Kaip pabrėžė patarėjas, tęstiniam mokymui pakaks metų ar net pusmečio ir nebereikės kartoti, ką žinai.
- Tam, kad nereikėtų nereikalingo kartojimo, bus vertinamos praktinės žinios, darbinė patirtis. Kaip tai vyks?
- Kompetencijų vertinimas egzistuoja ir dabar, tarkim, Darbo birža prisiregistravusius žmones siunčia įsivertinti turimas kompetencijas ir tai neretai vyksta profesinėse mokyklose. Kaip padaryti, kad sistema būtų paprastesnė ir pasitarnautų visiems, kuriems to reikia, sprendžia švietimo ir mokslo ministrės sudaryta darbo grupė, kurios tikslas - parengti kompetencijų vertinimo modelio pokyčius.
Šis klausimas ypač svarbus tiems, kurie profesiją renkasi antrą kartą ar tiesiog nori patobulinti savo kvalifikaciją kurioje nors srityje.
Vertinimas turėtų būti atliekamas centralizuotai, bet labai aiškiai. Idealiu atveju viskas vyktų vieno langelio principu.
Kalbant apie kvalifikacijos vertinimą, ypač profesiniame mokyme, akcentuojami praktiniai asmens gebėjimai. Jiems įvertinti siūlytume naudoti vairavimo mokyklų naudojamą principą.
Pavyzdžiui, žmogus sako, kad moka virinti. Žinoma, galima imti ir praktiškai patikrinti, kaip jam sekasi tai daryti, bet iš pradžių galima paklausti, kokiu būdu moka virinti - taškiniu ar automatiniu, elektriniu suvirinimo aparatu, nes suvirinimo kompetencija ne tokia paprasta, kaip gali atrodyti nebandžius.
Gali atsitikti taip, kad teorinio supratimo tam tikrose srityse nepademonstravę asmenys natūraliai negalės būti prileidžiami prie praktinio kompetencijų patikrinimo, tokiu būdu konstatuojant: „Atleisk, tau iš esmės reikia mokytis, o ne tik tam tikroje srityje pasitempti.
- Pastaraisiais metais daugėjo universitetinį išsilavinimą turinčių žmonių, kurie stojo į profesines mokyklas. Ar jiems ši tvarka taip pat galios?
- Būtent jiems, nes šie žmonės daug moka ir ypač teoriniame klausimyne galėtų daug atsakyti. Paskui, patikrinus jų praktinius gebėjimus, būtų nustatyta, kiek gi tikrai trūksta iki norimos kvalifikacijos.
Pereidami prie modulinio profesinio mokymo, mes suteiksime galimybę ne tik įgyti kvalifikaciją, bet ir profesinėje mokykloje mokytis tam tikros konkrečios kompetencijos. Pavyzdžiui, jeigu virėjas yra kvalifikacija, užmaišyti tešlą blynams gali būti kompetencija. Kai kuriais atvejais žmogui reikia tik tam tikro siauro supratimo, kad jis kur nors galėtų dirbti, pavyzdžiui, blynų kepėju.
- Iki šiol baigusieji aukštąsias mokyklas negalėjo pretenduoti į valstybės finansuojamą profesinį mokymą. Kaip bus dabar?
- Galvojant apie švietimo lygmenų hierarchiją, atrodo savotiškai, kai žmogus siekia žemesnės kvalifikacijos nei yra įgijęs. Bet mes tikrai tą toleruosime.
Įstatymas sako, kad asmeniui, kuris jau turi kvalifikaciją, pirmasis kartas siekti profesinės kvalifikacijos valstybės bus finansuojamas. Tai - tęstinis mokymas, kuris privalės būti kiek galima lankstesnis.
Dirbančiam asmeniui, kuris galvoja apie profesijos keitimą, bus pasiūlytas mokymas vakare, savaitgaliais, kad jis galėtų turimą darbą derinti su planuojamo darbo specializacijų, kompetencijų įgijimu.
- Ar profesinės mokyklos bus pasiruošusios tokiam lankstumui?
- Anksčiau visas profesinis mokymas buvo suprantamas kaip pirminis, tradiciškai vykstantis nuo 8 ryto iki 13 val. Paskui - galbūt praktika. Tačiau mes norime profesines mokyklas suorientuoti, kad mokymas vyktų gerokai ilgiau, net savaitgaliais.
Iki šiol niekas nedraudė lanksčiau organizuoti mokymo, bet kai visas profesinis mokymas buvo suvokiamas kaip pirminis, labai didelio poreikio lankstumui nebuvo.
