Tai, žada Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą.
Šis klausimas trečiadienį aptartas Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
Uždirba mažai, nes dirba ne visu krūviu
ŠMM ministrė Jurgita Petrauskienė aiškino, kad atliktas darbas – vienas didesnių. Iš viso Lietuvoje yra apie 37 tūkst. mokytojų.
„Mokytojo atlygis yra susijęs su profesijos patrauklumu, karjeros galimybėmis, o šiandieninė situacija yra tokia, kokią turime. Be to, švietimui demografinė situacija įtaką daro tiesiogiai. Susitraukė dalinai ir mokyklų tinklas, nepakankamai adekvačiai mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir mokytojų skaičius. Apie 40 proc. Lietuvos mokytojų neturi viso darbo krūvio“, – sakė ji.
Pasak ministrės, nedidelis darbo krūvis – viena priežasčių, kodėl pedagogai uždirba mažai. Be to, jauni mokytojai, pastebėjo ji, neturi nei kvalifikacijos, nei stažo, tad jų atlyginimai yra neproporcingai maži, o tai neužtikrina sklandžios pedagogų kaitos.
Savaime nedidins atlyginimo
ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas sakė, kad diskusijų metu buvo sutarta, kad etatinio apmokėjimo modelis neturi savaime didinti mokytojo atlyginimo.
Tiesa, apskaičiuota, kad mokytojas už visą darbo etatą turėtų uždirbti daugiau nei tūkstantį eurų su mokesčiais. Mažiems klasių komplektams bus taikomas 688 valandų rodiklis, vidutiniams – 732, didiesiems – 776. Neturinčios net 9 vaikų klasės bus persvarstomos.
Koeficientų dydžiai esą bus išlaikyti tokie, kad neblogintų mokytojų situacijos, tačiau šiuo metu skaičiuoklė dar rengiama.
„Regioniškumas sprendžiamas per apmokėjimą, nustatant skirtingas normas skirtingų klasių komplektų atvejais. Mokytojai, iš esmės, yra dviejų tipų – pradedantieji ir įgiję kvalifikacijas“, – sprendimo gaires aiškino A. Aldakauskas.
Atsisakys smulkmeniškumo, tačiau bus ir ribojimo
Anot jo, nuo šiol bus atsisakoma smulkmeniško modelio, kai mokytojams mokama tai už vieno darbo pusvalandį, tai už kito valandą. Nuo šiol esą bus mokama už tris veiklas – kontaktines valandas (pamokos), nekontaktines valandas (pasiruošimas pamokoms) ir kitą ugdomąją veiklą (veikla mokyklos bendruomenėje). Bet kurio mokytojo etatas per metus sudarys 1512 darbo valandų.
„Jei mokytojo veikla mokyklos bendruomenėje pralenktų daugiau nei pusę etato, reikėtų kelti klausimą, ar jis – dar mokytojas, o gal popamokinės veiklos koordinatorius“, – įžvelgė ŠMM atstovas, užsimindamas ir apie apribojimus krūviui.
A. Aldakausko teigimu, šių metų rugsėjo pirmąją mokytojų kvalifikacinės kategorijos nesikeis, tačiau ilgainiui pedagogų veikla bus pradedama vertinti griežčiau. Vertinti šios specialybės atstovus esą būtina dėl to, kad pradedančio ir eksperto specialisto atlyginimai skiriasi apie 30 proc.
Žada finansuoti 28 tūkst. etatų
Seimo narys Gintaras Steponavičius prasitarė žinantis, kad 28 tūkst. mokytojų etatų valstybė žada finansuoti – dėl to esą sutarta su socialiniais partneriais. Politikas įžvelgė, kad dėl to ir toliau gali išlikti klasės, kuriose mokytojas moko mažiau nei 9 vaikus.
„Tam tikras nerimas yra spręstinas. Mokytojų darbo sąlygos, mokyklos ir ugdymo kokybė siektina, tik jei visi kartu teisės aktai bus priimti. Vienas etatinio apmokėjimo modelio įvedimas neišspręs visų ugdymo srities problemų“, – į tai atsakė J. Petrauskienė.
Sukritikavus, kad kaimuose dirbantys mokytojai uždirbs tiek pat, kiek miestuose, nors oficialiai galės dirbti beveik 100 valandų mažiau, ministrė pripažino, kad mokyklų situacijos yra skirtingos.
„Etatinis mokytojų apmokėjimas tikrai suteikia lankstymo, sudaro galimybes komplektuoti stiprias komandas, neatsižvelgiant į mokytojų skaičius“, – aiškino J. Petrauskienė.
Pristatė naują modelį
DELFI primena, kad modelį parengė darbo grupė, kurioje taip pat dirbo mokytojų profesinių sąjungų atstovai. Mokytojams šis modelis bus pristatomas ketvirtadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
Pagal naująjį modelį, mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis (1512 val. per metus). Iš jų pamokoms bus skiriama iki 1008 val. per metus, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 val. per metus. Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei.
Dabar tik 5 proc. mokytojų dirba 36 val. etatu per savaitę, tai sudaro apie 2300 mokytojų visoje šalyje. Įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, bus sukurtos prielaidos šiam skaičiui išaugti dešimteriopai – iki 23 tūkst., skelbia ŠMM.
Etatai mokyklose bus planuojami ne tik pagal dalykus ir ugdymo programas, bet ir pagal mokytojų kompetencijas. Pasak ministrės, mokyklos vadovas savarankiškai spręs, kaip veiksmingiau paskirstyti etatus, kad visi mokytojai dirbtų jų kompetencijas atitinkančius darbus.
Etatinis darbo užmokestis bus taikomas visiems valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, taip pat profesinių mokyklų ir neformaliojo švietimo mokytojams, ir pradedamas įvesti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.
Iš viso etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimui bus skirti 95 mln. ir jis pilnai bus įvestas 2019 m. rugsėjo 1 d. Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. įvedant šį modelį mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto skiriama 17, 4 mln. Eur. Artimiausiu metu modelį įgyvendinantys teisės aktų projektai bus teikiami svarstyti Seimui.