Tai jau ketvirtas įtariamasis didelio rezonanso sulaukusioje istorijoje – pusę metų Lukiškių kalėjime yra įkalinti du įtariamieji iš Estijos, o trečiasis, dėl sąsajų su užsakomomis žmogžudystėmis visoje Europoje gavęs „mėsininko“ pravardę, šiuo metu yra suimtas Airijoje.

Nors Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) ir Generalinės prokuratūros pareigūnai kol kas nekomentuoja ikiteisminio tyrimo, tačiau DELFI pavyko sužinoti, šiuo metu Lietuvoje įkalintiems estams jau prieš metus buvo parašytas mirties nuosprendis – jų Taline ieškojo nusikaltėliai iš Lietuvos, ketinę surengti kruvinas žudynes. Bet joms kelią užkirto policija – ginkluoti lietuviai buvo sulaikyti.

Prie sėkmingo tyrimo prisidėjo ir buvusi merginų popgrupės „Naujosios pupytės“ atlikėja V. Jakutienė, kurios akivaizdoje buvo nušautas D. Bugavičius – moteris vieną suimtą įtariamąjį esą atpažino per policijoje surengtą atpažinimo procedūrą. Tačiau nužudymu įtariamas estas kategoriškai kratosi jam metamų įtarimų ir sako, kad su žmogžudyste yra niekaip nesusijęs.

DELFI šaltiniai atskleidė, kad tyrėjai jau išsiaiškino, jog D. Bugavičiaus nužudymui buvo ruoštasi iš anksto, įtariama, kad „Agurkinių“ grupuotės nario mirties siekė kita Kaune pastaraisiais metais sėkmingai veikusi, bet jau sutriuškinta gauja. O jos lyderiai esą ir galėjo užsakyti artimo „Agurkinių“ lyderio Sauliaus Velečkos, pravarde „Agurkas“, bičiulio nužudymą – nors tikslūs nužudymo motyvai dar neaiškūs, tačiau manoma, kad tai susiję su nusikaltėlių asmeninių sąskaitų suvedimu.

Be to, šaltinių teigimu, praėjusį trečiadienį Kaune buvo sulaikytas ir ketvirtas D. Bugavičiaus nužudymu įtariamas asmuo – jis kaunietis, tačiau palaikė ryšius su nusikaltėliais iš užsienio. Anksčiau teistas vyras dar prieš nužudymą bendravo su D. Bugavičiumi. Bet ar būtent jis ir buvo tas asmuo, kuris užsakė „agurkinio“ mirtį, neaišku – teisėsaugos pareigūnai nuo bet kokių komentarų susilaiko. Teismas jau yra leidęs jį suimti.

Vis dėlto, įtariama, kad nusikaltėliai iš Lietuvos, bandydami išvengti bet kokių sąsajų su D. Bugavičiaus mirtimi, kreipėsi į tuo metu saulėtoje Ispanijoje gyvenantį Estijos pilietį –manoma, kad Marbelijos kurorte, kurį yra pamėgę ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos kriminalinio pasaulio atstovai, jau daugiau kaip dešimt metų nuolat gyvenęs 58 metų Imre Arakas esą sutiko įvykdyti „užsakymą“.

Garsiausias Europos „mėsininkas“

I. Arakas – gerai žinomas Estijos pareigūnams, jo pavardė daugybę kartų mirgėjo kriminalinėse kronikose. Šiuo metu Airijos kalėjime esantis vyras yra net pramintas „mėsininku“ – užsienio žiniasklaidoje skelbiama, kad jis gali būti susijęs su daugybe nusikaltimų Estijoje, o žiaurūs išpuoliai įvykdyti po Sovietų Sąjungos žlugimo, kai Taline valdžią buvo perėmę organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovai.

Skelbiama, kad jis dar 1979 m. buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, nes su bendrais pagrobė trylika pistoletų ir tūkstančius šaudmenų. Subyrėjus Sovietų Sąjungai I. Arakas grįžo į tėvynę ir vėl čia pasižymėjo – pas vyrą vėl buvo rasta ginklų. Ne kartą į konfliktus su mafijos atstovais įsivėlęs I. Arakas netrukus turėjo palikti namus – buvo pasikėsinta į jo gyvybę. Nors ir buvo sunkiai sužeistas, bet išgyveno ir netrukus persikėlė gyventi į Ispaniją. Čia dar kartą buvo pasikėsinta į jo gyvybę – jį gatvėje užpuolė keturi ginkluoti vyrai.