Aiškiai atskyrus pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, akivaizdu, kad vaikai, kuriems reikalingas bendrasis ugdymas, ir taip ateina ryte, nes mokosi ne tik profesijos, bet ir geografijos, fizikos, matematikos, bet suaugę, dirbantys asmenys negali mokytis savo darbo metu.
Kitaip tariant, profesinėms mokykloms reikės organizuoti mokymą ir nuo 18 valandos, šeštadieniais ir pan. Sieksime, kad taip nutiktų.
- Kokios paskatos profesinėms mokykloms ilginti darbo laiką?
- Turime tokią kokybės krepšelio viziją. Mokyklų, kurioms labai nesiseks, vadovus pabarsime atitinkamai pagal nusižengimus, o toms, kurios rodys gerus darbo rezultatus, skirsime atitinkamą finansavimą ten, kur matysime, kad akivaizdžiai didėja paslaugų pasiūla.
Ar taip nutiks, negaliu pasakyti. Dabar tik kuriamas naujas modelis. Bet nuo 2019 metų sausio mes privalome persiorientuoti, nes ir profesinio mokymo įstatymas mus tai įpareigoja.
Šiandien, beje, profesinio mokymo finansavimą valdome 2008 metais nustatyta finansavimo paskirstymo metodika, o tai labai labai pasenę, neatitinka aktualijų ir sulaukia daug kritikos.
- Buvo peržiūrėtos studijų programos kolegijose ir universitetuose. Kaip yra su profesinėmis mokyklomis?
- Pagrindinis profesinių mokyklų tinklo peržiūros komponentas, kurį pradėjome, ir yra būtent programų portfelių peržiūra.
Galvodami apie tam tikrų specialistų poreikį atskiruose regionuose arba atsižvelgdami į atskirų apskričių specializaciją, ir programas orientuosime į tam tikras sritis.
Iki šiol galiojo tokia tvarka - jei pradedu tam tikrą programą, įjungiu konvejerį ir važiuoju be pabaigos. Dabar gi mes sakome, kad mokyklos gali turėti programų portfelį, bet ne būtinai visą jį iškrauti ant lentynos kiekvienais metais.
Mokyklos turėtų strateguoti, koks realus specialistų poreikis jų aplinkoje, ir tokias programas pasiūlyti.
Galbūt net ne naujos programos reikia, o trumpalaikio projekto. Pavyzdžiui, jei regione statoma gamykla, kuriai reikia siauros kvalifikacijos specialistų, mokyklai gali būti per didelė prabanga įvesti naują programą. Gal racionaliau būtų tam tikrą specialistų skaičių parengti organizuojant mokymus?
Valstybė, finansuojanti profesinį mokymą, galėtų turėti ir tokio projektinio, tikslinio finansavimo galimybę tam tikrą kiekį specialistų rengti ne konvejeriniu būdu, o pagal poreikį tam tikroje situacijoje. Jie parengiami ir projektas baigiasi. Kai poreikis išryškėja kitur - prasideda.
- Kaip pasiekti, kad profesinės mokyklos mokytojas būtų pirmeivis, o ne sekėjas?
- Ir anksčiau, ir dabar veikia mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas. Tai reiškia, kad tobuliname ne tik teorines, bet ir praktines mokytojų bei dėstytojų žinias. Tradiciškai tai vyksta naujausių technologijų, moderniausių tam tikrų produktų gamybos įmonėse ir pan.
Bet ne vien tai. Regis, neišvengiamai kažkuri profesinio mokymo dalis persiorientuos į vadinamąją pameistrystę.
Turime pripažinti, kad geriausias tas profesijos mokytojas, kuris pats yra savo profesijos profesionalas. Mokymo profesionalas gali puikiai dėstyti, bet profesijos profesionalas išmano amatą, apie ką čia viskas.
Mes labai stengsimės pritraukti profesijų profesionalus į profesines mokyklas vesti pamokų. Kita vertus, jei pameistrystė plėsis, profesijos profesionalų mokymas vyks pačiose įmonėse, kur jie realiai dirba. Bus meistrai ir pameistriai.
- Užsiminėte, kad profesinę kompetenciją bus galima įgyti per metus ar net pusantrų.
- Tokia būtų tęstinio mokymo trukmė.
