Įstoti į svajonių specialybę taip ir nepavyko

Mokyklą Simona baigė prieš ketverius metus. Baigusi mokyklą ir išlaikiusi egzaminus mergina įstojo studijuoti, tačiau po metų suprato, kad Veterinarijos studijos – ne jai, todėl nusprendė dar kartą bandyti sėkmę.

Po metų pertraukos ji dar kartą laikė ir lietuvių kalbos bei literatūros egzaminą, tačiau rezultatas ir vėl nebuvo toks, kokio tikėjosi, tad vėl nepavyko įstoti į išsvajotą specialybę – Mediciną.

Į Mediciną neįstojusi Simona pasirinko Akušerijos studijas. Šiuos mokslus mergina studijuoja iki šiol.

Pirmąjį kartą Simonos egzamino darbas buvo įvertintas 44 balais, antrą kartą jos rezultatas skyrėsi vos vienu balu, o trečiąjį kartą surinko 66 balus, tačiau jos toks rezultatas netenkino, pateikė apeliaciją.

„Ruošiausi, laikiau privačias pamokas, – DELFI pasakojo mergina, siekusi studijuoti Mediciną. – Buvau įvertinta 66 balais, po apeliacijos rezultatas tapo 43 balai.“

Jau dvejus metus teismo duris varstanti Simona skaičiuoja, kad visas procesas gali trukti dar tiek pat. „Tokios bylos, kaip sakė advokatas, trunka ilgai. Tačiau pirmas etapas jau praėjo, buvo paskelbtas sprendimas, bet dar kartą jį apskundėme pernai metų birželį. Jau praėjo daugiau kaip metai, o teismas vis dar nepaskiria posėdžio datos“, – pasakojo Simona.

Motyvacijos stengtis nebeliko

Pasidomėjus, kaip sekėsi mokslai mokykloje, Simona nedvejodama tarė, kad ne viskas buvo labai paprasta. „Nebuvo taip, kad viskas labai lengvai sekėsi, bet rezultatai nebuvo prasti. Chemijos egzaminas buvo įvertintas 60 balų, matematikos taip pat panašiai, biologijos – 83“, – vardijo mergina ir pridūrė, kad rezultatai nebuvo prasti, tačiau įstoti ten, kur norėjo, nepavyko.

Kelerius metus atkakliai savo tikslo siekusi Simona teigia, kad labiausiai gaila mokykloje praleisto laiko, kai visi mokytojai kartojo, kad viskas gerai. „Atrodė, kad visos pastangos, kurias įdėjau per tiek metų, buvo bevaisės. Nors mokytojai niekada nepasakydavo, kad kažką darau blogai, nemoku, kad reikia pasimokyti. Atrodė, kad viskas gerai“, – kalbėjo mergina.

Simona
Atrodė, kad visos pastangos, kurias įdėjau per tiek metų, buvo bevaisės. Nors mokytojai niekada nepasakydavo, kad kažką darau blogai.

Į Mediciną taip ir neįstojusi Simona teigia, kad daugiau ir nebandys: „Supratau, kad tai neverta mano pastangų. Yra žmonės, kurie įstoja turėdami labai juokingas motyvacijas, o kai stoja motyvuotas specialistas, prieš nosį užtrenkiamos durys.“

Advokatas gina nemokamai

Per šį laiką Simona neištuštino visų savo santaupų – advokatas teisme ją gina nemokamai.

Jos teigimu, teismo procesai gali tęstis dar daugiau nei metus, tačiau nepanoro prognozuoti proceso pabaigos. „Bylos baigtis gali būti labai neaiški, todėl, kad tai pirma tokia byla“, – tikino studentė.

O ar pergalė teisme ką nors pakeistų? „Ne, nes jau neplanuoju stoti į savo svajonių specialybę, tačiau yra daug žmonių, kurie taip pat gauna prastesnius vertinimus nei turėtų. Teikiant apeliacijas pabrėžiama, kad juos taisys literatūrologai ir profesoriai, todėl darbo įvertinimas gali sumažėti. Tačiau kas tuos tūkstančius darbų taiso pirmą kartą? Tai daugiau teisybės reikalas“, – tikino mergina.

Dvejus metus teismo duris varstanti Simona neneigia – aplinkiniai stebisi jos drąsa ir kantrumu. „Daugelis man sako, kad patys nebūtų tam pasiryžę, labai palaiko“, – šyptelėjo mergina.

Ji pati įsitikinusi, kad darbas neteisėtai nuvertintas, juolab, kad pati jį dar kartą matė ir teismo proceso metu. „Matematikos egzamine yra tikslūs atsakymai, ten viskas konkretu, o čia... Pati buvau nuėjusi į NEC, mačiau savo darbą, nors jie argumentuoja, kad darbo įvertinimas buvo sumažintas todėl, kad neatitiko stilistikos ir panašiai“, – kalbėjo mergina.

