Su E. Jarašiūnu kalbamės apie teisininko profesiją daugiakalbėje aplinkoje, tai, kuo šiandien gyvena europiečiai ir kokia yra ES ateitis, bei paties teisėjo planus šį rudenį pasibaigus teisėjo kadencijai.
– Gyvename staigių pokyčių amžiuje – globalizacija, informacinių technologijų plėtra keičia mūsų požiūrį į įvairias gyvenimo sritis, suprantama, paliečia ir teismus. Ar galima sakyti, kad laikui bėgant teismo vaidmuo keičiasi?
– Nepaisant visų minėtų pokyčių teismo misija lieka ta pati – vykdyti teisingumą. Pasak M. Romerio, „neteisės konstatavimas ir sudraudimas – štai yra visa bet kurio teismo funkcija“. Tik teisingumo vykdymo sąlygos sudėtingėja. Viena jų – greta taikomos kelios teisės sistemos. Lietuvoje nuo 2004 m. šalia nacionalinės teisės veikia ir ES teisė.
ES teisės reguliuojamais klausimais teismo sprendimai priimami remiantis šia teise. Teisėjo darbo esmė ta pati, kaip ir nagrinėjant bylą pagal nacionalinę teisę. Visada teismas privalo priimti bešališką ir teisingą sprendimą, tačiau šiuo atveju tenka išsiaiškinti ir pritaikyti ES teisės normas.
Iškyla ES teisės aiškinimo problema, nes visose valstybėse narėse ES teisė turi būti vienodai suprantama ir taikoma. Būtent todėl ir numatytas prašymo priimti prejudicinį sprendimą institutas, reiškiantis nacionalinio teismo teisę kilus ES teisės aiškinimo ir galiojimo klausimams kreiptis į ESTT paaiškinimo – prašyti tuo klausimu priimti prejudicinį sprendimą. Šią europinę teisminę struktūrą dabar sudaro du teismai: ESTT ir Europos Sąjungos Bendrasis Teismas.
– Kaip vyksta nacionalinių teismų ir ESTT bendradarbiavimas?
– Teisingumo Teismas hierarchiniu požiūriu nėra aukščiau už nacionalinius teismus, kaip ir jo taikoma teisė nėra hierarchiškai viršesnė. ESTT ir nacionalinių teismų santykiai grindžiami ne hierarchija, o bendradarbiavimu. Tai esminis dalykas. Kiekvienas teismas, vykdydamas savo kompetenciją, yra visiškai savarankiškas. Nacionalinio teismo kreipimasis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą leidžia jam išsiaiškinti tikrąją ES teisės akto nuostatų reikšmę ir turinį, tačiau jis visą laiką yra vienintelis pagrindinės bylos šeimininkas, teismų kompetencijos yra aiškiai atskirtos. O teismų bendradarbiavimo prasmė yra siekis priimti teisingą sprendimą.
– Turite svarią tarptautinio darbo patirtį, aštuonis metus dirbate ESTT. Kokia yra tokio darbo specifika? Ar lengva susikalbėti dirbant tarptautiniame kolektyve, kokių iššūkių kyla?
– ESTT sudaro 28 teisėjai, po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Tai atspindi europinių teisinių mokyklų įvairovę, leidžia pasitelkti įvairias patirtis siekiant bendro tikslo. Visus teisėjus vienija pati ES teisė, bendra visose valstybėse narėse, bendra europinė teisinė civilizacija su bendromis teisinėmis vertybėmis. Kita vertus, nacionalinių teisinių mokyklų skirtumai kelia susikalbėjimo, darbo metodikos problemų, ypač jei susiduria kontinentinės teisės ir Common law atstovai. ESTT bylas nagrinėja įvairios kolegijos: plenarinė sudėtis, didžioji kolegija, penkių ir trijų teisėjų kolegijos.
