Pasitikėjimas teismais nėra duotybė savaime, tą reikia susikurti nuosekliu darbu. O šis darbas ilgas ir sudėtingas, nes teisingumas – tai ne produktas, kurį gali parduoti, ir primityviai suprantamam piarui bei populizmui čia ne vieta. Ir visgi nepaisant to, jog daugelis pokyčių teismų komunikacijos srityje nėra taip greitai pastebimi kaip besikeičiančios reklamos Maximos vitrinose, turime puikių pavyzdžių, rodančių, kaip investicijos į komunikaciją atsiperka. Vienas jų – Nyderlandų teismai.

Komunikacija – teisingumui egzistuoti

Nyderlanduose šiuo metu dirba apie 2,5 tūkst. teisėjų ir 11 tūkst. kitų darbuotojų. Šios šalies teismai – vienas iš geriausių pokyčių valdymo organizacijoje pavyzdžių. Sąmoningumas, drąsa rizikuoti ir priimti net ir pačioje teismų sistemoje ne visada populiarius sprendimus, duomenų analizė (angl. big data) ir orientacija į rezultatus – tai tik keletas raktinių žodžių, apibūdinančių kelionę po Nyderlandų komunikacijos laukus.

Kai prieš kelerius metus pradėjusi dirbti teismų sistemoje žvalgiausi idėjų tarptautiniu kontekstu, Nyderlandų teismų komunikacijos specialistai, mano akimis, buvo vieni iš lyderių Europoje. Šiandien teismais Nyderlanduose pasitiki 71 proc. gyventojų, teisėjai čia – TV, socialinių tinklų žvaigždės, visuomenės gerbiami labiau nei kiti valdžios atstovai, o žiniasklaidai – įdomesni nei politikai.

Pasitikėjimas teismais šios šalies visuomenės akyse auga, o politikais – mažėja.

Nors patys nyderlandiečiai išgirdę žodį lyderiai kuklinasi sakydami, kad nedaro jokių stebuklingų dalykų, visgi pripažįsta, jog didžiausia jų stiprybė – laiku atėjęs suvokimas, kad efektyvi komunikacija turi ypatingos reikšmės šalies teismų egzistavimui.

„Stebėdami įvykius Lenkijoje ir Turkijoje, kur paminamos pamatinės teisingumo vertybės, suvokiame, kokios grėsmės tvyro aplink mus. Tai matydami suprantame, jog jei visuomenės pasitikėjimo teismų veikla nebus, toks pat pavojus gali grėsti ir Nyderlandų teismams, todėl ši sritis – viena iš prioritetinių“, – šitaip komunikacijos svarbą teismų veikloje apibūdino šios šalies Teisėjų tarybos narys, teisėjas Keesas Sterkas.

Pokyčiai įvyksta ne per dieną

Panašiai kaip ir Lietuvoje, didžiausias proveržis Nyderlandų teismuose įvyko per pastaruosius 10 metų. Dar prieš dešimtmetį čia net 87 proc. žiniasklaidoje pasirodančių su teismais susijusių naujienų buvo neigiamo atspalvio, teisėjai vengdavo viešumo, atsisakydavo dalyvauti diskusijose, tačiau nuosekliai investavus į komunikacijos veiklas – teisėjų komunikacijos įgūdžių tobulinimą, komunikacijos specialistų kompetencijų stiprinimą, big data analizę, naujausias komunikacijos formas – ir išsikėlus ambicingą tikslą – teismus padaryti patikimesnius už daugelį kitų šalies institucijų, įskaitant Seimą ir Vyriausybę, – situacija pasikeitė iš esmės.

Nuo ko reikia pradėti siekiant pokyčio? Nuo finansavimo – atsakytų daugelis. Ir dar galėtų pridėti – lengva tiems Nyderlandų gyventojams kalbėti, kai finansavimas komunikacijos veikloms, lyginant su Lietuva, lenkia mus kokius penkis kartus. Ir taip, ir ne – atsakysiu. Kaip ir daugelyje šalių, taip ir Nyderlanduose, jei reikia progos kažkur sutaupyti, tai dažnai daroma komunikacijos sąskaita. Tačiau patys nyderlandiečiai pabrėžia, kad didžiausia jų stiprybė – bendras tikslas ir vieninga pozicija.

Dar prieš dešimtmetį bendras suvokimas, kad situacija nėra tokia gera, kokia turėtų būti – pasitikėjimas teismais per žemas ir auga per lėtai, buvo tai, kas paskatino pokyčius sistemoje. Dažnai įsivaizduojame, kad pokytis – tai kažkas, ką sukursime per dieną, ir atsikėlę kitą rytą gyvensime geriau.