Nekilnojamojo turto verslininku prisistatantis I. Arakas, įtariama, susijęs su Rusijos kriminaliniu pasauliu, tačiau labiausiai jį išgarsino įvykiai Airijoje, kur praėjusių metų balandį jis buvo sulaikytas vos tik iš Ispanijos atvyko į Dubliną – čia jis dar spėjo nusipirkti peruką ir vienam su kriminaliniu pasauliu susijusiam asmeniui išsiųsti SMS žinutę, kurioje klausė, ar galėtų įsigyti ginklą su duslintuvu.

Imre Arakas
Įtariama, kad jis už 100 tūkst. eurų turėjo susidoroti su Dubline veikiančios garsios Cristy Kinahano gaujos lyderiais – jie jau daugybę metų konkuruoja dėl įtakos su kita nusikalstamame pasaulyje garsia grupuote, kuriai vadovauja Gerry Hutch, pravarde Vienuolis. Pastarosios gaujos lyderis taip pat gyvena Marbelijoje, yra I. Arako kaimynas, neoficialiai užsimenama, kad vyrai dar nuo 1990 m. palaikė artimus santykius.

Airijos spauda skelbė, kad Kinahano gauja jau nužudė vienuolika su Hutcho grupuote susijusių asmenų, buvo užsakytas ir grupuotės lyderio nužudymas, todėl jis kurį laiką slėpėsi Amsterdame (Nyderlandai). Pareigūnai įtaria, kad I. Arakas buvo tas, kuris Vienuolio užsakymu turėjo Dubline susidoroti su Kinachanu. Nors jis šio nusikaltimo nespėjo įvykdyti, tačiau neramumai Airijoje tęsiasi iki šiol – teisėsauga buvo gavusi net sąrašą žmonių, kuriems jau yra paskelbtas mirties nuosprendis. Šis sąrašas gana ilgas – jame apie 30 žmonių.

Lietuva stoja į eilę

Airijos teisėsauga I. Arako kol kas nepaleidžia į laisvę, jį norėtų teisti ir Estija, tačiau į šią eilę jau atsistojo ir Lietuva. Neoficialiai užsimenama, kad gali būti ir daugiau Europos valstybių, kurios domisi esto ekstradicija.

Lietuvos pareigūnai yra užfiksavę, kad Lietuvoje draugų turintis I. Arakas iš Ispanijoje esančio Alikantės oro uosto yra atskridęs į Kauną. Tačiau, įtariama, ne jo vieno rankos gali būti suteptos krauju. Iki D. Bugavičiaus nužudymo ne kartą Lietuvoje lankėsi ir kiti du tyčiniu nužudymu įtariami Estijos piliečiai: iki suėmimo Taline gyvenę ir viduramžio riterių kovų sportą propaguojantis bei tarptautiniuose riterių čempionatuose dalyvaujantis 35 metų Arle'as Grabbi's (jis praėjusių metų pabaigoje po santuokos pasikeitė pavardę, anksčiau jo dokumentuose buvo nurodyta Arle Aud) ir 37 metų jo draugas Hans'as-Erik'as Ehvert'as.

Imre Arakas
Tyčiniu „Agurkinių“ grupuotės nario nužudymu įtariami estai neigia jiems metamus įtarimus ir tikina, kad niekaip su šiuo nusikaltimu nėra susiję. Tuo metu I. Arako pareigūnai dar neturi galimybių apklausti.

Policijos A. Grabbi ir H.-E. Ehvert įteiktuose įtarimuose dėl įvykdyto nusikaltimo teigiama, kad jie esą veikė organizuotoje grupėje ne tik kartu su I. Araku, bet ir kitais, dar nenustatytais asmenimis.

Nusikaltimui kruopščiai pasiruošė

Pareigūnų dokumentuose rašoma, kad „siekdami gauti piniginį atlygį už D. Bugavičiaus nužudymą“, įtariamieji nužudymu parengė nusikaltimo planą ir iš anksto atliko paruošiamuosius darbus: stebėjo ne tik aukos gyvenamąją vietą, bet ir darbotvarkę, judėjimo maršrutus, šio naudojamas transporto priemones. Be to, jiems patiems buvo nurodyta pasirinkti nužudymui tinkamiausią vietą – šaltakraujišką nusikaltimą galimi žudikai nutarė įvykdyti prie pat D. Bugavičiaus namų.

