Galbūt tokį stereotipą yra suformavę filmai ar pokalbiai prie arbatos puodelio, tačiau viešojoje erdvėje pasitaiko netgi teisininkų analogiškų komentarų.
Siekiant išsklaidyti šį mitą, toliau trumpai bus pateikta, kada teismas bendrą sutuoktinių turtą (bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę) dalija nelygiomis dalimis.
Dalijant bendrą sutuoktinių turtą galioja prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t.y. kiekvienam sutuoktiniui tenka po ½ bendro turto dalį. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, pavyzdžiui vienam sutuoktiniui priteisdamas 60, 70 ar netgi daugiau procentų turto, o kitam - atitinkamai likusią mažesniąją dalį, jei konstatuoja, kad tam yra faktinis (surinkti įrodymai) ir teisinis (numato įstatymas) pagrindas. Taigi, tas sutuoktinis, kuris siekia, kad jam būtų priteista daugiau nei pusė bendro sutuoktinių turto, turi įrodyti, kad egzistuoja tam tikros aplinkybės, kurios leistų teismui priimti tokį sprendimą (nukrypti nuo lygių dalių).
Beje, tokią išvadą teismas gali padaryti ir savo iniciatyva, nes šeimos bylose teismas yra aktyvus – pats gali rinkti įrodymus, viršyti pareikštus reikalavimus (priteisti daugiau nei prašoma) ar taikyti alternatyvų teisių gynimo būdą (priteisti tai, ko net nėra prašoma).
Įstatymas numato, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, galima nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Svarbu pastebėti, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau tai jokiu būdu nėra pareiga teismui.
Bet kokiu atveju teismui neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus.
Reikia pastebėti, kad tai nėra taisyklė, jog tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikai, automatiškai tenka daugiau turto. Dalijant bendrą turtą yra sprendžiami tėvų, bet ne vaikų turtiniai klausimai. Šia teise teismai naudojasi vis rečiau, nes įsivyrauja praktika, kad vaiko gerovę užtikrina vaikui teikiamas išlaikymas. Nukrypimas nuo lygių dalių gali būti taikomas išskirtiniais atvejais, kai reikia užtikrinti vaiko interesus – teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi, ir to negalima užtikrinti tik kito iš tėvų teikiamu išlaikymu.
Kita aplinkybė, kuri gali lemti nelygias dalis dalijant bendrą turtą – sutuoktinio sveikatos būklė. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių sunkiai serga ar yra neįgalus ir dėl to jam yra būtinas tam tikras turtas, kad būtų užtikrinti jo interesai.
Trečia aplinkybė, į kurią gali būti atsižvelgiama teismui nusprendžiant bendrą turtą padalinti nelygiomis dalimis – vieno sutuoktinio turtinė padėtis.
Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių yra bedarbis, neturi jokio turto ir dėl to jam gali būti priteista didesnė bendro turto dalis. Neabejotina, kad kaip ir sveikatos būklės atveju, taip ir turtinės padėties atveju, teismas turi aiškintis, dėl kokių priežasčių susidarė tokia situacija. Jei sutuoktinio turtinė padėtis yra bloga, nes jis, tarkime, iššvaistė savo turėtą asmeninį turtą, didesnė bendro turto dalis jam neturėtų priklausyti.
Įstatymas numato nebaigtinį sąrašą aplinkybių, kurios lemia nelygų bendro turto paskirstymą. Tai reiškia, kad teismas turi galimybę nukrypti nuo lygių dalių principo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Šias aplinkybes teismas nustato individualioje byloje, konstatuodamas jų reikšmingumą bylai.
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad svarbiomis aplinkybėmis gali būti vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą, vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę, kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės nėra ta aplinkybė, dėl kurios galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Taigi, teismui nustačius vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, tai savaime nereiškia, jog nukentėjusiam sutuoktiniui tenka didesnė turto dalis.
Dažnai bylose teismai nusprendžia nukrypti nuo lygių dalių principo remiantis keletu aplinkybių, tačiau tokiu atveju teismas privalo nurodyti svariausias iš jų. Praktika rodo, kad kaltė dėl santuokos iširimo gali būti pripažinta viena iš tokių aplinkybių. Tačiau visais atvejais turi būti vertinama, kaip visos nustatytos aplinkybės kartu lemia išvadą, kad geriausiai nukentėjusio sutuoktinio ar jų nepilnamečio vaiko interesai bus apsaugoti nukrypstant nuo lygių dalių principo.
Kokiais atvejais sutuoktiniui tenkanti bendro turto dalis gali būti sumažinama, bus aptarta kitame straipsnyje.