Dar geriau – jei pačiam prie to nereikėtų prisidėti, tegul padaro kažkas kitas. Nyderlandiečiai tik dar kartą patvirtina, jog siekiant rezultato komunikacijos poreikį turi suprasti kiekvienas teismo atstovas be išimties, tai nėra vien šios srities specialistų reikalas.

Nyderlanduose ypač jaučiamas tikrųjų XXI a. komunikacijos specialistų kompetencijų suvokimas – dažnas įsivaizdavimas, kad komunikacijos žmogus teisme – tai straipsnių rašytojas ar renginukų organizatorius, jau gerokai pasenęs. Šiandien geras komunikatorius privalo būti ir aukšto lygio strategas, ir išmanyti duomenų analitiką, suprasti skaičius, tapti dešiniąja vadovo ranka. Šios tendencijos puikiai atsispindi nyderlandiečių darbe.

Gabija Vaičeliūnaitė
Kitas dalykas – pokyčiams reikia drąsos. Dėl siektinų rezultatų prireikė drąsos įgyvendinti sprendimus, ne visada populiarius ir pačioje teismų bendruomenėje. Kaip sako patys nyderlandiečiai, komunikacija kaip futbolas – visi mano, kad moka jį žaisti ir supranta, nors realybė kitokia. Ypač daug diskusijų kilo dėl naujo reguliavimo, kuriuo buvo leista filmuoti teismo posėdžius (tiesa, šiandien jau plačiai svarstoma ir tiesioginių transliacijų iš teismo posėdžių idėja), dažnai buvo įsiveliama į emocijomis grįstas diskusijas.

Reikia pripažinti, kad dar ir šiandien apie 20–30 proc. teisėjų atsisako bendradarbiauti su atstovu spaudai prieš paskelbdami sprendimą, dominantį žiniasklaidą.

Tad kodėl nyderlandiečiai daro tokius pokyčius, kai daugelis tiesiog nuleistų rankas? „Neturime kitos išeities. Visuomenės pasitikėjimą reikia užsidirbti. Be pasitikėjimo teismais nėra tvirtų įstatymų, efektyvi komunikacija neša milžinišką naudą tiek teismams, tiek plačiajai visuomenei“, – sako Nyderlandų Teisėjų tarybos Komunikacijos skyriaus vadovas Bartas Rijsas.

TV ir socialinių tinklų žvaigždės

Pokyčių valdymas Nyderlanduose įdomus ir tuo, jog pats kontekstas panašus į situaciją Lietuvoje. Štai bendravimas su žiniasklaida ir nyderlandiečiams neretai tampa iššūkiu. Kaip ir Lietuvoje, teisėjai čia sulaukia kritikos ar tendencingų antraščių, o kriminalinėmis naujienomis besidominčių gyventojų – dauguma. Visgi žiniasklaida šioje šalyje nėra taip smarkiai politiškai angažuota, čia ne itin populiari ir geltonoji spauda.

Teisėjai Nyderlandų žiniasklaidoje – žvaigždės, jie daug populiaresni už politikus, nuolat kviečiami dalyvauti įvairiuose TV projektuose, laidose, o už tai, kad patektum į eterį, net nereikia susimokėti – Temidės tarnai čia tokie laukiami, kad viską finansuoja patys komerciniai kanalai, kurie teisinį turinį mėgsta labiau nei nacionaliniai.

Tikriausiai daugeliui jau smalsu paklausti, ar teisėjui dera varstyti TV šou laidų duris ir nusileisti iki liaudies? Galiu nuraminti – atsakingai parinkus turinį ir neperlenkiant lazdos, toks teisėjų aktyvumas Nyderlanduose ne tik puikiai priimamas, bet ir kuria didelę vertę. Štai viena įdomiausių TV laidų – „Vairuojantis teisėjas“ (angl. Driving judge), kurios metu į pensiją išėjęs teisėjas medijuoja į ginčą patekusius žmones, o jo pasiektas rezultatas yra laikomas oficialiai galiojančiu.

Žinoma, šiai veiklai padeda ir jau nieko nebestebinanti teisėjo spaudai funkcija – tokių teisėjų Nyderlanduose apie 40. Teisėjai komentuoja tik kito teisėjo, bet ne savo bylas, o su žurnalistais bendrauja per teismo atstovą spaudai. Beje, teko bendrauti ne su vienu tokiu teisėju – jų iniciatyvumas išties užkrečiantis.

„Būna, kad tenka teikti 3 komentarus per dieną. Kokių nors privalumų už šią papildomą savo veiklą negauname, darbo krūvis išlieka toks pat, tačiau tinkamai pasirengus ši funkcija netampa našta – savo bendruomenėje puikiai suprantame, kodėl to reikia, tad kodėl neturėčiau šito daryti aš?“ – man pasakojo žavi, energija trykštanti teisėja spaudai.

