos turiniu, taip pat faktu, kad tokia pažyma yra gauta, draudžiama supažindinti suimtąjį ir nuteistąjį ar jo gynėją“.

Rašoma, kad su pažymos turiniu gali susipažinti tik taisos įstaigos Įskaitos skyrius, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pirmininkas ir sekretorė.

„Nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, kokiu būdu Komisijos nariai ir teismas gali būti informuojamas apie nukentėjusiojo išreikštą nuomonę“, – rašo S. Banėnienė.

Kalbant apie tekste aprašomą atvejį, nukentėjusiojo atsiliepimas išsiųstas į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris ir priims galutinį sprendimą.

„Taip pat informuojame, kad Kalėjimų departamentas įpareigojo Vilniaus pataisos namų direktorių dėl įvykio atlikti tarnybinį tyrimą. Taip pat žmogui, kuris į Jus kreipėsi, įstaiga rengia asmenišką išsamų atsakymą“, – rašoma Kalėjimų departamento atsakyme DELFI.