Nemažai augalų pažeidžia odą, kai prie jų prisiliečiama, juos sumaigius, patrynus. Kai kurių augalų poveikis odai tiesiogiai priklauso nuo saulės poveikio (UV spinduliai aktyvina augalų syvuose esančius fotokumarinus, kurie ir sukelia odos pažeidimą).

Fotokumarinų dažniausiai aptinkama salierinių šeimai priklausančiuose augaluose - sibiriniame barštyje, vaistinėje šventagaršvėje, alergišką odą gali nudeginti net vaistinė gelsvė ar pastarnokas, ypač jei augalas ar oda drėgni. Tuomet odą ima perštėti, vėliau ji parausta, patinsta, susidaro pūslės, kartais net sunkiai gyjančios opos.

Tokius augalus raukite tik su pirštinėmis, vaikščiodami po sąžalynus dėvėkite ilgas kelnes ir marškinius ilgomis rankovėmis. Pažeistą odą gerai nuplaukite vėsiu vandeniu bei saugokite nuo saulės (galima patepti kremais nuo saulės, apsauginis veiksnys 21-35). Tinka šalti ramunėlių ir mėtų nuoviro kompresai. Jei odos nudegimas itin stiprus (atsirado pūslės ar opos), kreipkitės gydytojų pagalbos. Jei nuodingo augalo sultys pateko į akis, išplaukite jas vėsiu tekančiu vandeniu ir važiuokite į ligoninę.

Apsinuodijus pykina, vėmiama, oda išblykšta, pila šaltas prakaitas, gali atsirasti traukuliai, sąmonės pritemimas ar praradimas, regėjimo sutrikimai ir kt.

Pirmoji pagalba: sukelti vėmimą, paskui sugirdyti aktyvuotos anglies. Namuose visuomet turi būti mažiausiai 50 g aktyvintos anglies (100 tablečių). Be gydytojo nurodymo negalima vartoti vidurius laisvinančių preparatų. Būtina nedelsiant kreiptis į ligoninę, kartu paimti ir apsinuodijimą sukėlusį augalą arba jo dalį.

Alergija augalams, jų sultims, kvapui, žiedadulkėms, eteriniams aliejams ir panašiai pasireiškia sloga, dusuliu, kosuliu, gerklės ir akių perštėjimu, ašarojimu, patinimais, odos niežuliu. Pirmoji pagalba: pasitraukti nuo alergizuojančio augalo, nusiprausti, jeigu reikia - išgerti priešalerginių vaistų. Kuo skubiau kreiptis į gydytojus, ypač jeigu pradedama dūsti arba smarkiai tinsta kūnas.

Kambariniai augalai

Beveik visi kambariniai augalai labiau ar mažiau nuodingi. Todėl mažam vaikui neleiskite jų liesti, o juo labiau ragauti. Kūdikio kambaryje neturėtų būti filodendrų, fikusų, sansevjerų, kaladžių, azalijų, smidrų, aukubų, anturių, kalijų, jukų, fatsijų, krotonų, kiauliauogių, mandevilų, difenbachijų, oleandrų, ceropegijų, strelicijų, monsterų, kai kurie pachipodiumų, karpažolių, gebenių, kai kurios raktažolių ir ciklamenų.

Pirmiausia iš vaiko kambario išneškite visus fikusus, ypač smulkialapius, kurie žiemą numeta dalį lapų. Nukritusį lapą suvalgęs arba baltų sulčių lyžtelėjęs mažylis gali atsidurti ligoninėje. Nuodų sudirginta gerklė patinsta ir kūdikis ima dusti. Nekarpykite ir nepersodinėkite fikusų prie mažų vaikų, nes iš žaizdų bėgančios sultys garuoja ir gali sukelti alergiją.

Turbūt atkreipėte dėmesį, kad ant oleandro lapų ir žiedų dažnai būna nustipusių musių. Paukščiai ir gyvūnai, paragavę šio augalo, nugaišta. Neleiskite vaikams kramtyti lapų, laužyti ir maigyti šakų. Karpažolių sultys sunkiai apnuodija organizmą, o patekusios į akis sukelia stiprų uždegimą. Nuodingos ir Kalėdų žvaigždės - puansetijų sultys. Jeigu neplanuojate jos pražydinti kitais metais, išmeskite nelaukdami, kol pradės džiūti ir kristi lapai, nes vaikas gali rasti ir suvalgyti.

Nuodingi visi Arum šeimos augalai - difenbachijų lapai, monsterų ir kaladžių - lapai ir stiebai , filodendrų lapai (kai suvalgoma daug), anturių visas augalas, arizemų šaknys. Nuo didesnio kiekio difenbachijoje slypinčių nuodų gali ištikti mirtis. Gražios, bet labai nuodingos kiauliauogių uogos traukia net didesnius vaikus. Atiduokite augalą draugams ar išvežkite pas gimines, kad neviliotų akies. Vaikams labai knieti pačiupinėti ar paragauti kvapnius didžiulius brugmansijų žiedus. Tai durnaropių giminaitės, jos labai nuodingos.

Lauko augalai

Neleiskite vaikams į burną kištis buksmedžių lapų, stebėkite, kad neskabytų rododendrų ir kalmijų. Prinokę šeivamedžių vaisiai valgomi, neprinokę vaisiai ir žiedai gali nestipriai apnuodyti. Sukučių ( Ipomea ), pelėžirnių sėklos ypač pavojingos mažiems vaikams. Gali apnuodyti ir robinijų žievė, jauni lapai, ankštys ir sėklos.

Visterijų sėklos ir ankštys taip pat nuodingi. Vaikas gali stipriai apsinuodyti suvalgęs dvi sėklas. Dėmėtoje maudoje ( Conium maculatum ) slypi mirtini nuodai - nelieskite jų be pirštinių, nečiupinėkite, ypač kai augalas drėgnas. Labai nuodingos juodžolių šaknys ir uogos. Nuodingi ir bugienio vaisiai, nors nemirtini.

Suvalgius daug žalių ąžuolo gilių gali sutrikti inkstų veikla. Apnuodyti gali ir kaštonai, kaštonų žiedai bei lapai. Vaikas apsinuodija suvalgęs tiek kaštonų, kiek sveria 1 proc. jo kūno. Nereikėtų valgyti neprinokusių raudonojo šilkmedžio vaisių, laižyti pieniškų augalo sulčių.

Neleiskite vaikams kišti į burną raganių, pentinių, eleborų, plukių, kurpelių, pavasarinio adonio, rusmenių, hortenzijų, tabako, dumplūnių, bulvių lapų, žiedų ir uogų, valgyti penkialapio vinvyčio, baltauogių meškyčių, kukmedžių, dyglainių, ožekšnių ir lantanų uogų.

Šaltinis
Virtualus sodo žurnalas www.rojaussodai.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją