Labiausiai savo aukštojo mokslo nauda nacionalinei rinkai, remiantis „Eurostudent VI“ (2016-2018 m.) tyrimo duomenimis, tiki gruzinai – apie 80 proc. O mažiausiai – rumunai – apie 40 proc.
Lietuviai patenka tarp mažiausiai tikinčių aukštojo mokslo nauda nacionalinei darbo rinkai, pesimistiškiau už lietuvius galvoja tik rumunai. O štai pasiruošimą tarptautinei darbo rinkai lietuviai vertina prasčiausiai iš apklaustųjų. Tuo tiki tik 22 proc. apklaustųjų.
Kiek geriau tai vertina vengrai, norvegai ir lenkai. Geriausiai – suomiai, tik šiek tiek nuo jų atsilieka gruzinai.
Lietuvių pasitikėjimas aukštojo mokslo nauda darbo rinkos atžvilgiu gerokai žemesnis bei bendras vidurkis. 56 proc. Europos studentų mano, kad aukštasis mokslas padės pasiruošti nacionalinei darbo rinkai, tarptautinei – 35.
Ir nors Lietuvos studentai universitetams mostelėjo kritikos strėlių, DELFI kalbinti specialistai situaciją piešia daug spalvingiau. Esą patys studentai negali to įvertinti.
Studentai negali to vertinti
Mokslo ir studijų stebėsenos centro (MOSTA) analitiko Gintauto Jakšto teigimu, šie duomenys parodo ne kaip studentai iš tikrųjų paruošiami darbo rinkai, bet kaip patys studentai mano, kad yra parengiami.
„Kiekvienas studentas ar šiaip žmogus vertina šį klausimą priklausomai nuo to, kokią turi patirtį darbo rinkoje. Gali būti, kad studentas, kuris niekada nėra dirbęs, gali galvoti, kad yra pasirengęs darbo rinkai, nors moka tik parašyti savo gyvenimo aprašymą, – kalbėjo MOSTA analitikas. – O kitas gali būti jau dirbęs keliose darbovietėse, suprantantis, ko reikalauja darbdaviai, žinantis, kad ateina ketvirta pramonės revoliucija ir suvokiantis, kad galbūt ne visi jo įgūdžiai bus reikalingi, gal ugdo tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ir viską gali vertinti kritiškiau.“
Anot jo, remiantis šiais duomenimis, negalima teigti, kad Lietuvos studentai blogai parengiami nacionalinei ar tarptautinei darbo rinkai.
Kur kas pozityviau nuteikia po studijų įsidarbinančių asmenų kiekis. Pasak G. Jakšto, šioje statistikoje Lietuva yra viena pirmaujančių šalių. „Problema tik tame, kad daugelis įsidarbina darbuose, kuriuose nereikia aukštojo išsilavinimo. Tačiau tai nesusiję su parengimu darbo rinkai“, – įvardijo analitikas.
„Patys studentai negali atsakyti: parengia juos ar neparengia, – teigia G. Jakštas. – Bandant tai išsiaiškinti, geriausia vertinti kompleksiškai: įsidarbinimo duomenis, per kiek laiko kyla pareigose, kiek laiko dirba vienoje darbovietėje ir panašiai.“
Pasirengimą darbo rinkai galėtų atspindėti darbdavių apklausa, tačiau ir ji, anot analitiko, neatspindės tikrosios situacijos. „Darbdaviai vertina, ar parengė būtent jų darbo vietai. O atsižvelgiant į tai, kad aukštasis mokslas, ypač universitetinis, nėra skirtas kažkokiai pozicijai, o suteikia išsilavinimą, kad asmuo galėtų greitai prisitaikyti įvairiose ir kintančiose darbo sąlygose, tai taip pat reiktų vertinti atsargiai“, – kalbėjo MOSTA analitikas.
2015 metų MOSTA apklausos duomenimis, tik 27 proc. darbdavių teigė, kad pas juos atėję dirbti absolventai yra tinkamai parengti darbo rinkai.
