A. Svirbutavičienė ir R. Svirbutavičius yra vieninteliai kalėti iki gyvos galvos nuteisti nusikaltėliai, vedę kalėjime. Tačiau bausmę jie atlieka atskirai, jiems tik įstatymų nustatyta tvarka suteikiami pasimatymai. Jų santuoka įkalinimo įstaigoje buvo užregistruota prieš trejus metus.
Už grotų susituokę žudikai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus ir Šiaulių apygardos teismų nutartis, kuriomis buvo atsisakyta jiems sušvelninti skirtą griežčiausią bausmę – nuteistieji siekia, kad jiems būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė arba parinkta kita bausmės rūšis. Kokia, jie nenurodė, tačiau jeigu teismas jiems sušvelnintų skirtą bausmę, dėl grėsmės visuomenei izoliuoti žudikai turėtų galimybę išeiti į laisvę.
Tačiau tokios galimybės bent kol kas nenumato Lietuvos įstatymai. Tiesa, yra ruošiamos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriose nurodoma, kad iki gyvos galvos įkalintiems nuteistiesiems, už grotų praleidusiems 25 metus, teismas pagal pataisos namų teikimą gali peržiūrėti paskirtą bausmę, ją pakeičiant terminuotu laisvės atėmimu.
Tokios pataisos atsirado po praėjusių metų gegužę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) priimto sprendimo byloje Matiošaitis prieš Lietuvą – Strasbūro teisėjai pripažino, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje garantuojamas teises.
Tačiau kalėjime susituokę žudikai mano, kad laisvės atėmimo bausmę teismas gali peržiūrėti ir be priimtų įstatymų – EŽTT sprendimas turi aukštesnę galią. Tuo metu anksčiau Svirbutavičių prašymus nagrinėję teismai priėmė analogiškus sprendimus – jų prašymai buvo atmesti kaip nepagrįsti.
Anot teisėjų, įstatyme turi būti nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.
„Tačiau Seimui neįgyvendinus EŽTT sprendimo ir nepakeitus Lietuvos Respublikos įstatymų, nėra galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas, netgi kai malonės ir amnestijos institutai, veikiantys Lietuvoje, pagal tarptautinių teismų praktiką laikytini neveiksmingomis galimybėmis sušvelninti bausmę asmenims, įkalintiems iki gyvos galvos“, – pažymėjo teismai.
Lukiškėse kalinčių šaltakraujų žudikų skundus Lietuvos apeliacinis teismas nagrinės kitą savaitę, sakė teismo atstovė Vilma Budėnienė.
A. Svirbutavičienei griežčiausią laisvės atėmimo bausmę dar 2008 m. vasario 29 d. skyrė Šiaulių apygardos teismas – ji yra vienintelė iki gyvos galvos įkalinta moteris.
Teismas yra nustatęs, kad nuteistoji du savo vaikus (8 ir 12 metų) tyčia nužudė dėl asmeninių paskatų: 2007 m. kovo 20 d., apie 14 val., savo namuose, esančiuose Kelmės rajone, lydėdama į koridorių išeinantį savo mažametį sūnų, būdama už jo nugaros, šiam ant kaklo užmetė smaugvirvę, ją užveržė bei laikė tol, kol jis mirė dėl pasmaugimo. Maždaug po pusvalandžio ji pasmaugė ir antrąjį vaiką – koridoriuje, lydėdama į treniruotę išeinantį savo sūnų, jam taip pat ant kaklo užmetė smaugvirvę, ją užveržė ir laikė tol, kol jis mirė dėl pasmaugimo.
Po nužudymo moteris vaikus paslėpė rūsyje, o vėliau juos išvežė ir paskandino upelyje. Vaikų nužudymas sukrėtė visą Lietuvą – jų motina iš pradžių žurnalistams pasakojo, kad vaikai esą dingo iš namų. Bet kai po dviejų parų jie buvo rasti pasmaugti, įtarimai krito ant viešai atgailaujančios motinos – netrukus ji buvo sulaikyta ir apkaltinta tyčiniu nužudymu.
Tuo metu R. Svirbutavičius ir jo draugas Ričardas Karenda dėl keturių žmonių nužudymo buvo nuteisti dar 1998 m. birželio 15 d. – 1997 m. kovo 16 d. girti vyrai nutarė atkeršyti kompanijai, kuri esą juos užpuolė gatvėje ir atėmė striukę bei butelį šampano. Pasiėmę peilį ir šautuvą vyrai nuėjo į butą, kuriame turėjo būti tariami jų skriaudikai – čia buvo nužudyti trys vyrai ir moteris. Tiesa, vienas dar bandė išsivaduoti iš mirties spąstų pabėgdamas, bet nesėkmingai – žudikai jį pavijo ir nužudė. Po to jų kūnai buvo paslėpti miške.