Ne tik bylų sudėtingumo skirtingumas, bet ir kolegijų narių skaičius (nuo 3 iki 28) verčia kiek kitaip dėstyti argumentus (kondensuočiau ar detaliau) svarstymų metu. Tarptautiniame kolektyve ir teisminio motyvavimo akcentai kiek kitokie nei dirbant nacionaliniame teisme. Visados būtina papildomai išsiaiškinti, kaip kas ką supranta, kaip suprantamas teisinių argumentų siūlomas „sukabinimas“. Autonomiškos ES teisės sąvokos, hibridinis šios teisės pobūdis, teisinių tekstų daugiakalbiškumas – dar vienas šios teisės ypatumas.
Tradiciškai teismo vidaus darbo kalba – prancūzų, ja diskutuojama ir rengiami teismo sprendimai, kurie vėliau verčiami į visas oficialias ES kalbas. Čia jau teisinių tekstų vertėjams kyla problemų, kaip tiksliai išversti visus itin išplėtotos prancūzų teisinės kalbos niuansus (kalbos žinių neužtenka, būtinas teisės ir teisinės kultūros išmanymas), gal todėl kartais sprendimų vertimuose tenka susidurti su sunkokomis konstrukcijomis. ESTT darbą analizuojantys tyrėjai pabrėžia vieną iš šio teismo darbo bruožų – aukštą teisminio proceso kultūrą, sprendimų teisinio argumentavimo ir jų išdėstymo kokybę. Manau, kad tą patį galėtume pasakyti ir apie vidinius bylos sprendimo svarstymus.
– Kokia mokslinės doktrinos reikšmė ESTT jurisprudencijai? Kaip plačiai teismas ja remiasi? O kai remiasi, ar cituoja, daro nuorodas į konkrečius darbus, autorius? Kiek teisės mokslo autoritetai turi įtakos teismo sprendimams?
– Mokslinė doktrina, t. y. mokslo darbuose išdėstytos teorijos, koncepcijos, vertinimai, pripažįstama svarbiu teisinės minties šaltiniu, darančiu įtaką teisėkūrai ir teisės taikymui. Vidinėse teisėjų diskusijose dėl sprendimo priėmimo remiamasi ne vien ankstesne jurisprudencija, bet ir mokslininkų darbais.
Tipiškas teisėjo darbo stalo vaizdas – šalia kompiuterio klasikiniai ES teisės veikalai, moksliniai žurnalai (tokie kaip Revue trimestrielle de droit européen, Cahiers de droit européen, Revue du droit de lʼUnion européenne, Common Market Law Review ar Europarecht). Teisme nuolat diskutuojama dėl naujų straipsnių ar idėjų, nevengiama naujai perskaityti žinomų koncepcijų, ES teisės teoriniams ir praktikos klausimams nagrinėti kelis kartus per metus rengiami teisėjų forumai.
Tad mokslinės minties reikšmė ESTT jurisprudencijai tikrai didelė. Kita vertus, neretai ir ESTT sprendimai įkvepia tyrinėtojus, kartais jie, pasiremdami sprendimų argumentacija, siūlo tolesnius žingsnius, plėtoja pasirinktą koncepciją. Prasmingas ir kritiškas požiūris į ESTT sprendimus, visados verta įsiskaityti į tokio pobūdžio argumentus. Mokslinė mintis – didžiulis potencialas, padedantis kasdieniame darbe.
– Neabejotinai turite didelę ne tik mokslinio, bet ir pedagoginio darbo patirtį. Ar turite patarimų, kaip dar geriau galėtų būti organizuojamos ES teisės studijos?
– Apie ES teisės studijas galiu kalbėti tik bendrame teisės studijų kontekste. Esminis dalykas – studijų kokybė, aiškus suvokimas, kad būsimas teisininkas negali būti vien teisės taikytoju. Teisės funkcionavimui suprasti pamatus deda teisės teorija, romėnų teisė, konstitucinė teisė ir t. t.
