Kitaip nei pernai, kai į Sankt Peterburge liepos pabaigoje vykstantį tradicinį laivų paradą iš Rusija pasiuntė didžiausią pasaulyje „Typhoon“ klasės povandeninį laivą „Dmitrij Donskoi“, kuris išniręs atvirai dieną prieš kameras praplaukė Didžiojo Belto sąsiaurį, šį kartą rusai, regis, nutarė slapukauti.

Baltijos jūroje – „Kursk“ brolis

Naktį Kategatą ir Didįjį Beltą praplaukęs Rusijos povandeninis laivas „Oriol“ yra kiek mažesnis, nei pernai tuo pačiu keliu iš Severodvinsko į Sankt Peterburgą plaukęs „Dmitrij Donskoj“ – pastarojo ilgis 175 metrai, o „Oriol“ – 154, arba keliolika į eilę sustatytų Vilniaus viešojo transporto autobusų. Be to, panirusio „Dmitrij Donskoj“ tonažas – 48 tūkst. Tonų – daugiau, nei dvigubai už „Oriol“. Vis dėlto pastarasis taip pat yra milžiniškas povandeninis laivas.

"Typhoon" klasės povandeninis laivas

Šis „Oscar II“ klasės buvo pastatytas dar Sovietų sąjungos laikais – 1989 metais ir į Rusijos laivyną priimtas 1992-siais. Pakankamai triukšmingas, todėl lengviau aptinkamas povandeninis laivas dėl savo ginkluotės vadinamas „lėktuvnešių žudiku“, mat viena svarbiausių užduočių – JAV laivyno galios ir pasididžiavimo simbolių – lėktuvnešių naikinimas.

Iš pradžių „Oriol“, kaip ir kiti savo klasės laivai buvo ginkluoti sparnuotomis raketomis „Granit“, kurias pernai po tris metus trukusios modernizacijos pakeitė modernesnės viršgarsinės raketos P-800 „Onix“, galinčios pasiekti taikinius, esančius už 600 km. Mažiausiai trys „Oscar II“ klasės povandeniniai laivai vietoje 24 raketų „Onix“ perginkluojami 72 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ komplektu. „Kalibr“, nors ir yra mažesnė raketa, gali pasiekti taikinius, esančius už 2,5 tūkst. km.

Rusijos laivynas šiuo metu turi 5 tokios klasės laivus, trys modernizuojami sausuose dokuose. „Oriol“ ir dar trys statomi. Vienas šios klasės laivas – liūdnai pagarsėjęs „Kursk“ buvo prarastas 2000 metais per katastrofą Barenco jūroje. Būtent povandeniniame laive „Oriol“ po katastrofos treniravosi narai, prieš patekdami į pratybų metu sprogus rusiškai torpedai nuskendusį „Kursk“.

„Oriol“ taip pat yra nukentėjęs incidento metu – 2015-siais remontuojamame povandeniniame laive kilo gaisras, kurio metu smarkiai nukentėjo laivo korpusas.

Rusija rodo karinę galią

Be to, ekspertams nerimą kelia ir du 8-jame dešimtmetyje pagaminti branduoliniai reaktoriai OK-650. Tokie patys reaktoriai yra ir „Typhoon“ klasės povandeniniame laive, kuris pernai plaukė į Sankt Peterburgą.

„Aš nerimauju dėl beveik 40-ies metų senumo branduolinio povandeninio laivo su dviem gana didokais reaktoriais – juk jam reikės plaukti palei Norvegijos sieną į Baltijos jūrą ir tam reikės pasiruošti“, – sakė „Bellona“ fondo branduolinės fizikos ekspertas Nilsas Bohmeris. Šio fondo ekspertai nesyk kėlė klausimus dėl prastos Rusijos branduolinių povandeninių laivų būklės, kritikavo Kremlių neskiriant pakankamai dėmesio saugumui.

