Ir tikrai nebūtumėte pamanę, kad šis sėkmingas pardavimų specialistas nepraėjus nė penkeriems metams bus apkaltintas sukčiavimu ir vėliau praleis ne vienus metus kalėjime. Negana to, kad dėl jo ir jo kolegų veiksmų nukentės ir visa milžiniška įmonė.
Šioje byloje dėl sukčiavimo klastojant pardavimų sutarčių datas pagal Vertybinių popierių biržos įstatymą atsakomybėn taip pat buvo patrauktas ne tik S. Richards‘as, bet ir dar septyni vadovai, įskaitant įmonės vykdantįjį direktorių Sanjay‘ų Kumar‘ą, 2006 m. nuteistą kalėti dvylika metų. Be to, pačiai įmonei „Computer Associates“ teko siekti susitarimo su teisėsaugos institucijomis, nes prokurorai įrodė, jog įmonė „neužtikrino tinkamų vidinių kontrolės mechanizmų bei tinkamos valdymo struktūros“, kad užkirstų kelią tokiems pažeidimams. Be pažado reformuoti šias sritis, teko išmokėti ir daugiau nei 180 mln. eurų dydžio restituciją akcininkams.
Į vidinius įmonių turimus kontrolės mechanizmus atsižvelgiama ir taikant visame pasaulyje žinomą JAV Korupcijos užsienyje įstatymą (angl. Foreign Corrupt Practices Act), jau pažįstamą ir Lietuvių įmonėms, turinčioms reikalų su JAV rinkomis. Šis nuo 1977 m. taikomas įstatymas numato griežtus apskaitos vykdymo standartus ir nustato atsakomybę už užsienio pareigūnų papirkinėjimą.
Remiantis JAV priežiūros institucijų aiškinimu, vertinant įmonės atsakomybę už pagal šį įstatymą numatytus pažeidimus visada turėtų būti atsižvelgiama į tai, kaip toje įmonėje buvo įgyvendinamos vidaus kontrolės priemonės. Tokiais atvejais vertinama, ar įmonėje buvo pakankamai aiški vadovybės pozicija netoleruoti jokių pažeidimų, ar įmonė turėjo veikiantį etikos kodeksą ir visą atitikties kontrolės mechanizmą, kiek ir kokių išteklių joje buvo skiriama šiai sričiai prižiūrėti, ar tinkamai ir atidžiai vertintos rizikos, ar darbuotojai buvo laiku ir tinkamai apmokomi, ar motyvacinė darbuotojų sistema neskatino pažeidimų, kaip darbuotojai buvo drausminami, ar tinkamai įmonės įvertindavo savo verslo partnerių rizikingumą.
Panašus vidinių kontrolės priemonių analizės principas įtvirtintas ir Jungtinės Karalystės Kyšininkavimo įstatymu, kuris, kaip ir minėtas JAV įstatymas, gali būti taikomas ir už Didžiosios Britanijos sienų padarytiems nusikaltimams. Kitaip tariant, jeigu įmonei pavyksta įrodyti, kad jos vadovybė apie nusikaltimus nežinojo, įmonė turėjo pakankamas vidaus kontrolės priemones ir darbuotojo padarytas nusikaltimas yra tiesiog vienetinis nelaimingas atsitiktinumas, tai ir už nusikalstamą veiką bausti galima tik tą darbuotoją, o ne visą įmonę.
Tikėtina, kad iš dalies dėl vis kylančių baudų už šių įstatymų nevykdymą paskutiniu metu ir Lietuvoje stebime tendenciją, kai gavusios klausimų iš savo verslo partnerių JAV arba Jungtinėje Karalystėje Lietuvos įmonės yra paskatinamos investuoti į savo vidaus kontrolės priemones, kad jų partneriai JAV ir Anglijoje miegotų ramiai. Juk jeigu į korupcijos skandalą Lietuvoje įsiveltų lietuviškas verslas, atstovaujantis JAV ar Jungtinės Karalystės įmonei, JAV ar Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos galėtų pradėti tyrimą ir savo šalyse. Tokiais atvejais užjūrio verslo partneriai apsiginti galėtų tik įrodę, kad savo verslo partneriams Lietuvoje tinkamai buvo nurodę įgyvendinti efektyvias vidaus kontrolės priemones.