Tai „šaltas dušas“ universitetams
Ekonomisto Žygimanto Maurico nuomone, sunku vertinti tokios apklausos duomenis, nes joje savo nuomonę išreiškė įvairių krypčių studentai. „Pavyzdžiui teisės studentams toks klausimas apskritai nėra aktualus, nes teisininkai ruošiami vietos rinkai“, – įvardijo Ž. Mauricas.
Kone labiausiai stebina toks aukštas Gruzijos studijų vertinimas. „Matyt, lygina su kaimynais. Kadangi gruzinai lygina su Rusija, Azerbaidžanu, Armėnija ir Turkija, tai jie vertina gana gerai. Suomiai taip pat visada mano, kad jie yra labai geri“, – vardijo pašnekovas.
Jo teigimu, šios apklausos rezultatai atspindi ne faktus, o požiūrį. Ir tai nedžiugina. „Tai didelė pasitikėjimo krizė. O pasitikėjimas – vienas iš kertinių valstybės pamatų“, – kalbėjo ekonomistas Ž. Mauricas.
Aukštojo mokslo diplomas XXI amžiuje, pasak Ž. Maurico, nėra įsidarbinimo garantijos ženklas. Priešingai, tai daugiau įrodymas, kad diplomą gavęs asmuo turi tam tikrų gebėjimų, kurie padėjo jam tą mokslą pradėti ir baigti.
„Darbo rinkoje diplomas nebėra didelis pranašumas“, – teigė ekonomistas.
Pašnekovo nuomone, tokių apklausų rezultatai gali turėti itin neigiamos įtakos tolimesniems jaunuolių planams. „Universitetai gali nepelnytai dar labiau nukentėti, nes studentas, pamatęs tokius skaičius, gali rinktis gerokai žemesnio lygio universitetą užsienyje. Tokių atvejų yra daug“, – tikino Ž. Mauricas ir pridūrė, kad studijuoti užsienyje šiuo metu yra tiesiog madinga.
Tokius statistikos rezultatus ekonomistas vadina „šaltu dušu“ universitetams.
Rezultatai nestebina
Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezidentas Egidijus Kinderis tokiais rezultatais nesistebi. „Galima įžvelgti tai, kad Lietuvos studentų vertinimas yra kritiškesnis nei kitų valstybių studentų, kadangi kitų šalių (net mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos) studentai pasiruošimą nacionalinei ar tarptautinei darbo rinkai vertina kur kas pozityviau“, – kaimyninių šalių studentų vertinimus pabrėžė VU SA prezidentas.
Kodėl Lietuvos studentų nuomonė tokia pesimistiška? „Pirmiausia, dažnu atveju, programos rengėjai neatsižvelgia į darbo rinkos poreikius arba apskritai net neįtraukia socialinių partnerių į studijų proceso organizavimą. Todėl absolventai, pabaigę studijas, paprasčiausiai neatitinka darbdavių keliamų reikalavimų, – kalbėjo E. Kinderis. – Kita problema yra susijusi su teorinių ir praktinių studijų dalykų pasiskirstymu studijų programose. Teorinės žinios bei įgūdžiai yra praktinės veiklos pagrindas, deja, studijų metu jos retai susiejamos su praktika, dėl šios priežasties dažnai susidaro įspūdis, kad studijos tinkamai neparuošia darbo rinkai.“
VU SA prezidento nuomone, šias problemas spręsti abi pusės: „Tiek mes, studentai, tiek aukštosios mokyklos ir visa visuomenė esame suinteresuoti studijomis, kurios po jų baigimo padės sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje ir tobulėti. Todėl problemas, darančias įtaką studentų įsitvirtinimui nacionalinėje ar tarptautinėje darbo rinkoje, reikia spręsti užtikrinant sistemingą darbdavių bei absolventų įtraukimą į studijų programų valdymą ir jų tobulinimą.“