Teisininkas turi mokėti matyti ne tik normas ir principus, bet ir teisines sistemas, kurioms tos normos priklauso, ir normų santykius vertinti tarpsisteminių santykių kontekste. Lietuvoje daug kalbama apie studijų trukmės ar programų mažinimą ir nedaug apie tai, kaip siekti tikros studijų kokybės. ES teisė – veikianti Lietuvoje teisė, todėl jos studijos reikalingos ir prasmingos visiems teisininkams.
Beje, Lietuvos universitetų teisės fakultetai visai neblogai parengia studentus (vis sutinku savo buvusių studentų, sėkmingai dirbančių ES institucijose ar tarptautinėse bendrovėse).
Kalbėdamas apie ES studijas norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad jei ESTT praktikai skiriamas didelis dėmesys, tačiau nacionalinio teismo vaidmuo taikant ES teisę atsidūręs antrajame plane, per mažai aiškinamas ESTT ir nacionalinių teismų bendradarbiavimo mechanizmas. ES teisė yra daugiakalbė, jos studijos neįsivaizduojamos be teisinės prancūzų, anglų ar vokiečių kalbų mokymosi.
Kalbu ne apie bendrą kalbos mokėjimą, bet apie teisinės kalbos išmanymą. Naujoviškos teisinio mokymo technologijos kaip jokioje kitoje teisės srityje yra palankios studijuoti ES teisę. Galima remtis didele europine patirtimi, ypač vertingos žinomų specialistų paskaitos. Jeigu Lietuvos konstitucinės ar civilinės teisės geriausi specialistai yra tik Lietuvoje, tai ES teisę galinčių dėstyti profesorių ratas daug platesnis. Prireikus ir vaizdo paskaitų galimybę tiktų panaudoti.
Kokybiškų ES studijų pavyzdžiu galėtų būti Liuksemburgo universiteto Teisės, ekonomikos ir finansų fakultetas, kuriame yra net 5 magistrų programos, skirtos gilesnėms ES teisės žinioms įgyti (tai ir Europos privatinės teisės, ir Europos bankų ir finansų teisės, ir Europos ekonomikos ir finansinių nusikaltimų teisės, ES teisės ir ginčų nagrinėjimo bei kt. programos).
Apskritai jei būtų mano valia, tai bent jau kiekvienas doktorantas ne mažiau kaip pusę doktorantūros laiko studijuotų užsienio universitetuose. Net ir rašančiajam Lietuvos teisės klausimais labai pravartu pabūti kitokioje mokslinėje terpėje, pamatyti, kad tie patys dalykai gali būti suvokiami kiek kitaip nei pas mus, pasisemti kitokių teorinių įžvalgų. Tai būtų puikus postūmis veikti, paskata pačiam doktorantui ieškoti naujų kelių ir kartu tikėtis naujų atradimų.
– Kokios yra šio meto ESTT aktualijos? Ar ESTT praktikoje atsispindi visuomenei svarbios problemos, pavyzdžiui, prieglobsčio teikimo ir migracijos, vartotojų teisės, asmens duomenų apsaugos, naujų technologijų taikymo ir pan. klausimai?
– Vis dar daug kalbama apie pabėgėlių ir migrantų krizę Europoje. Todėl nestebina, kad pastarojo meto ESTT jurisprudencijoje padaugėjo bylų, susijusių su pabėgėlių ir migracijos klausimais. Teismui teko atskleisti įvairius šių klausimų teisinio reguliavimo aspektus. Už šių aspektų – žmogiški likimai.
Spaudoje nemažai rašyta apie Slovakija ir Vengrija prieš Tarybą bylos sprendimą, kuriuo buvo atmesti minėtų valstybių ieškiniai dėl prieglobsčio prašytojų privalomo perkėlimo laikino mechanizmo. Dar vienas žiniasklaidos dėmesio sulaukęs sprendimas priimtas X ir X byloje. Šiame sprendime konstatuota, kad pagal ES teisę valstybės narės neprivalo išduoti vizų dėl humanitarinių priežasčių asmenims, ketinantiems atvykti į jų teritoriją, kad pateiktų prieglobsčio prašymus, tačiau jos tai gali daryti remdamosi savo nacionaline teise.
