Į DELFI skaitytojo klausimą atsako antstolis Giedrius Salickas
Viskas gerokai paprasčiau, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog reikia teisingai „perskaityti“ situaciją. Pabandykime tai padaryti kartu.
Ar dengiant skolas gali būti išskaičiuojama 70 proc. atlyginimo?
Ne, taip nebūna. Jeigu atidžiau pažvelgtume į antstolio atsiųstą patvarkymą, pamatytume, kad išieškant skolą 70 proc. lėšų išskaičiuojama tik iš skolingo žmogaus darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Šiuo metu MMA yra 400 eurų.
Išieškant vienintelę skolą iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios MMA dydžio, išskaitoma 20 proc. gaunamų lėšų. Jeigu tuo pat metu dengiamos kelios skolos – ne daugiau kaip 50 proc. darbo pajamų dalies. Tai reglamentuota Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje.
Kalbant paprastai, „nuo minimumo“ išskaičiuojama 20-50 proc., o nuo likusių darbo pajamų – 70 proc. lėšų. Kiek tiksliai bus išskaičiuojama, priklauso ir nuo dengiamų įsiskolinimų rūšies. Jeigu išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, išskaitoma pusė MMA dydį atitinkančios darbo pajamų dalies.
Pagal Civilinio proceso kodekso 735 straipsnį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir iš kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dydis apskaičiuojamas imant pagrindu skolininkui išmokėti priskaičiuotas sumas, atskaičius iš jų mokesčius (privalomąsias įmokas). Tai yra, skoloms padengti išskaitomos 20 proc., 50 proc. ar 70 proc. pajamų dalys yra apskaičiuojamos nuo skolininko pajamų dalies, likusios sumokėjus mokesčius.
Ar įmanoma gaunant atlygį „negauti jokių pajamų“?
Ne, jeigu elgiamasi rūpestingai. Procentinės išskaitų iš pajamų dalys įstatyme ir yra įtvirtintos tam, kad skolas dengiančiam žmogui liktų lėšų būtiniausiems poreikiams patenkinti. Skolininko turimos sąskaitos yra apribojamos, tačiau skolai dengti panaudojama tik įstatyme nustatyta darbo užmokesčio dalis.
Tiesa, priverstinai išieškomų skolų turintis asmuo turi ir pareigą aktyviai teikti informaciją antstoliui. Privalu nedelsiant pranešti apie savo darbovietę ar jos pasikeitimą. Jeigu prieš pradėdamas dirbti ar vos įsidarbinęs skolininkas antstoliui pateikia pažymą iš darbovietės su informacija apie tai, į kurią konkrečią sąskaitą bus pervedamas darbo užmokestis, antstolis nustato vadinamąją laikinai disponuojamą sumą. Skolininkui leidžiama naudotis areštuotoje sąskaitoje esančia lėšų dalimi, kuri lieka po skolos dengimo išskaitų. Šiuos pinigus galima pasiimti bankų įstaigose grynais.
Skolininkui operatyviai nepateiktus minėtų duomenų, jo pajamų kilmė gali būti nustatyta pavėluotai (juk antstolis netikrina šios informacijos kasdieną) ir išieškojimas kurį laiką būtų vykdomas ne pagal išieškojimo iš darbo užmokesčio taisykles. Laiku nepranešdamas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, skolininkas gali negauti antstolio siunčiamų laiškų su svarbiais dokumentais.
Kam skola?
Kai sakoma „turiu skolą antstoliui“, „moku antstoliams“, dažniausiai kalbama apie nesumokėtas baudas, skolas už komunalines paslaugas, skolas bankams, išlaikymo (alimentų) skolas ir t. t. Taigi, skolos yra ne antstoliams, bet įvairiems kreditoriams. o antstoliai tik vykdo šių kreditorių reikalavimus ir priverstinėmis priemonėmis padeda atsiskaityti tiems asmenims, kurie neįvykdė savo prievolių gera valia.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.