Ar teisėjas gali būti socialinių tinklų žvaigždė? Tikrai taip, su pasididžiavimu atsakytų nyderlandiečiai, kuriems posakis – jei tavęs nėra socialiniuose tinkluose, tavęs visai nėra – puikiai tinka.

Šiandien šioje šalyje apie 50 teisėjų komunikuoja socialiniuose tinkluose, 15 iš jų – ypač aktyvūs. Tokia teisėjų komunikacija aktyviai palaikoma – savo paskyrose jie atsako į klausimus apie teismo priimtus sprendimus, reaguoja į dalykus, kurie nėra tinkamai suprantami visuomenėje. Esant poreikiui teisėjus pakonsultuoja komunikacijos specialistai, tačiau jų veikla specialiai nėra stebima, iniciatyva eina iš pačių teisėjų, kurie džiaugiasi galėdami prisidėti prie to, kad teismo sprendimai būtų tinkamai suprasti.

Lyderystės svarba

Lyderystės banga šiandien ypač jaučiama Europos teismų padangėje. Nors tradiciškai geras teismo vadovas suprantamas kaip puikus teisės srities ekspertas, XXI a. žvelgiama daug plačiau – lygybės ženklo tarp gero teisėjo ir gero teismo vadovo nebėra. Matydamos šią problemą daugelis Europos šalių ėmėsi rengti lyderystės mokymus, kurių metu gerinami teisėjų vadybiniai įgūdžiai.

Šiandienos pokyčių laikotarpiu, kai gyventojų mobilumas didėja, ekonominis klimatas kinta, technologijos spartėja, geras vadovas privalo atpažinti pokyčius ir jiems ruoštis, į pokyčių procesus įtraukti darbuotojus ir drauge identifikuoti iššūkius bei ieškoti jų sprendimų. Šiuolaikinis teismas – tai institucija, veikianti ne izoliuotai nuo visuomenės, bet gebanti atsižvelgti į kintančius jos poreikius.

Štai neseniai teko dalyvauti Europos teisėjų mokymo tinklo (angl. ENCJ) darbo grupėje, rengiančioje lyderystės mokymų programą Europos teisėjams. Kaip manote, kokie lyderio įgūdžiai vienbalsiai buvo įvardyti skirtingų Europos kampelių atstovų pirmiausia? Teisingai – komunikacijos, kuri laikoma neatsiejama bet kurios efektyviai dirbti siekiančios organizacijos dalimi. Pagrindinės darbo grupės metu išgrynintos teisėjo lyderio savybės buvo siejamos su komunikacijos, personalo valdymo, saviugdos, pokyčių ir krizių valdymo, organizacijos strategijos kūrimo ir įgyvendinimo kryptimis. Žinoma, visa tai vyksta šalia profesionalumo, tačiau čia dedamas lygybės ženklas, tai nebėra atskirtis.

Nyderlanduose ypatingas dėmesys teisėjų lyderystei pradėtas skirti susidūrus su diskomunikacija tarp teisėjų, teismų vadovų ir Teisėjų tarybos narių. Pradėjus analizuoti problemą pamatyta, kad didelės spragos vidinėje komunikacijoje didina atskirtį – vieniems ir kitiems jų sprendimai bei poreikiai nebuvo aiškūs. Investavus į lyderystės mokymus minėtų grupių atstovai drauge su komunikacijos profesionalais analizavo esamą situaciją, kūrė efektyvaus darbo modelius, gilino vadybos, organizacijos kultūros žinias. Koks rezultatas? Pakartotiniai matavimai rodo, jog atskirtis išties ryškiai mažėja. Kita kryptis – teisėjų skatinimas prisiimti atsakomybę už komunikaciją ir tinkamą sprendimo išaiškinimą. Teismų lyderiai mokomi savo kolegas supažindinti su komunikacijos svarba.

Klausk ir tau bus atsakyta

Komunikacijoje ypač svarbus grįžtamasis ryšys – viena vertus, skleidžiame žinią apie teismo darbą siekdami, kad teisėjų sprendimai būtų suprantami visuomenei, kartu komunikacija yra ir būdas patiems teismams parodyti, ko iš jų tikisi visuomenė. Tik gaudami grįžtamąjį ryšį teismai gali tobulinti savo veiklą, ją pritaikyti visuomenės poreikiams.