Ir toliau aktualūs oro transporto keleivių teisių apsaugos klausimai. Štai Birgit Bossen ir kt. sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad kompensacija keleiviams, mokėtina jungiamojo skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui atveju, turi būti apskaičiuojama atsižvelgiant į tiesioginį atstumą tarp išvykimo ir atvykimo oro uostų, Peškova ir Peška sprendime nurodyta, jog lėktuvo ir paukščio susidūrimas yra ypatinga aplinkybė, dėl kurios oro vežėjas gali būti atleistas nuo pareigos mokėti kompensaciją skrydžio atidėjimo ilgam laikui atveju, Krijgsman sprendime fiksuota, kad oro vežėjas, negalintis įrodyti, jog keleiviui buvo pranešta apie jo skrydžio atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki numatyto išvykimo laiko, privalo sumokėti kompensaciją.
Tokių bylų, žingsnis po žingsnio aiškinančių reikšmingus oro keleiviams ES teisės aspektus, sąrašą galėtume pratęsti. Krüsemann ir kt. bylos sprendime konstatuota, kad orlaivių įgulų „laukinis streikas“, kilęs po netikėto pranešimo apie įmonės restruktūrizavimą, nėra ypatinga aplinkybė, dėl kurios oro transporto bendrovė gali būti atleista nuo pareigos mokėti kompensaciją dėl skrydžių atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui.
Norėčiau paminėti vartotojams svarbų Carrefour Hypermarchés sprendimą dėl lyginamosios reklamos. Su pacientų teisių apsauga susijęs N. W. ir kt. bylos sprendimas, kuriame buvo išaiškinta, kad, nesant mokslininkų sutarimo, vakcinos trūkumą ir priežastinį ryšį tarp jo ir ligos galima įrodyti pateikiant pagrįstų, tikslių ir neprieštaraujančių prielaidų. Nuolat plėtojama ir jurisprudencija asmens duomenų apsaugos klausimais.
Nuomonėje 1/15 Teisingumo Teismas išaiškino, kad toks, koks yra dabar numatomas ES ir Kanados susitarimas dėl keleivių duomenų perdavimo, negali būti sudarytas, nes kai kurios jo nuostatos neatitinka iš ES pagrindinių teisių apsaugos kylančių reikalavimų. Manni bylos sprendime vertinta galimybė susipažinti su registre esančiais asmens duomenimis, BAWAG sprendime pasisakyta dėl patvariosios laikmenos sąvokos ir mokėjimo paslaugos teikėjo pareigos pateikti informaciją vartotojui.
Naujoviškas paslaugų teikimas – dar viena aktualija. Štai Elite Taxi sprendime konstatuota, kad Uber teikiamos ryšio užmezgimo paslaugos su neprofesionaliais vairuotojais priskiriamos prie paslaugų transporto srityje, dėl šios priežasties valstybės narės gali reglamentuoti šios paslaugos teikimo sąlygas, Varderborght sprendime pasisakyta absoliutaus draudimo bet kokia forma reklamuoti odontologijos paslaugas bet kokia komercinio pranešimo forma elektroninėse priemonėse, įskaitant gydytojo odontologo sukurtą svetainę.
Vis dar tenka retkarčiais susidurti su Europos arešto orderio taikymo klausimais. Štai Vilko bylos sprendime fiksuota, kad, susiklosčius aiškioms force majeure aplinkybėms, šį orderį vykdančios institucijos turi trečią kartą suderinti asmens perdavimo datą, kai du pirmieji bandymai perduoti nepavyko dėl prašomo perduoti asmens pasipriešinimo.
– Ar Lietuva yra aktyvi teikdama prašymus dėl prejudicinių sprendimų? Kaip mes atrodome Europos kontekste?
– Lietuvos teismai ganėtinai aktyvūs. Nuo 2004 m. Teisingumo Teismas gavo 55 Lietuvos teismų prašymus. Jei palygintume Lietuvą su kitomis panašaus dydžio ir vienodą narystės ES stažą turinčiomis šalimis, matytume, kad tikrai neatsiliekame.