Tiesa, panašia paskata verslui investuoti į vidaus kontrolės sistemas galėtų tapti ir mūsų baudžiamieji įstatymai. Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas jau beveik dvidešimt metų numato daugiau nei šimtą nusikalstamų veikų, už kurias gali būti baudžiamas ir verslas. Baudžiamoji atsakomybė įmonėms Lietuvoje gali būti taikoma, kai nusikalstamą veiką įmonės naudai padaro Kodekse apibrėžtas vadovaujančias pareigas toje įmonėje einantis asmuo, tačiau baudžiamoji atsakomybė įmonei gali kilti ir tada, kai nusikalsta bet kuris įmonės darbuotojas, jei tai padaroma tokio vadovaujančio asmens nurodymu, leidimu arba – lygiai kaip ir minėtais JAV ir Didžiosios Britanijos įstatymų atvejais – dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės.
Be to, aktyviai narystei Tarptautinėje ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) besirengianti Lietuva daugiau dėmesio juridinių asmenų atsakomybei už korupcinius nusikaltimus turės skirti ir dėl įsipareigojimų šiai tarptautinei organizacijai. Mūsų progresą rengiantis narystei vertinantys EBPO pareigūnai jau atkreipė dėmesį į tai, kad, įgyvendinant EBPO konvenciją dėl užsienio pareigūnų papirkimo, Lietuvai teks pasitempti formuojant nuoseklią juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės praktiką.
Remiantis Informatikos ir ryšių departamento skelbiama statistika apie įtariamus asmenis Lietuvoje galima sakyti, kad juridiniams asmenims dažniausiai kaltinimai pareiškiami dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu – šiose bylose įmonės, kurioms pareikšti kaltinimai baudžiamosiose bylose, kasmet skaičiuojamos dešimtimis. Siauroje korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kategorijoje (kyšininkavimas, prekyba poveikiu ir papirkimas) atvejų, kai Lietuvoje būtų buvę pareikšti įtarimai juridiniams asmenims, kol kas buvo mažai – nuo 2010 m. iki dabar įtarimai tokiose bylose pareikšti vos 22 juridiniams asmenims.
Teismus pasiekusiose bylose baustos įmonės, kurios papirko valstybės tarnautojus, kad šie suklastotų dokumentus, atliktų kitus neteisėtus ar formaliai teisėtus veiksmus, neteisėtai padėtų laimėti viešuosius pirkimus ir panašiai, kitaip tariant, labai „žemiškose“ ir Lietuvos kontekstui gana įprastose bylose.
Kadangi nėra daug precedentų, sudėtinga nuspėti, kaip tiksliai formuosis teismų praktika nagrinėjant, kada baudžiamojon atsakomybėn patraukti visą įmonę, o kada – tik jos darbuotoją, ir kaip tiksliai mūsų teismai interpretuos „pakankamą priežiūrą ir kontrolę“. Nepaisant to, atsižvelgiant į mūsų baudžiamųjų įstatymų formuluotes ir tarptautines tendencijas, tikėtina, kad Lietuva pasuks panašiu į anglų ir amerikiečių praktiką keliu. Tai reikš, jog sprendžiant, ar patraukti baudžiamojon atsakomybėn visą įmonę tais atvejais, kai nusikalstamą veiką padarys ne įmonės vadovai, o kiti darbuotojai, bus vis labiau gilinamasi į tai, ar įmonėje buvo pakankama prevencinė priežiūra ir kontrolė.
Priklausomai nuo įmonės pobūdžio ir veiklos tipo, tai galėtų būti kovos su korupcija viešinimas, darbuotojų mokymai, interesų konfliktų valdymas, skaidri paramos politika, atidžios agentų (atstovų, partnerių) atrankos, vidiniai pranešimų kanalai ir pan. Atrodo, kad Lietuvos verslas tam kol kas ruošiasi nelabai aktyviai.
KOMENTARAI
Ieva Lapeikienė, asociacijos „Investors' Forum“ iniciatyvos „Baltoji banga“ vadovė
Apie vidaus kontrolės priemones Lietuvos verslas pirmiausia išgirdo iš užsienio bendrovių, kurios jas pritaikė savo dukterinėse įmonėse Lietuvoje, taip padėdamos skleisti gerąją praktiką. Šią praktiką pamažu perima ir lietuviško kapitalo įmonės, tačiau ji dar nėra visuotinis reiškinys. Didesnę pažangą galime stebėti savo reputacija besirūpinančiose bendrovėse, dažniau - daugiau darbuotojų turinčiose įmonėse, taip pat bendrovėse, vykdančiose veiklą užsienio rinkose ar turinčiose glaudžius ryšius su užsienio partneriais. Kitose įmonėse šis procesas vis dar yra neformalus, viskas remiasi „tvirta vadovo valia“, organizacijos vertybėmis.
