Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad kad A. Strolis turės sumokėti 1 883 eurų dydžio baudą.

Tuo metu A. Stroliui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pateikti kaltinimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo buvo panaikinti, nors pirmosios instancijos teismas verslininką buvo pripažinęs kaltu.

A. Stroliui byloje atstovavęs advokatas Vidas Vilkas sako, kad teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ ieškinius paliko nenagrinėtus, o visus taikytus areštus – panaikino.

„Tai pirmoji byla Lietuvos teismų praktikoje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl pajamų pripažinimo natūra vertinimo nusikalstamų veikų kontekste“, – sakė advokatas.

Jo teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog A. Stroliui pateikti kaltinimai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis – neteisėtas.

Nuteisimo esmę sudaro pajamų natūra pripažinimas tais atvejais, kai už paskolos gavėją paskolą sumoka (gražina) paskolos laiduotojas, t.y. ar asmuo, už kurį paskolą pagal civiliuose santykiuose numatytą laidavimo sutartį sumokėjo laiduotojas, pripažintinas kaip gavęs pajamas natūra.

A. Strolis anksčiau buvo nuteistas dėl to, jog jo vadovaujama bendrovė „Centro kubas“, būdama A. Strolio iš banko gautos paskolos Bokšto gatvėje Vilniuje pastatams pirkti laiduotoja, 2008 metais ištikus nekilnojamojo turto krizei ir A.Stroliui negalint grąžinti bankui paskolos, šią paskolą padengė jo bendrovė, parduodama savo nekilnojamąjį turtą.

A. Strolio vadovaujama „Centro kubas“ pateikė VMI atitinkamas deklaracijas, jog A. Strolis dabar yra skolingas ne bankui, o bendrovei. VMI atlikusi patikrinimą vertino, jog tai pajamos natūra, medžiagą perdavė FNTT.

Pastaroji atlikusi pokalbių pasiklausymą, asmeninio susirašinėjimo kontrolę, kratas, ekonominį finansinį tyrimą, nusprendė, jog A. Strolis ne tik, jog nesumokėjo mokesčių, bet dar ir sukčiavo, pateikdamas neva melagingą informaciją VMI, jog negavo pajamų natūra.

Tuo metu Vilniaus apygardos teisėjų kolegija nuosprendyje nurodė, jog laiduotojui sumokėjus skolą už kitą asmenį, šiuo atveju A. Strolį, skola neišnyko, o pagal Civilinio kodekso nuostatas perėjo kitam kreditoriui – skolą sumokėjusiai „Centro kubas“.

Anot advokato V. Vilko, ši byla yra reikšminga Lietuvos teisinės situacijos vertinimui dviem aspektais: pirma, ji parodo, kaip valstybės institucijos (prokuratūra, FNTT, VMI) civilinius santykius arba neaiškius mokestinius klausimas lengvai kriminalizuoja, pateikiant kaltinimus, antra, jog tokius abejotinus, nepagrįstus kaltinimus teismai linkę pripažinti pagrįstais nuteisiant asmenį.

„Ši byla parodė, jog Lietuvos teisinė sistema turi rimtų, sisteminių, žmogaus teises pažeidžiančių problemų baudžiamajame persekiojime: asmens civiliniai, mokestinių ginčų santykiai „pakišami“ po nusikalstama, kriminaline veika, o tuomet teisėtai panaudojamos visos įstatymu leidžiamos prievartos priemonės – pokalbių telefonu pasiklausymas, asmeninio susirašinėjimo kontrolė ir kitos prievartos priemonės, – pranešime teigė V. Vilkas.

– Vien tas faktas, jog pirmosios instancijos teismas A. Strolį pripažino kaltu ir nuteisė pagal visus prokuratūros pateiktus kaltinimus, kelia pagrįsta klausimą – ar Lietuvos teismų kompetencija duoda pagrindo tvirtinti, jog nepagrįstai kaltinamas asmuo visada sulauks teisingo teismo verdikto.“