Antrasis žingsnis - kaip taisyklė, tokie reklaminiai skelbimai yra patalpinami tokiu būdu, kad jų peržiūrėjimas yra įmanomas tik tokį skelbimą atsisiuntus į naudotojo kompiuterį tiesiogiai iš minimos tiesioginės rinkodaros kompanijos serverio. Tokiu būdu tinklapių serveriai naudotojo kompiuteryje gali nesunkiai patalpinti tiek "cookies", tiek ir užfiksuoti naudotojo kompiuterio IP adresą ir kitus naršyklės siunčiamus duomenis. Tokiu būdu, aplankant bent kelis tai pačiai tiesioginės rinkodaros kompanijos sistemai "priklausančius" tinklapius, sukuriamas pakankamai išsamus individualaus naudotojo profilis, savotiškas jo norų ir nenorų, pomėgių ir interesų rinkinys, tiesioginės rinkodaros kompanijų žargonu tariant - "naudotojo dosjė".
Trečiasis žingsnis - kaip taisyklė, tokie reklaminiai skelbimai yra patalpinami tinklapiuose, kuriuose yra siūloma įsigyti arba tiesiog prekiaujama įvairiausiais produktais. Tokiu būdu, naudotojas, ketinantis užsisakyti vieną ar kitą produktą (pvz., programinę įrangą ar knygą), yra priverstas nurodyti bent esminę asmeninę informaciją - savo vardą, pavardę, adresą, jeigu produktas mokamas - mokėjimo kortelės tipą ir numerį ir pan. Kaip tampa aišku, tokia informacija gali būti akimirksniu susieta su tiesioginės rinkodaros kompanijos duomenų bazėse jau esančiais duomenimis apie konkretų naudotoją.
Ketvirtasis žingsnis - paprastai tokie reklaminiai skelbimai yra patalpinami tokiu būdu, kad jų peržiūra sumaniai suderinama su pasiūlymu užsisakyti tam tikros nemokamos informacijos, atsiunčiamos elektroniniu paštu. Tokiu būdu, iš naudotojų paprašoma nurodyti jų elektroninio pašto adresą. Pasinaudojant nesudėtinga HTML elektroninio pašto sistema, tinklapio serveris efektyviai sužino apie tai, kada buvo peržiūrėtas gautas elektroninis pranešimas, naudojant kokią elektroninio pašto sistemą, programinę įrangą ir kitą daugiau technologinio pobūdžio informaciją, kuri, susieta su tiesioginės rinkodaros kompanijų turimais duomenimis, gali tapti asmenine.
Svarbu tai, kad netgi jeigu naudotojo naršyklė sukonfigūruota tokiu būdu, kad yra užkertamas kelias "cookies" sukūrimui, HTML elektroninio pašto sistema vis tiek įgalina sužinoti naudotojo kompiuterio IP adresą ir pan. IP adresą susiejus su konkrečiu URL ir pastarajam suteikus unikalų skaitmeninį kodą, naudotojas patenka į tiesioginės rinkodaros kompanijos duomenų bazę.
Paskutinis žingsnis - pakankamai išsami individualaus naudotojo duomenų bazė arba dosjė gali būti susieta su visa eile kitų informacinių sistemų, tokiu būdu naudotojo duomenų rinkinį papildant ir reguliariai atnaujinant tokia informacija, kaip lovų skaičius bute, dalyvavimas civiliniame procese, darbo istorija, kreditinės kortelės informacija, užsisakyti žurnalai ar laikraščiai ir pan. Viena iš tokią informaciją tiesioginės rinkodaros kompanijoms teikiančių (aišku, už tam tikrą atlyginimą) kompanijų - Acxiom.com, kuri pagal naudotojo poreikius ir interesus pastarajam suranda jį tenkinantį produktą.
Galutinės pastabos
Aukščiau pateikta paprasčiausia schema įgalina per palyginus trumpą laikotarpį apie individualų asmenį surinkti ir susisteminti didžiulius informacijos ir duomenų klodus. Tarp tokių duomenų neretai būna ir itin jautrios asmeninės informacijos, atskleidžiančios detales apie asmens finansinę situaciją, lytinę orientaciją, religinius jausmus ar sveikatos padėtį. Tokios jautrios informacijos tvarkymas be asmens duomenų subjekto sutikimo pateisinamas tik išimtiniais ir ypatingais, aiškiai įstatymuose apibrėžtais atvejais (ES Asmens duomenų apsaugos direktyvos 8 straipsnis).
Deja, tiesioginės rinkodaros ir kitais išimtinai verslo sumetimais internete į tai beveik nekreipiama dėmesio, tokiu būdu paminant pamatines asmens vertybes, kurias saugo EŽTK 8 straipsnis, įvairių valstybių konstitucijos, ir pagaliau ES Sutarties sutartis (286 straipsnis), esanti supranacionalinės prigimties. Manau, individo privatumo ribų nustatymas ir jų subalansavimas su visuomeniniais interesais (vienas tokių interesų - sklandi verslo veikla, atvira ir informacija grindžiama bendruomenė), yra visos valstybės problema, ir ją išspręsti galima tik priėmus aukščiausio lygio teisės aktą - įstatymą, įtvirtinantį aiškią konfliktuojančių interesų pusiausvyrą.
Taipogi būtina atminti, jog vien pats neteisėto asmeninės informacijos surinkimo ar panaudojimo faktas jau savaime yra pažeidimas, kurio negali pateisinti netgi įtikinamiausi technologinės intervencijos motyvai. Ir visiškai nesvarbu, kad tokio pažeidimo pasekoje asmeniui nekyla jokių apčiuopiamų pasekmių.
Daugiau straipsnių ir mokslinių tyrimų informacinių technologijų teisės srityje, parengtų ITC narių, galite rasti ITC tinklapyje: www.itc.tf.vu.lt.