Tai nėra pats geriausias sprendimas, nes net ir sąžiningiausias vadovas neapsaugotas nuo neteisėto darbuotojų ar partnerių elgesio, tad idealiu atveju įmonėje turėtų veikti tiek formalios, tiek neformalios priemonės.
Skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“ pasisako už šių priemonių taikymo reikalingumą: daug kalbamės su verslininkais, kam to reikia, kokia nauda, skatiname gerųjų patirčių dalijimąsi ir perėmimą. Tikime, kad tai taps dar aktualiau besirengiant narystei EBPO, kai šalyje vis daugiau dėmesio bus skiriama tam, kad Lietuvoje būtų efektyviai įgyvendinami įstatymai, susiję su įmonių atsakomybe ir sankcijomis už užsienio pareigūnų papirkinėjimą, įskaitant konfiskavimą.
Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas
Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas baudžiamosiose bylose Lietuvoje nėra retenybė, be to, šis institutas evoliucionuoja – štai neseniai, reaguojant į EBPO įžvalgas, jis buvo išplėstas priėmus atitinkamus Baudžiamojo kodekso pakeitimus. STT, tirdama korupcinius nusikaltimus, visada vertina ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų atsakomybės klausimus. Be to, matome, kad Lietuvos verslas vis daugiau dėmesio skiria korupcijos prevencijos priemonėms.
Viena iš to priežasčių yra Lietuvoje veikiančių tarptautinių bendrovių keliami reikalavimai verslo partneriams, kai neužtenka vien tik įvykdyti verslo įsipareigojimus – iš verslo partnerių taip pat tikimasi nepriekaištingos reputacijos.
Džiaugiamės, kad verslo atstovai aktyviai dalyvavo ir STT rengiant Antikorupcijos vadovą verslui, o dabar juo dažnai naudojasi. Beje, jis viešai prieinamas STT interneto svetainėje. Tarnyba, matydama verslo susidomėjimą ir tęsdama pradėtus darbus, šiuo metu rengia ir su verslo atstovais derina dar ir atsparumo korupcijai politikos pavyzdžius, kuriuos nesunkiai savo veikloje galės pritaikyti bet kokio dydžio įmonė.
Jurgita Karvelė, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatė
Teismų praktikos taikant juridinių asmenų baudžiamąją atsakomybę už finansinius ir korupcinius nusikaltimus yra nedaug. Baudžiamasis kodeksas, viena vertus, gan aiškiai numato, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas atsako, kai nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padaro fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis tame juridiniame asmenyje ėjo vadovaujančias pareigas ir turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus to juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą.
Kitas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės atvejis – jeigu asmuo nusikalstamas veikas padaro gavęs juridinio asmens įgalioto asmens nurodymą arba dėl nepakankamos priežiūros ar kontrolės.
Teisės aktai tiksliai nereglamentuoja, kokią konkrečiai priežiūrą ar kontrolę juridinis asmuo turėtų būti įdiegęs. Čia reikėtų vadovautis bendraisiais teisės principais ir organizacijoje numatyti protingas teisines ir technines procedūras, kurios užkirstų ar maksimaliai sumažintų galimybes nesąžiningiems darbuotojams pasinaudoti įmonės vardu nusikalstamais tikslais. Teisinės priemonės – tai vidinių procedūrų sureglamentavimas, taisyklių nustatymas ir tinkamas darbuotojų supažindinimas su tomis taisyklėmis. Tokias taisykles reiktų nuolat atnaujinti ir reguliariai priminti jas darbuotojams.
Be to, nereiktų pamiršti ir techninių priemonių – IT ir kitų įrankių, fiziškai sudarančių kliūtis padaryti pažeidimus ar nusikaltimus, pavyzdžiui, suteikti darbuotojams leidimus prisijungti tik prie tų duomenų, kurie yra reikalingi jų darbui ir pan. Visada sakau savo klientams, kad turbūt blogiausia, ką gali padaryti įmonė – tai tiesiog nedaryti nieko ir tikėtis, kad visi darbuotojai visada elgsis sąžiningai ir teisėtai.