Be to, nors tiek „Dmitrij Donskoi“, tiek „Oriol“ plaukimas iš Barenco jūros į Sankt Peterburgą Baltijos jūroje siejamas su 50 laivų paradu senojoje Rusijos sostinėje, ekspertai pažymi, kad tokių milžiniškų laivų pasirodymas jiems neįprastuose sekliuose vandenyse siunčia ir kitą žinutę.

Dmitrij Donskoi

„Tokio povandeninio laivo dislokavimas Baltijos jūroje tėra šou dalis ir, galbūt, branduolinis signalizavimas NATO. „Dmitrij Donskoi“ dislokavimas šiame regione yra beprasmiškas – šis laivas yra pernelyg didelis, kad galėtų efektyviai veikti sekliuose Baltijos jūros vandenyse.

Tai taip pat yra strateginis raketnešis, o krizės atveju siekiant išsaugoti savo branduolinio atgrasymo pajėgumus, tu tokį laivą norėtum turėti kuo toliau, nuo priešininkų“, – pernai DELFI apie „Dmitrj Donskoi“ kelionę kalbėjo JAV tyrimų centro „Atlantic Council“ transatlantinio saugumo iniciatyvos vadovas Magnusas Nordenmanas.

Baltijos jūroje taikinių nerastų ir „Oriol“, mat čia jo pagrindiniai priešininkai – JAV lėktuvnešiai tiesiog neplaukioja. Didžiausi NATO laivai, kurie užsuka į Baltijos jūrą yra desantiniai laivai – konflikto atveju jie būtų taip pat itin svarbūs taikiniai priešininkui.

Medžioklę vykdo iš Lietuvos

Vis dėlto dar vienu neįprastu žingsniu galima vadinti ir sąjungininkų, konkrečiai Portugalijos sprendimą prieš „Oriol“ kelionę Lietuvoje dislokuoti patrulinį lėktuvą P-3 CUP „Orion“.

Birželio pabaigoje prie NATO Oro policijos misiją su keturiais naikintuvais F-16 vykdančių portugalų pastiprinimui permestas būtent šis legendinis, daugelyje NATO šalių iki šiol naudojamas turbosraigtinis lėktuvas.

Oficialiai toks lėktuvas turėtų „sustiprinti Oro policijos misiją vykdančių naikintuvų kontingentą ir padėti geriau atlikti patruliavimo misijas“. Iš pirmo žvilgsnio lėti, neišvaizdūs JAV bendrovės „Lockheed“ dar praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje sukurti „Orionai“ gali neatrodyti, kaip itin reikšmingas pajėgumas.

P-3C ir F-16

Tačiau iš tikrųjų tai yra vienas patikimiausių, labiausiai pamėgtų ir itin svarbių NATO šalių orlaivių. Mat jo paskirtis – ne tik patruliavimas, taikinių jūrose žvalgyba, bet ir kova su povandeniniais ir antvandeniniais laivais. Tokie lėktuvai virš Baltijos jūros pastaraisiais mėnesiais skraido vis dažniau, tačiau jie iki šiol kildavo iš Vokietijoje esančių bazių.

Net 19 valandų ore išbūti galintis „Orion“ įprastai yra ginkluotas torpedomis, giluminėmis bombomis, priešlaivinėmis raketomis ir įvairiais jutikliais bei kitomis priemonėmis, galinčiomis aptikti povandeninius laivus iš didelio atstumo.

Povandeninių laivų privalumas – jų gebėjimas išlikti nepastebėtiems ir veikti tyliai, suduodant mirtiną smūgį iš pasalų. Tačiau prieš specializuotus kovos su povandeniniais laivais orlaivius bejėgiai yra net slapiausi povandeniniai aparatai.

Žinoma, taikos metu, oficialiai į paradą tarptautiniais vandenimis plaukiantis „Oriol“ savaime nekelia grėsmės, tačiau jo stebėjimas, o jei panertų – ir medžioklė yra neatsiejama NATO ir Rusijos „katės ir pelės“ žaidimo dalis.

