Pasak Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Gailutės Smagriūnienės, miesto policijos komisariatai virto vaikų blaivyklomis. Iš viso į Pirmąjį policijos komisariatą buvo atvežta 50 paauglių. 37 iš jų buvo girti, 8 įtariami vartoję narkotines medžiagas, 2 pažeidę viešąją tvarką bei 3 įtariami dėl įvykdyto apiplėšimo.
„Girti moksleiviai nebetilpo į Pirmąjį policijos komisariatą, todėl buvo vežami į antrąjį“, – pasakojo G. Smagriūnienė. „Pirmasis policijos komisariatas ketvirtadienio vakarą virto blaivykla – apsinuodiję alkoholiu nepilnamečiai vėmė visur, kur papuolė“, – pasakojo policijos atstovė spaudai. Atėjus vakarui, centrinėje miesto dalyje įsiplieskė muštynės, tačiau policija nukentėjusiųjų nusiskundimų negavo.
Visuomenės tolerancija
Kauno Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas Antanas Bagdonas neslepia susirūpinimo dėl vis labiau didėjančio alkoholinių gėrimų vartojimo tarp jaunimo. „Alkoholizmas yra didžiulė mūsų visuomenės problema, į kurios sprendimą turėtų įsijungti tiek mokykla, tiek tėvai. Esu įsitikinęs, kad dėl paauglių girtavimo daugiausiai yra kalti tėvai, socialiniai darbuotojai, neužsiimantys jaunimo užimtumu bei visuomenės pakantumas girtuokliavimui“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Anot A.Bagdono, didelės reikšmės turi aplinka, kurioje auga vaikai. „Labai tikėtina, kad jaunuolis paseks tėvų pėdomis, jei šie mėgo svaigintis alkoholiu. Vaikai ir yra vaikai būtent dėl to, kad juos reikia laiku auklėti, juk jie nesuvokia alkoholinių gėrimų daromos žalos“, – kalbėjo Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjas.
A.Bagdonas kaip pavyzdį pateikia save ir prisipažįsta, jog studentavimo laikais rūkydavęs, kadangi, pasak jo, tuometinė aplinka buvo palanki žalingiems įpročiams vystytis. „Tėvai turėtų domėtis, su kuo draugauja jų atžalos, kadangi daugelis jaunimo svaiginimosi atvejų prasideda būtent draugų kompanijoje“, – teigė pašnekovas.
Paklaustas, kaip Kauno mieste sprendžiama nepilnamečių girtuokliavimo problema, A.Bagdonas sakė, jog yra kuriamos prevencinės programos, kurios skatina moksleivių užimtumą ir leidžia jiems prasmingai leisti laiką. „Kaune ši problema kol kas dar ne tokia ryški kaip kituose Lietuvos miestuose, tačiau, nežiūrint to, mes privalome dėti visas pastangas, kad ši opi problema būtų išspręsta“, – sakė Kauno Švietimo skyriaus vedėjas.
Panelės vejasi vaikinus
Vartoti alkoholinius gėrimus bei tabako gaminius jaunimui nėra sunku dar ir dėl to, jog Lietuvoje jie yra gana pigūs. A.Bagdonas sako, kad vaikų alkoholizmas ypač išplito liberalizavus alkoholio prekybą. „Pastebėta, kad berniukai labiau linkę vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau pastaraisiais metais mergaitės ėmė sparčiai vytis berniukus vartodamos svaigalus“, – susiklosčiusią padėtį komentavo savivaldybės atstovas.
2003-2004 metais apsinuodijusių alkoholių jaunimo skaičius buvo stipriai išaugęs. Labiausiai tai buvo pastebima per koncertus bei kitus viešuosius renginius. 2005 metais per šventes buvo sugriežtinta viešųjų renginių tvarka, todėl tikėtasi apsinuodijusių skaičiaus sumažėjimo. Tačiau Rugsėjo 1-oji medikus vėl privertė rimtai kibti į darbą. Per mokslo metų pradžios renginius policijos pareigūnai teigia į paauglių nusižengimus žiūrėję atlaidžiau – į areštines vežė tik labiausiai „pasižymėjusį“ jaunimą.
Geria vis jaunesni
Jaunuolių, vartojančių alkoholį, amžiaus kartelė vis mažėja. „Jei seniau problemas keldavo girti šešiolikmečiai, tai dabar į ligonines vežami 12 - 15 metų amžiaus jaunuoliai, kurie nuo alkoholio perdozavimo dažniausiai netenka sąmonės“, – teigia Vilniaus Antakalnio ligoninės Vaikų apsinuodijimų skyriaus vedėja, gydytoja Virginija Žilinskaitė. Pasak medikų, savotišką rekordą per šventes pasiekė viena Joniškietė. Šešiolikmetės kraujyje buvo rasta net 3,62 promilės alkoholio. Medikai su mergina sugebėjo susišnekėti tik po paros.
Muša medikus, tėvus
Atsigaunančių nuo apsinuodijimo nepilnamečių elgesys būna labai skirtingas. „Nors jie ir atgauna sąmonę, tačiau vis tiek būna neblaivūs, todėl nemąsto, ką šneka“, – pasakojo gydytoja V.Žilinskaitė. Medikė pasakojo, jog vieni puola ne tik ligoninės personalą, bet ir savo tėvus. Necenzūriniai žodžiai, kumščiai, klyksmai, ašaros – Vaikų apsinuodijimo skyriuje dirbančių medikų jau nebestebina. „Skaudu, kad Lietuvos jaunimas nesusimąsto, kaip žaloja savo organizmą. Prisigėrimas iki sąmonės netekimo stipriai kenkia nervų sistemai, kepenims, inkstams, sutrikdo smegenų veiklą“, – kalbėjo specialistai.
Lietuvos jaunimas dažniausiai svaiginasi alumi, kurio stiprumas siekia net iki 9,5 gėrime esančių alkoholį nurodančių laipsnių, bei degtine. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad 82 proc. apklaustųjų teigia, kad nusipirkti alų yra lengviausia, 55 proc.- taip kalba apie degtinę bei kitus stipriuosius gėrimus.
Viešosios policijos Valdymo departamento tarnybos duomenimis, praėjusiais metais pareigūnai už nepilnamečių (iki 16 metų) alkoholio vartojimą surašė net 3729 protokolus. Pagal Administracinį teisės pažeidimų kodeksą, tėvams gresia bauda nuo 50 iki 100 Lt.
Reklamą reikia uždrausti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Audra Mikalauskienė prisipažino jau ne pirmus metus garsiai kalbanti, kad alkoholizmas Lietuvoje yra didžiausia problema. „Ką mes matom kasdien per televiziją? Alaus, sidro reklamą, iš jos susidaro įspūdis, kad vartoti alkoholį – madinga“, – kalbėjo A.Mikalauskienė. Specialistė tikina, kad nepilnamečiai nenori išsiskirti iš kitų, daugelis anot vedėjos nori kuo greičiau lygiuotis į suaugusiuosius. „Žinoma, draudimais nesustabdysim alkoholizmo, tačiau privalome užsiimti visuomenės švietimu“, – įsitikinusi A.Mikalauskienė.