Advokatas: tai – visuomenės skaudulys

Simonos advokatas Vytautas Sirvydis patvirtino merginos spėjimą, kad tai pirmoji tokia byla Lietuvoje. „Drįsčiau teigti, kad buvome pirmieji. Ne kategoriškai, bet, kiek man žinoma, kitų nebuvo, – kalbėjo advokatas. – Tačiau dabar yra daugiau ir tai mane labai džiugina.“

Advokatas palaiko savo klientės drąsą ir teigia, kad nuolatiniai NEC perspėjimai, kad dar kartą vertinant darbą balas gali gerokai sumažėti – gąsdinimai ir bauginimai, kurių neturėtų būti: „Tikimybė, kad pervertinat balas gali sumažėti, yra gąsdinimas, kad niekas nebandytų skųsti. Tai yra didelis stabdis.“

Advokatas teigia, kad dauguma abiturientų yra įbauginti, dėl to net neteikia apeliacijų: „Puikiai suprantate, kodėl skundas neišspręstas dabar. Jei būtų išspręstas dabar, padrąsintų nemažai žmonių, patekusių į panašią situaciją. Kitas dalykas – bijau, kad teismas nespręstų viso ekonominiais kriterijais, nes ekonominis gali nurungti teisinį.“

V. Sirvydžio teigimu, jei šioje byloje teigiamas atsakymas nuskambės jos klientei, tai gali paskatinti netylėti ir kitus – galimai gerokai padidėtų apeliacijų skaičius. „Tačiau teisinėje valstybėje ekonominis kriterijus neturėtų nukonkuruoti teisinio“, – kalbėjo advokatas.

Egzaminas

Į klausimą, ar verta tęsti kovą, advokatas atsakė nedvejodamas: „Tas, kas kovoja už savo teises, tas kovoja už teises apskritai, kovoja už kitų žmonių teises. Mane žavi jos noras kovoti“, – teigė advokatas V. Sirvydis ir pridūrė, kad tokių, rankų nenuleidžiančių, žmonių, turi būti kuo daugiau.

Simonai advokatas V. Sirvydis padeda nemokamai. „Tai ne vienintelė byla, kurioje aš dirbu nemokamai, tačiau jei matau, kad tai – visuomenės skaudulys, privalau reaguoti. Juk tai ir pagrindinė teisininko užduotis – neleisti, kad valdžia iš žmogaus darytų kvailį“, – kalbėjo jis.

NEC: didelius galutinių įvertinimų skirtumus gali lemti vos keli taškai

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) DELFI patvirtino, kad teismuose šiuo metu guli ne viena abiturientų iškelta byla.

„Yra keli atvejai, kada lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rezultatai po nagrinėjimo apeliacinėje komisijoje yra apskųsti teismui, – teigiama NEC komentare. – Apeliacinis darbo vertinimas traktuojamas kaip procedūra, kurios metu kandidato darbas yra vertinamas iš naujo – tai reiškia, kad jo galutinis rezultatas gali skirtis nuo ankstesniojo ir būti tiek didesnis, tiek mažesnis.“

NEC teigimu, galutinių įvertinimų skirtumus galėjo lemti vos keli taškai. „Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino atveju didelius balų skirtumus lemia pati galutinio rezultato skaičiavimo metodika – pavyzdžiui, kandidato darbe įvertinimas pakeičiamas tik dviem taškais, o tai yra tikėtina, nes darbas vertinamas pagal aštuonis skirtingus kriterijus, bet konvertuojant taškus į balus, šis pokytis gali būti ir kelis kartus didesnis, nes iki šių metų rašinys buvo vertinamas tik 50 taškų, o rezultatai skelbiami 100 balų skalėje. 2018 metais pakeista taškų skaičiavimo metodika padidinus taškų skaičių“, – teigia NEC.NEC taip pat priminė, kad po kandidatų darbų įvertinimo apeliacinėje komisijoje, tik teismas gali priimti sprendimą dėl tolimesnio kandidato darbo vertinimo.

NEC
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino atveju didelius balų skirtumus lemia pati galutinio rezultato skaičiavimo metodika – pavyzdžiui, kandidato darbe įvertinimas pakeičiamas tik dviem taškais.

Apeliacijų daugėja

Šįmet NEC pasiekė kur kas daugiau apeliacijų nei pernai.

Apeliacijas dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pateikė 939 abiturientai. Pernai apeliacijų buvo mažiau – 744.

Dėl valstybinio matematikos brandos egzamino į NEC su apeliacijomis kreipėsi 187 abiturientai, nors pernai tokių buvo tris kartus mažiau – vos 61.