Įtariama, kad D. Bugavičius buvo sekamas net du mėnesius – nuo 2015 m. rugsėjo iki lapkričio 7 d., kai ir buvo sušaudytas. Tačiau prieš tai įtariamieji nusipirko šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro pistoletus ir šaudmenis, be to, dar rugpjūčio pabaigoje įsigijo Prancūzijoje vogtą automobilį „Renault Megane“, o Estijoje ir Ispanijoje – optinį taikiklį ir chemines medžiagas, skirtas pėdsakams naikinti.

Pareigūnai nustatė, kad D. Bugavičiaus žudikai laukė prie jo namų Šėtos g. – tą lapkričio 6 d. vakarą, apie 23.55 val. vyras į namus automobiliu „Mercedes Benz S320“ grįžo į kotedžą Šilainių mikrorajone. Bet į gyvenamojo namo kiemą nespėjo įvažiuoti – kai sustojo prie įvažiavimo į kiemą vartų, į automobilį buvo paleista serija šūvių. Beveik visi jie kliudė prie vairo buvusį D. Bugavičių, o keleivio vietoje sėdėjusi V. Jakutienė tuo metu buvo išlipusi iš automobilio atidaryti vartų užtvaro.

Po nužudymo nusikaltėliai greitai pasišalino – sėdo į Prancūzijoje vogtą automobilį. Su juo žudikai nuvažiavo vos tris kilometrus – už keliolikos minučių Vėtrungės g. automobilį paliko prie vieno namo kieme. Ir čia pat jį padegė – taip buvo sunaikinti bet kokie galimi įkalčiai.

Manoma, kad netrukus po nusikaltimo buvo atsikratyta ir žudymo įrankiais – jų pareigūnams nepavyko surasti. O ir pačių žmogžudystę įvykdžiusių asmenų nepavyko sulaikyti – greičiausiai jie iš karto atskirai išvažiavo iš Lietuvos.

Kas šaudė į D. Bugavičių, kol kas tiksliai nežinoma, tačiau pareigūnai įtaria, kad tai darė vienas iš šiuo metu Lukiškių kalėjime esančių Estijos piliečių. Vienas jų – A. Grabbi DELFI prisipažino, kad būtent jam metami tokie įtarimai. „Tačiau su nusikaltimu aš esu nesusijęs“, – tikino jis.

Atpažino V. Jakutienė

Sausio mėnesį savo namuose Taline sulaikytas ir vasario pabaigoje į Lietuvą atvežtas anksčiau teistas ir dėl to Suomijos kalėjime kalėjęs įtariamasis teigia, kad praėjus pustrečių metų po D. Bugavičiaus nužudymo jį policijoje atpažino V. Jakutienė. Ji baudžiamojoje byloje yra pripažinta nukentėjusiąja.

Anot įtariamojo, iš karto po įvykio V. Jakutienė policijos pareigūnams apklausos metu nurodė, kad į jos draugą šaudžiusio asmens veido bruožų neįsidėmėjo, nes šis veidą slėpė uždengdamas rudos spalvos šaliku. Be to, moteris teigė, kad žudikas vilkėjo juodos spalvos striukę su gobtuvu, kurį buvo užsimaukšlinęs ant galvos.

„Tačiau šių metų kovą apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad žudiką galbūt ir atpažintų pagal veido dalis, kurias matė“, – sakė A. Grabbi.

Įtariamasis tyčiniu nužudymu tvirtina, kad kovo mėnesį policijoje V. Jakutienei buvo parodytos nuotraukos, o vėliau – ir surengtas atpažinimas gyvai. Šio procesinio veiksmo metu nukentėjusioji pirštu bedė į A. Grabbi. Tiesa, jos liudijimas nėra kategoriškas – moteris sako, kad jis yra panašiausias į tą žmogų, kuris paleido mirtinus šūvius į jos draugą.

Su savo advokate pakalbėjes estas nutarė, kad policijoje atliekant procesinius veiksmus dėl atpažinimo buvo pažeistos visos galimos taisyklės, nes nukentėjusiajai įtariamojo nuotrauka buvo parodyta nedalyvaujant advokatui, o pats gyvai surengtas atpažinimas turėjo būti atliktas visiems asmenims ant veido uždedant šaliką ir pusiau uždengiant veidą.

