Į DELFI skaitytojo klausimą atsako antstolis Laurynas Lukšys.
Kaip nesumokėta bauda atkeliauja pas antstolį?
Tai neatsitinka per porą dienų ir net per porą mėnesių. Jeigu bauda buvo paskirta po 2015 m. rugsėjo mėnesio, kai Lietuvoje pradėjo veikti Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), tai nuo baudos paskyrimo iki jos priverstinio išieškojimo turi praeiti maždaug pusė metų. Per tiek laiko nedidelė skola gali ir pasimiršti, bet ji niekur nedingsta.
Baudos „maršrutas“ iki antstolio turi tris etapus.
1 etapas – geranoriškas atsiskaitymas per 15 dienų: nubaustas asmuo, neturintis daugiau galiojančių baudų, gali „susitaikyti su valstybe“, sumokėdamas pusę paskirtosios baudos.
2 etapas – savarankiškas atsiskaitymas per 30 dienų: nubaustasis gali sumokėti paskirtą baudą į administracinio nusižengimo protokole nurodytą Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą.
3 etapas – VMI priminimų siuntimas. Skolingam pažeidėjui per interneto svetainę „Mano VMI“ siunčiami pranešimai, raginantys sumokėti paskirtą baudą. Sumokėjimo laukiama ne ilgiau kaip 6 mėnesius.
4 etapas prasideda tada, kai, asmeniui prievolės neįvykdžius, VMI perduoda sprendimą dėl baudos išieškojimo antstoliui. Šis, paskutinis ir brangiausias priverstinio išieškojimo etapas – visų ankstesnių galimybių neišnaudojimo pasekmė.
Tikrinamos skolininko sąskaitos bankuose, turtinė padėtis ir ieškoma galimybių išieškoti skolą kitais būdais, pavyzdžiui, po tam tikrų procedūrų nukreipiant išieškojimą į sutuoktinio pajamas. Šiuo būdu išieškoma maža skola pabrangsta kur kas daugiau ir bendra mokėtina suma gali padidėti keletą kartų. Skamba kurioziškai? Tik iš pirmo žvilgsnio!
Kodėl mažų skolų priverstinis išieškojimas toks brangus?
Mokėti nedidelę skolą naudojantis visomis priverstinio vykdymo priemonėmis – tai tarsi lėktuvu skristi nusipirkti butelio pieno. Jeigu skolingas asmuo nepasistengia atsiskaityti paprastesniais būdais, pradeda veikti sudėtinga priverstinio išieškojimo sistema, kurioje dirba daugybė žmonių. Nors skola maža, antstoliui tenka atlikti daugybę tokių pačių procedūrų, kaip ir išieškant didelę skolą.
Todėl ir skolininkas privalo iš dalies kompensuoti antstolio patiriamas išlaidas (atlyginimai kontoros darbuotojams, patalpų nuoma, komunaliniai mokesčiai, mokesčiai valstybei ir t. t.). Kai procesas užsitęsia ypač ilgai, jis nuostolingas ne tik skolininkams, bet ir antstoliams, kadangi išieškojimai nepadengia visų susidarančių išlaidų.
Kodėl apribojamos lėšos keliose skolininko sąskaitose?
Lėšų apribojimai skolingų asmenų sąskaitose taikomi automatizuotai – tai atlieka jau minėta PLAI sistema. Apribojimas taikomas neatsižvelgiant į tai, kiek asmuo turi sąskaitų ir kiek jose yra lėšų.
Tačiau, nors ir apribojamos visos sąskaitos, išieškant skolą nurašoma tik tokia lėšų dalis, kurios reikia skolai ir priverstinio išieškojimo išlaidoms padengti. Kitaip tariant, apribojimai 100 eurų sumai taikomi keliose sąskaitose, bet realiai nuskaitoma tik reikiama lėšų dalis (skola „nesidvigubina“). PLAI sistema tam ir buvo sukurta, kad skolingi asmenys nebepatirtų anksčiau buvusių nepatogumų, kai lėšų būdavo nurašoma per daug ir tekdavo laukti, kol jos bus grąžintos į sąskaitas.
Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais – tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti tinkamą problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių. Savo klausimus „Klausk teisininko“ prašome siųsti elektroniniu paštu: teise@delfi.lt. Į aktualiausius klausimus bus atsakyta DELFI.