Dar Šaltojo karo laikais sovietų povandeninius laivus medžiodavę „Orionai“, aptikę priešininkus pranešdavo apie jų buvimo vietą draugiškoms pajėgoms, taip sukompromituodami slaptas sovietų stebėjimo misijas, o kartais netgi juos priversdavo iškilti į paviršių. Realaus konflikto metu povandeninio laivo aptikimas galėjo lemti jo žūtį.

Portugalijos karinės oro pajėgos iš viso turi penkis orlaivius „Orion“, kurie 2011 metais buvo įsigyti iš tuomet įvairių ginkluotės ir technikos sistemų atsisakiusių Nyderlandų. Vėliau olandai pasigailėjo šio žingsnio, mat naujausius CUP+ modifikacijos orlaivius, kurių skrydžių resursas galioja iki mažiausiai 2023 metų jie už nedidelę kainą pardavė Vokietijai ir Portugalijai, o dabar, vis dažniau susidurdami su Rusijos povandeniniais laivais, neturi specializuotos platformos jų medžioklei.

Iš Zoknių aviacijos bazės kylantys P-3C CUP+ aprūpinti nauja navigacijos, ryšių ir povandeninių laivų sekimo įranga, jie gali vykdyti patruliavimą jūroje, nustatyti ir stebėti judėjimą virš vandens, suteikti daugiau informacijos naikintuvų pilotams apie taikinius, kurių pastaruoju metu Baltijos jūros regione netrūksta. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose dislokuotas orlaivis P-3C CUP+ dislokuotas iki rugpjūčio vidurio.

Naudinga treniruotė – ne tik portugalams

Nepaisant didelio geografinio atstumo tarp Lietuvos ir Portugalijos, pastarajai valstybei dalyvavimas NATO Oro policijos misijai yra ir buvo naudingas, mat portugalų kariai bei lakūnai gali treniruotis realistiškomis sąlygomis.

Tai naudinga ne tik naikintuvų pilotams ar portugalų pėstininkams, bet ir Atlanto vandenyne dirbti įpratusioms P-3C CUP+ įguloms, kurios Lietuvoje gali pasisemti kitokios patirties – seklūs Baltijos jūros vandenys yra puiki terpė nedideliems, pavyzdžiui „Kilo“ klasės povandeniniams laivams, kuriuos Rusija perginkluoja sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

Beje, įdomu tai, kad Portugalija yra vienintelė NATO šalis, Lietuvoje dislokuojanti tokius orlaivius, be to, tai daro ne pirmą kartą. Pastarąjį kartą Portugalijos karinių oro pajėgų orlaivis P-3CUP Lietuvoje svečiavosi 2014 metais – kaip tik tuo metu, kai Švedija Baltijos jūroje vykdė didžiausią nuo Sovietų Sąjungos žlugimo povandeninio laivo paieškos operaciją.

Rusijos povandeninio laivo „Kursk“ katastrofa

Švedijos pareigūnai neapkaltino jokios šalies dėl numanomo įsibrovimo, nors dauguma Švedijos gynybos analitikų teigia, kad labiausiai tikėtina, jog povandeninis laivas priklausė Rusijai.

Pastarosios, tiesa, mokomosios Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje ypač suaktyvėjusių bei agresyviai besielgiančių Rusijos povandeninių laivų medžiojimo operacijos vykdytos šio mėnesio pradžioje. Netoli Norvegijos krantų vykusios NATO šalių pratybos „Dynamic Mongoose“ buvo didžiausios per pastarąjį dešimtmetį.

Ir tai tebuvo pasiruošimas dar didesnėms pratyboms „Trident Juncture“, kurios vyks šių metų spalį. Šiose pratybose turėtų dalyvauti per 40 tūkst NATO ir sąjungininkių šalių karių, 130 orlaivių ir 60 karo laivų.