„Pareigūnai dirbtinai sukūrė įtariamojo dalyvavimo nusikaltime įrodymus“, – viename skundų teismui teigė esto advokatė. Ji taip pat pažymėjo, kad ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai esą jos klientui daro spaudimą – be jos žinios vežasi įtariamąjį pasikalbėti.

„Mano ginamasis paaiškino, kad pokalbių metu pareigūnai jam siūlė prisipažinti nusikaltimo, kurio jis nepadarė, įvykdyme, – skunde teismui teigė advokatė. – Jie taip pat šantažavo, kad jeigu jis neprisipažins, jo draugas bus paleistas, o jis vis tiek bus nuteistas – dabar kalėjime yra apsaugotas, tačiau pataisos namuose niekas negarantuos, kad jis liks gyvas.“

Tyrimo metu kriminalistams pavyko apklausti ir keletą liudytojų, kurie suteikė reikšmingos informacijos apie galimus D. Bugavičiaus žudikus. Tačiau šie liudytojai yra įslaptinti.

Lietuvoje gresia pavojus

Lukiškėse įkalintas Estijos pilietis A. Grabbi DELFI perdavė savo užrašus, kuriuose vyras pasakoja ne tik apie tai, kaip buvo sulaikytas ir su juo bendravo ne tik Lietuvos, bet ir Estijos pareigūnai, bet ir kodėl susisiekė su žurnalistu.

Deimantas Bugavičius
„Į žurnalistus nededu daug vilčių, nesitikiu, kad jie įrodys, jog esu nekaltas, tačiau viliuosi, kad ši istorija iškils į viešumą – esu įsitikinęs, jog pareigūnai nukentėjusiąjai V. Jakutienei darė spaudimą ir privertė duoti parodymus“, – rašė jis.

Estas teigė, kad buvo sulaikytas sausio 16 d. savo namuose Taline.

„Įėję pareigūnai ėmė šaukti, kad gulčiau ant grindų, mane surakino antrankiais, o po to atliko kratą, – A. Grabbi tikino, jog jo sulaikyti atvyko ne tik Estijos, bet ir Lietuvos policijos pareigūnai. – Čia pat man paaiškino, kad esu susijęs su 2015 m. lapkritį Lietuvoje įvykdytu nužudymu ir galiu būti įkalintas 20 metų.“

Į Lietuvą estas buvo atvežtas vasario pabaigoje – kaip ir tuo pačiu metu sulaikytas jo bičiulis H. E. Ehvertas. Tą pačią dieną buvo atlikta krata viduramžių kovų sporto klube, kuriame vyrai treniravosi.

Anot jo, policijos pareigūnai įtaria, kad estai buvo ne kartą atvykę į Lietuvą – skrido lėktuvu, vyko automobiliu ir autobusu, o ginklai, kuriais buvo nušautas D. Bugavičius, esą buvo įsigyti Ispanijoje. Be to, kratos metu buvo rasti Vilniaus ir Dublino žemėlapiai, kurie priklausė dažnai keliaujančiai A. Grabbi žmonai.

„Kol buvau sulaikytas Estijoje, Lietuvos pareigūnai mane aplankė du kartus – abu susitikimai vyko be mano advokatės, jie sakė, kad jos dalyvavimas yra nebūtinas, nes tai – ne apklausa, mes tiesiog pasikalbėsime, – rašė A. Grabbi. – Šių pokalbių metu jie reikalavo, kad duočiau parodymus apie žmones, kurių net nepažįstu, sakė, jog nusikaltimo auka – svarbus Lietuvos kriminalinio pasaulio autoritetas, kurio draugai ne tik yra pavojingi, bet ir kerštingi. Be to, man aiškino, kad šie asmenys mane laisvai pasieks Lietuvos kalėjime, užsiminė, jog net gali mane ir nužudyti, taip pat iškils pavojus ir mano šeimai.