Pavyzdžiui, iki 2018 m. Estijos teismai buvo pateikę 25, Latvijos – 60, Čekijos – 57, Slovėnijos – 20, Slovakijos – 44 prašymus priimti prejudicinį sprendimą. Aktyviausi Lietuvos teismai – Lietuvos vyriausiasis administracinis teisimas (22 prašymai) ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (19 prašymų). Kiti teismai galėtų būti drąsesni.
Tuo labiau kad ES aiškinimo ir taikymo problemos iškyla tikrai ne vien galutinėse instancijose, todėl bet kokios teisminės grandies teismo teisėjai, susidūrę su ES aiškinimo ir taikymo problema, turėtų kreiptis į Teisingumo Teismą. Iš Lietuvos teismų gaunami prašymai yra tikrai kokybiški, juos priimant nagrinėti Liuksemburge didesnių problemų nekyla.
Kalbėdamas apie Lietuvos teismų inicijuotų bylų reikšmingumą ES jurisprudencinės teisės plėtotei, galėčiau paminėti Rinau, Runevič-Vardyn ir Wardyn, Gazprom sprendimus. Būtent mūsų teismų prašymai Teisingumo Teismui suteikė galimybę atskleisti visai Europai reikšmingus ES teisės aspektus, pagal tuos prašymus priimti sprendimai yra gerai žinomi, dėl jų nemažai diskutavo teisės mokslininkai ir praktikai. Bendra tendencija – Lietuvos teismų aktyvumas didėja. Šiuo metu Teisingumo Teismo sprendimo laukia 15 neišnagrinėtų „lietuviškų“ prašymų.
– Kaip vertinate euroskeptikų nuomones dėl ES ateities? Ar jos turi objektyvų pagrindą?
– Jau kiek primiršta finansų krizė, Brexitʼas, pabėgėlių ir migrantų problemų mastas – visokiausių svarstymų dėl ES ateities fonas. ES, racionaliai organizuota valstybių bendrija, ne pirmąsyk susiduria su iššūkiais. Jos istorijoje būta visko: ir pakilimų, ir nesėkmių. Tačiau visados rasti atsakymai į kilusius iššūkius. Tegul ir nelengvai priimti. Iki sprendimų priėmimo – diskusijos. Tai tikro sistemos demokratizmo požymis.
Svarstomos ne tik aktualijos, bet nuolat diskutuojama ir dėl ES institucinės sistemos ar veiklos, dėl ES raidos. Dabartinės diskusijos (gaila, Lietuvoje ganėtinai vangios) kreipia žvilgsnį į ES ateitį. Vienybės įvairovėje koncepcija – europinio susivienijimo ašis. ES – galimybė kartu spręsti visiems bendras problemas. Valstybes nares ES vienija taikos ir gerovės siekiai. ES grindžiama mūsų pripažįstamomis vertybėmis – pagarba žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir žmogaus teisėms. Pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas, moterų ir vyrų lygybė – tai būdinga europinėms visuomenėms.
Žinoma, kaip ir viskas šiame pasaulyje, ES tikrai nėra tobulybė. Tik geresnio modelio, užtikrinančio modernių valstybiškai organizuotų visuomenių sugyvenimą Europos žemyne, nepasiūlyta. Tą patvirtina pusseptinto dešimtmečio ES istorija. Todėl turime galvoti apie mūsų (pabrėžiu, mūsų) visų bendro europinio susivienijimo tobulinimą besikeičiančioje globalioje tikrovėje. Minėjau, kad ES veikloje rasime visko.
Kritiškas požiūris į ES veiklą irgi legitimus, tuo labiau kad tikrovėje rasime kritikuotinų dalykų. Tačiau negalima iškreipti tų dalykų dydžio, neigiamos pozicijos grįsti visišku neišmanymu ir su tuo susijusiais baubais, atmesti ES vertybes (kurios sutampa su ES valstybių narių konstitucinėse sistemose įtvirtintomis vertybėmis).