Sunku paaiškinti neparodžius, bet įsivaizduokite gulinčią plytą, kuri yra pirminis mokymas. Tęstinis mokymas tai pastatyta plyta ir rodo trumpesnę mokymosi trukmę. Tai reiškia, kad tęstinis mokymas gali trukti kone triskart ilgiau, nes įstojusieji į profesines mokyklas neturi tam tikrų pirminių, kontekstinių žinių, patirties, tad reikia daugiau laiko tai pačiai informacijai įsisavinti. Pirminio mokymo plyta ir guli, ir stora.
Tęstiniame mokyme mes tą plytą privalome pastatyti ir dar suploninti, atsižvelgiant į tai, kad tęstinį mokymą pasirinkęs žmogus jau kažką žino, turi kontekstą ir jam reikia tik, vaizdžiai šnekant, vyšnaitės ant torto.
ELTA primena, kad šiemet priėmimas į profesinio mokymo įstaigas planuojamas atsižvelgiant į specialistų poreikio prognozes ir į šalies regionų prioritetines plėtros sritis. Tokiu būdu siekiama subalansuoti ateityje prognozuojamą specialistų paklausą rinkoje ir šiemet planuojamą pasiūlą.
Šiemet numatoma daugiausia mokinių priimti į tas sritis, kuriose specialistų poreikis didžiausias. Tai gamyba ir perdirbimas, inžinerinė pramonė, verslas ir administravimas, statyba, socialinė gerovė. Šiemet profesinio mokymo įstaigose numatoma finansuoti šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. vietų. Priėmimas kaip ir pernai vyks centralizuotai per LAMA BPO sistemą.
Ankstesniais metais planuojant specialistų poreikį, būdavo pasikliaujama profesinių mokymo įstaigų siūlymais. Dabar ministerija planą sudaro vadovaudamasi oficialiomis specialistų poreikio prognozėmis. Ypač didelis dėmesys skiriamas regionų poreikiams: didesni priėmimo skaičiai numatomi tose srityse, kurias regionai išskyrė kaip prioritetines.
„Vienas iš mūsų profesinio mokymo pertvarkos siekių, atitinkantis ir valstybės prioritetus, sudaryti galimybes žmonėms įgyti reikiamas profesines kvalifikacijas, turėti paklausią profesiją, rasti darbą pagal įgytą specialybę, likti dirbti ir kurti gyvenimą savo krašte. Tai svarbu ir didinant regionų patrauklumą, tenkinant vietos verslo poreikius“, - sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak ministrės, didžiausias mokymo programų pasirinkimas siūlomas didžiuosiuose miestuose esančiuose profesinio mokymo centruose, tačiau ir mažesnių regionų profesinio mokymo įstaigose bus galima pasirinkti labai įvairias valstybės finansuojamas profesinio mokymo programas.
Antai Kauno apskrityje pastaruoju metu įsteigta nemažai naujų gamybos įmonių, dėl to Kauno ir kaimyninių rajonų profesinio mokymo įstaigos priims daugiau mokinių į inžinerijos, gamybos, verslo ir administravimo paslaugų specialybes, o mažiau - saugos paslaugų, menų programas.
Vilniaus regiono profesinio mokymo įstaigos bus pasirengusios priimti daugiau mokinių į inžinerijos, verslo ir administravimo, informacijos ir ryšio technologijų, gamybos, architektūros ir statybos programas. O, tarkime, Klaipėdos regione daugiausia vietų bus pasiūlyta inžinerijai ir paslaugoms asmenims.
Jei stojančiųjų į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas mokymo vietas susidarys daugiau negu bus vietų, pirmumo teisę turės mokiniai, kurie profesinėje mokykloje tais pačiais metais baigė pagrindinio ugdymo programą, kurie dėl pablogėjusios sveikatos negali dirbti darbo pagal anksčiau įgytą kvalifikaciją, taip pat asmenys, kurių mokymosi pasiekimų rezultatai geresni.
Galimybe mokytis valstybės nefinansuojamoje vietoje, tai yra savo lėšomis, galės pasinaudoti tie mokiniai, kurie norės patekti į itin populiarias programas, į kurias stojančiųjų kasmet susirenka daug daugiau, negu yra vietų, pavyzdžiui, į fotografo mokymo programą, taip pat tie asmenys, kurie valstybės lėšomis jau yra įgiję pirmą ir antrą profesinę kvalifikaciją.
LAMA BPO sukurtas priėmimo planavimo įrankis profesinėms mokymo įstaigoms leidžia ne tik lanksčiai ir skaidriai skirstyti finansuojamas profesinio mokymo vietas, bet ir išvengti siūlomų programų dubliavimo su tame pačiame regione esančiomis profesinio mokymo įstaigomis.