Tobulinti darbo procesus, keisti organizacines struktūras, taikyti inovatyvius sprendimus, kurie pagerintų darbo rezultatus ir užtikrintų aukštą darbo kokybę, – šių veiksmų nyderlandiečiai ėmėsi savo teismuose. Šiandien jau nieko nebestebina mobilios darbo vietos ar nuotolinis darbas iš namų – tokiu principu Nyderlanduose dirba ne tik administracijos darbuotojai, bet ir patys teisėjai, tą bandoma išplėsti visuose teismuose. Šiandien šios šalies teismo koridoriuose lankytojus pasitinka rožine uniforma vilkintys paslaugūs teismo darbuotojai, o visą reikiamą informaciją apie teismo procesą galima gauti vieno mygtuko paspaudimu.

Tam, kad informacija greičiau pasiektų teismų lankytojus, nyderlandiečiai įkūrė Pagalbos centrą (angl. Webcare centre), teikiantį informaciją ne tik telefonu ar el. paštu, bet ir „Facebook’e“ bei „Twitter’yje“, kartu atliekamas ir interneto monitoringas, leidžiantis reaguoti į gyventojų skundus ar diskusijas. 97 proc. atsakymų asmenims pateikiami per 2 val., o šeši šio centro darbuotojai konsultacijas teikia 12 val. per parą.

Taigi efektyviai veikiantis teismas, kaip ir bet kuri kita šiuolaikiška organizacija, besirūpinanti savo veiklos efektyvumu, XXI a. nuo komunikacijos yra neatsiejama. Ir nors copy-paste metodas ne visuomet veikia skirtingose šalyse, Nyderlandų pavyzdys dar kartą primena – investicijos į komunikaciją kainuoja, tačiau komunikacijos trūkumas kainuoja dar daugiau.

KOMENTARAS

Bartas Rijsas, Nyderlandų Teisėjų tarybos Komunikacijos skyriaus vadovas

Komunikacijos sėkmei užtikrinti, visų pirma, svarbus žmonių, su kuriais dirbame, požiūris – reikalinga, kad teismų vadovybė suprastų, kad norint teismo veiklą padaryti matomą, privaloma apie ją komunikuoti, tai ypatingai svarbus elementas teismo veiklai gerinti. Esant tinkamam požiūriui, galima kalbėti apie finansinius dalykus. Dažniausiai įrodyti komunikacijos naudą yra gana sudėtinga, nes jos rezultatus sunku pamatuoti, sunku išvysti greitą pokytį, todėl šių veiklų finansavimas teismuose neretai tampa gana jautria sritimi. Visgi pavyzdžiai rodo, kad investavimas į komunikaciją visada atsiperka.

Naujausiais duomenimis, šiandien teismais Nyderlanduose pasitiki 71 proc. gyventojų, tarp labiausiai pasitikinčių – aukštesnio išsilavinimo asmenys. Pasitikėjimas teismais yra nulemtas ir kultūrinių skirtumų. Didžiojoje dalyje Europos teismai turi didesnį pasitikėjimą nei valdžios atstovai, tačiau taip pat yra valstybių, kur vyrauja labai stiprus pasitikėjimas valdžia apskritai. Aukšto pasitikėjimo šalyse, tokiose kaip Norvegija, pasitikėjimas teismais yra milžiniškas, dar didesnis nei Nyderlanduose, tuo tarpu žemo pasitikėjimo valstybėse, kaip Lietuva, situacija kitokia. Mano akimis, Nyderlandai šiuo atžvilgiu yra kažkur per viduriuką.

Šiandien pastebiu, kad pasitikėjimas teismais nėra pastovus, jis nuolat svyruoja priklausomai nuo to, ką skelbia žiniasklaida, nuo tam tikrų teismų priimamų sprendimų. Jei anksčiau buvo galima prognozuoti ir numatyti tam tikras tendencijas, tai šiandien tą išlaikyti labai sunku. Kylant krizėms, skandalams teismuose, labai gerai gali matyti, kaip pasitikėjimas krenta žemyn. Dažnai krizes bando sukelti verslas, politiškai eskaluodamas tam tikrą informaciją, ir taip bandydamas daryti spaudimą teisėjams. Sudėtingiausia tada, kai blogos žinios veja viena kitą, būtina siekti to išvengti. Tam ir reikalinga efektyviai veikianti komunikacija, kuri pasitelkiama šiuos procesus suvaldyti.

Savo darbe siekiame paskatinti teisėjus aktyviai įsitraukti į komunikacijos procesus. Pavyzdžiui, padrąsiname ir pakonsultuojame juos pradedant komunikuoti socialiniuose tinkluose, kartu skatindami ir jų atsakomybę. Esame turėję atvejų, kai teisėjų asmeninė nuomonė tam tikrais klausimais skyrėsi nuo bendros sistemos pozicijos – tokiais atvejais visada akcentuojame, kad teisėjas visuomenėje visada yra matomas kaip teisėjas, todėl savo asmeninės nuomonės nuo teisėjo neturėtų atskirti.