Kita vertus, nemažiau svarbu išsiaiškinti ir skepticizmo priežastis, visuomenės dalies jo palaikymą tam tikromis sąlygomis ir tam tikru laiku. Reali ES veikla ir jos laiku padarytos korekcijos – svarbiausias argumentas tokiose diskusijose. ES nereikia garbinti, pirmiausia ją ir jos teisę reikia pažinti, suprasti jų paskirtį, funkcionavimo apimtį ir ypatumus, žinoti, ką ES gali išspręsti ir ko negali. Ir tik tada vertinti.
– Šį rudenį baigiasi Jūsų kadencija ESTT. Jei atsigręžtumėte į praleistą laiką ESTT, kokios buvo įsimintiniausios akimirkos?
– Kasdienėje tikrovėje patetikos ne per daugiausia. Įsimintini teisiniai ginčai, kuriuose vienu ar kitu mastu pavyko įtikinti kolegas dėl vienokio ar kitokio sprendimo teisingumo (tiesa, turiu saugoti pasitarimo kambario paslaptį, todėl niekada ir negalėsiu apie tas diskusijas pasakoti). Reikia pastebėti, kad teisinio darbo sąlygos ESTT yra kone idealios, visada galima rasti reikiamą teisinę literatūrą, susistemintą jurisprudenciją.
Didžiausias džiaugsmas gauti ir perskaityti teisinį veikalą, apie kurio buvimą daug metų žinojai, kurio ieškojai ir negalėjai gauti. Įsimintinos ir mokslinės diskusijos susitikimuose ir konferencijose su JAV Aukščiausiojo Teismo, Prancūzijos Konstitucinės Tarybos ir Kasacinio Teismo, Vokietijos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjais.
Tai puiki galimybė įsitikinti žmogaus teisinės minties didingumu. Nepaisant bylų krūvio ir ilgos darbo dienos vakarais kartais tenka klausyti garsių visame pasaulyje profesorių paskaitų. Tai tikrai labai įdomu ir naudinga. Tiesa, pasitaiko, kad kokį kartą išeini ir kiek nusivylęs, neišgirdęs didelių įžvalgų.
– Net neabejojame, kad ESTT teisėjo kadencijos pabaiga nebus taškas Jūsų profesinėje veikloje. Kokie tolesni Jūsų planai?
– Visada rizikinga kalbėti apie ateities planus. Žmogus planuoja viena, o išeina visai kas kita. Kad ir kaip ten būtų, turiu tam tikrų įsipareigojimų teisės mokslui. Ir medžiaga surinkta, net vienas kitas straipsnis tuo klausimu jau parašytas. Nacionalinių konstitucinių sistemų ir ES teisės santykiai, tarpsisteminės sąveikos ypatumai, nacionalinio ir konstitucinio tapatumo kategorijų vartojimo klausimai įtraukti į mane dominančią jurisprudencinės teisės problematiką. Žodžiu, jei viskas palankiai klostysis, gal kokią studiją ir parašysiu.
Statistika
ESTT gaunamų bylų portfelis nemažėja
2017 m. gauta 739 bylos (2015 m. – 713 bylų), išnagrinėta 699 bylos (2015 m. – 704 bylos).
Vidutiniška procedūrų trukmė, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą, – 15,7 mėnesio.
2017 m. gautos bylos:
*prašymai priimti prejudicinį sprendimą – 533. Aktyviausių šalių teismai: Vokietija – 149 prašymai, Italija – 57, Nyderlandai – 38, Austrija – 31 prašymas;
* tiesioginiai ieškiniai – 46 (dėl įsipareigojimų nevykdymo, dėl dvigubo nevykdymo);
* skundai dėl Bendrojo Teismo sprendimų - 147 bylos;
* prašymai dėl teisminės pagalbos - 12;
* prašymai pateikti nuomonę – 1.