Karštuoju metų laiku pamokos Balsių progimnazijoje vyksta žaliose erdvėse
Vilniaus Balsių progimnazijos direktorė Loreta Kačiušytė-Skramtai pasakoja, kad karštomis dienomis mokytojai su vaikais ugdymą tęsia žaliose erdvėse:
„Mūsų progimnazijoje jau ne vieneri metai spalio, gegužės mėnesių pabaigoje ir birželio pradžioje, nepaisant, koks tuo metu oras, visi mokiniai turi integruotas ugdymo dienas lauke. Per papildomas mokslo metų dienas birželyje taip pat nutarėme integruotas netradicines pamokas, kurių mokiniai labai laukia, organizuoti žaliose erdvėse. Pirmą birželio savaitę vaikai atliks gamtos mokslų, socialinių dalykų, kūno kultūros ir technologijų praktines užduotis. Kita savaitė skirta matematikai, integruotai su muzika, daile, kūno kultūra.
Kaip tai vyksta? Kartu su mokytojais išėję į mišką, prie ežero ar upės, mokiniai gauna įvairių praktinių užduočių, prisirenka medžiagos. Po to, pasiskirstę grupėmis, dirba klasėse, aprašinėja, kaip vyko darbas, fotografuoja, rengia projektus. Parengtus projektus pristato klasėse, mokinių darbai vertinami pažymiais.
Kaip praktiškai atrodo tokia pamoka? Pvz., chemijos pamokai nuėję prie Balsio ežero mėgintuvėliais pasisemia vandens, po to daro bandymus – nustato vandens pH, aprašo bandymą. Integruotoje matematikos ir technologijų pamokoje matuoja menamus sklypus, skaičiuoja plotą bei perimetrus, mokosi atvaizduoti brėžinius natūralioje aplinkoje. Integruotoje istorijos ir geografijos veikloje mokiniai nagrinėja vietovę, sudaro žemėlapį, surenka medžiagą apie lankytinas apylinkių vietas, pakalbina gyventojus, kurie kartais pasidalina legendomis apie Verkių regioninio parko apylinkes.
Apibendrinę surinktą medžiagą parengia lankstinuką. Integruotoje kūno kultūros ir biologijos pamokoje, žaisdami orientavimosi žaidimus, turi surasti nurodytas vaistažoles, augalus. Naudodamiesi IT randa informaciją apie šių augalų gydomąsias savybes, rengia pristatymus. Mokytojai mato didelę naudą, kai mokiniai klasėje įgytas teorines žinias realiai gali pritaikyti jiems aktualiose gyvenimiškose situacijose, jiems artimoje aplinkoje.
Kai kurios klasės, kurios to nori, kartu su mokytojais rengia edukacines, kartais net kelių dienų išvykas. Esame taip susitarę, kad penktokai muziejus ar kitas edukacines erdves, ar pažintinius objektus lanko tiktai Vilniaus mieste, šeštokai gali keliauti Lietuvoje, o vyresnių klasių mokiniai – išvykti ir į kitas šalis. Pvz., integruotoms vokiečių kalbos ir istorijos pamokoms jau yra važiavę į Gdanską, kitoms – į Rygą ar kitus miestus.
Šiais metais nauja tai, kad po veiklų žaliose aplinkose ar kitose edukacinėse erdvėse, mokiniai turės vieną ar dvi visuotines projektinių veiklų užbaigimo dienas. Jiems talkins mokytojai, kurie yra pasiskirstę temas bei klases. Visuotinų integruotų dalykų projektinių veiklų dienų mokykloje dar neteko organizuoti. Šiemet bus pirmas kartas ir matysime, kaip mums pasiseks.“
Birželį visose Druskininkų mokyklose – pamokos
Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Černiauskienė teigia, kad Druskninkuose ugdymas nenutrūks ir mokiniai dar dvi savaites vartys vadovėlius:
„Viena iš galimybių pasinaudoti pailgintų mokslo metų dienomis – tęsiamas ugdymo procesas. Jau pernai rugpjūčio mėnesį derinant bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo planus Druskininkų savivaldybės Švietimo skyriuje su visomis 6 savivaldybės mokyklomis sutarėme, kad birželį vyks įprastos pamokos. Šiltas metas nėra problema, nes tai galima lengvai išspręsti. Tarkime, ir dabar, pastarąsias dvi gegužės pabaigos dienas, kai temperatūra mokyklose neatitinka higienos normų, pamokas jos baigia anksčiau: gegužės 30 ir 31 d. mokyklose vyko tik po 4 pamokas.
Anksčiau birželį vykdavo menama pažintinė veikla – mokiniai kaip paprastai nueidavo į savivaldybės įstaigas: Sniego areną, policiją, teismą, mineralinio vandens išpilstymo įmones, gydyklas, kitas įstaigas, susipažindavo su jų veikla, profesijomis, nuėję į vandentiekį, vandens parką, apžiūrėdavo vandens valymo įrenginius ir, užtrukę valandą pusantros, likusį laiką tiesiog be tikslo slankiodavo po miestą.