Vienintelis būdas išlipti iš šios balos – pasakyti tai, ko jiems reikia. Pareigūnai sakė, kad tik nuo jų priklauso, kas ir kada sužinos, jog esu įtariamasis, o tai reiškia, kad mano ir mano artimųjų gyvybė – jų rankose. Dėl to Talino teismui pateikiau skundą – Estijoje mane paliko ramybėje, bet viskas vėl prasidėjo iš naujo, kai mane vasario 28 d. atvežė į Lietuvą: mane ėmė dažnai lankyti policijos pareigūnai, šiuose susitikimuose nedalyvavo nei mano advokatė, nei vertėjai. Ir vėl man grasino, derėjosi, kad nereikalaučiau advokatės ir duočiau parodymus apie įvykius ir žmones, apie kuriuos nieko nežinau. Jie sakė, kad mano gyvenimą gali paversti tikra kančia, žadėjo, jeigu su jais bendradarbiausiu, galbūt vėl galėsiu būti su žmona ir vaikais. Bet aš atsisakiau, nes neturiu ką pasakyti. Galiu patikinti – nieko nenušoviau, negabenau jokių šaunamųjų ginklų. Ir nepadegiau nė vieno automobilio.“

Pareigūnai kartą jau išgelbėjo

Nuo sausio suimtas estas teigia, kad iki šiol pareigūnai jam neleidžia bendrauti su šeima – nei žmona, nei vaikais. O tuo metu, kai jis su antrankiais buvo išvestas iš namų, jo sutuoktinė ką tik buvo susilaukusi naujagimės.

Dėl to, kad negali susitikti ar pasikalbėti telefonu, įtariamasis estas rašė ne vieną skundą, tačiau jie buvo atmesti kaip nepagrįsti. „Prokuroras argumentuoja, kad aš per savo žmoną galiu perduoti žinučių nusikaltėliams, bet tai – nesąmonė, manau, taip man yra daromas spaudimas“, – sakė jis.

Įtariamasis neslėpė, kad turėjo kriminalinę praeitį, dėl to kalėjo Helsinio kalėjime, bet iš jo išėjo 2014 m., ir po dviejų metų sukūrė naują šeimą.

„Prieš mėnesį mane vėl aplankė Estijos policija – pareigūnai sakė, kad man Lietuvos kalėjime gresia didelis pavojus, aiškino, jog jie kartą mane jau išgelbėjo, – nurodė įtariamasis. – Pareigūnai pasakojo, kad dar praėjusią vasarą jie pastebėjo lietuvių nusikaltėlių grupuotę, kuri Estijoje sekė mano draugą. Greičiausiai šie žmonės planavo mūsų nužudymą – pareigūnai į šį reikalą įsitraukė, kai iš Lietuvos į Estiją buvo atvežti ginklai. Jie buvo sulaikyti, manau, kad būtent šie žmonės dabar yra laikomi įslaptintais liudytojais.“

Įtarimų kratosi ir A. Grabbi draugas H. E. Ehvertas, tikinantis, kad niekaip yra nesusijęs su D. Bugavičiaus mirtimi. Jam taip pat uždrausta bendrauti su artimaisiais. Kol kaltės neįrodė teismas, jie laikomi nekaltais, tačiau kada byla bus perduota teisėjams, sunku dar prognozuoti.

Nuodėminga praeitis

Prie namų nušautas D. Bugavičius buvo teistas tris kartus už nesunkius nusikaltimus, jam yra tekę kalėti Pravieniškių pataisos namuose. Čia jis kartu su kitu „agurkiniu“ Vidmantu Grigaliūnu buvo suvieniję Kauno nusikaltėlius ir vadovavo visam antrajam lokaliniam sektoriui. Tačiau neilgai – kai į zoną atvyko vėliau „Pravieniškių mafijos“ grupuotę sukūręs su kita nusikalstama grupuote susijęs Aidas Kupčiūnas, situacija pasikeitė: D. Bugavičiui ir jo draugui teko patirti pažeminimą, nukentėjo ir kiti nuteistieji, palaikantys „agurkinius“.

Deimantas Bugavičius
Apie policijoje atliekamą tyrimą dėl jos draugo nužudymo V. Jakutienė nėra linkusi kalbėti. Tuo metu anksčiau ji yra prisipažinusi, kad jos ir D. Bugavičiaus santykiai buvo žinomi artimiausiems žmonėms. Taip pat – ir šiuo metu iš Pravieniškių į Alytaus pataisos namus pervežtam jos sutuoktiniui Justui Jakučiui.

„Jis žinojo, kad mes su Deimantu esame kartu, aš negaliu klausyti, kaip visi kalba, kad aš šildžiausi Deimanto glėbyje – tai buvo draugystė, mes buvome kartu ir tai nebuvo atsitiktiniai ar paviršutiniški santykiai, artimi draugai tai žinojo“, – DELFI yra sakiusi buvusi „pupytė“.

Daugiau apie tai skaitykite specialiame straipsnių cikle „Pravieniškių mafija. Nerašyti zonos įstatymai“.