Vykdavo įvairūs renginiai, kurie neužimdavo visų mokinių ir vyko trumpiau negu pamokos. Tėvai nerimaudavo, nes nežinodavo, kada jų vaikai grįš iš mokyklos. Dėl to šiais mokslo metais, kai mokyklos pristatinėjo savo ugdymo planus, sutarėme, kad tas dvi savaites vyks pamokos – bus ramiau ir darbingiau.
Mokiniai per tas pamokas užpildys spragas, pasikartos, kam reikės, arba mokysis naujų temų. Jeigu prie kokio nors dalyko, pvz., chemijos, 1 ar 2 savaitinių pamokų prisideda dar dvi – tai tikras lobis! Tai tikrai daug ką reiškia ir padeda geriau išmokti. Bendrojo ugdymo programos labai plačios, mokymosi tempas spartus, įtemptas, dėl to, norint gerai išmokyti, reikia ir daugiau laiko. Tad labai gerai, kad atsirado tokia galimybė.“
Patyriminės dienos – per visus mokslo metus
Klaipėdos Simono Dacho progimnazijos direktorė Daiva Marozienė pasakoja, kad jų mokykloje potyriai yra vienas iš svarbesnių ugdymo sudedamųjų dalių:
„Dar pernai rengdami naują mokyklos ugdymo planą, apsisprendėme, kad tas papildomas ugdymui skirtas dienas išnaudosime tikslingai skirdami jas mokymuisi per praktiką. Tad dešimt papildomų dienų buvo išdėliotos per visus mokslo metus ir tas laikas skirtas ne įprastoms pamokoms, o mokymuisi per praktiką. Mokykloje tokios specialios patyriminės dienos rengiamos trejus metus.
Kaip tai vyksta? Pasiruošimą pradedame prieš Naujuosius metus. Dalykų mokytojai parašo patyriminio ugdymo programas: paprasta kalba, kad mokiniai suprastų, informuoja, kokia veikla vyks, kokie programos tikslai, ir pan. Tada programos paskelbiamos, mokiniai jas išsirenka pagal pomėgius ar poreikius, pvz., ketinantys studijuoti medicinos mokslus dažniausiai renkasi gamtos mokslų tyrinėjimus. Norėdami patekti į pasirinktą programą, mokiniai turi parašyti motyvacinius laiškus, kodėl jie norėtų pakliūti būtent į šitą programą. Komisija, perskaičiusi laiškus, 5–8 klasių mokinius sugrupuoja į mišrias grupes, po 15–17 mokinių. Veikla prasideda po Naujųjų metų. Patyriminės dienos nesudėliojamos iš eilės, nes kai kuriems, žiūrint, kokias programas pasirinko, reikia laiko ir augaliukus ar bakterijas užauginti.
Tomis dienomis nėra įprastų pamokų. Mokytojas su grupe mokinių dirba tik pagal tą programą. Įvairios veiklos gali būti ir ne mokykloje. Pvz., vieni vaikai tyrė Danės upės vandenį, atliko bandymus, koks vanduo, kokiu gyvūnėliai gyvena, per mikroskopą išdidino, darė nuotraukas, kiti domėjosi sveika gyvensena, mokėsi gaminti sveikuoliškus patiekalus, vyko slidinėti, bandė „pasimatuoti“ gido profesiją. Kita grupė su tikybos mokytoju lankėsi bažnyčiose, atliko mokytojo paruoštas užduotis. Viena lietuvių kalbos mokytoja šiemet pasirinko temą „Jūra ir daiktai“: apie jūrinius mazgus, laivus ir laivuose naudojamus daiktus. Į mokyklą buvo pasikvietę buriuotoją Paulių Kovą. Rezultatas – nuostabios mokinių miniatiūros, kurias dar ir apipavidalino, ir parodą surengė.
Iš tikrųjų šios programos labai įkvepia. Nors mokytojams darbo reikia įdėti kur kas daugiau, jie mato ir didelę prasmę, ir naudą mokiniams. Jeigu norime išmokyto vaikus kūrybiškumo, įvairių kompetencijų, tai negalime jiems siūlyti vien tik teorinių žinių.
Patyriminės dienos baigėsi gegužę. Kitas 5 papildomas dienas skiriame kitoms veikloms. Pvz., gegužės 24 dieną vyko Puodžių gatvės šventė – veikė amatų dirbtuvės, vaikai mokėsi piešti ant šilko ir dar daug kitokių dalykų. Esame kaimynai su muzikos mokykla, profesinio mokymo įstaiga Technologijų mokymo centru, Jaunimo centru, tad antri metai rengiame tokią bendrą kaimynų šventę.
Manome, kad mokslo metus išnaudojome labai tikslingai, sudarydami sąlygas mokiniams ne tik įgyti teorinių žinių, o ir daug dalykų išbandyti praktiškai.“