Čia pagrindinio išsilavinimo siekia elgesio bei emocijų sutrikimų kamuojami paaugliai. Daugelio jų tėvai mieliau pasirinko stikliuką, o ne savo vaikus. Patirtas psichologines skriaudas nepilnamečiai stengiasi susigrąžinti smurtaudami prieš savo bendraamžius ar net juos seksualiai išnaudodami.

Pavargo nuo triukšmo

Švėkšnos sanatorinei mokyklai „komplimentų“ negaili nei šios įstaigos direktorė Laima Navickienė, nei vaikų psichiatras, Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys. Jie sanatorinę mokyklą vadina lageriu bei getu.

Šiais žodžiais apibūdinamas trijų aukštų sanatorinės mokyklos bendrabutis, kuriame sunkūs paaugliai praleidžia beveik visą dieną. Jame netyla triukšmas, vaikai vieni kitus užgaulioja. Su jais sunkiai susitvarko ir prižiūrėtojos.

Į Švėkšnos pagrindinę mokyklą patenka elgesio bei emocijų sutrikimų kamuojami paaugliai. Čia išsilavinimo taip pat siekia ir kitų psichikos sutrikimų turintys vaikai. Akivaizdu, jog ligoniams, kuriems reikia ramybės ir specialios pagalbos, gyventi triukšmingoje aplinkoje yra negerai.

Nuo rugsėjo vaikų psichiatru šioje įstaigoje dirbantis L.Slušnys pasakojo, kad jau sulaukė vienos mergaitės prašymo ją perkelti į psichiatrijos ligoninę. Priežastis - paauglė Švėkšnoje pavargo.

Cigaretės - už kojines

Paradoksalu, jog psichikos problemų turintys vaikai jiems skirtoje sanatorijoje tokios pagalbos beveik nesulaukia. Su tokiais sunkiais paaugliais Švėkšnoje dirba tik vienas vaikų psichiatras.

Klaipėdos priklausomybių ligų centro vyriausiasis gydytojas L.Slušnys į Švėkšną vyksta tik du kartus per savaitę. Čia dirba ir kita psichiatrė, tačiau, vaikų teigimu, ji tik išrašo vaistų.

Pagrindinė Švėkšnos sanatorinės mokyklos veiklos sritis - švietimas. Dėl šios priežasties daugiausia lėšų skiriama ugdymo reikmėms, o paauglių psichikos būklė - neesminis klausimas.

Vaikų fiziologiniais poreikiais čia ypač rūpinamasi. Jie miega šiltose lovose, žaidžia naujausius kompiuterinius žaidimus, yra sočiai pavalgę. Valgykloje net nereikia patiems apsitarnauti. Maistas visada garuoja ant stalo. „Jei jiems reikėtų valgį pasiimti patiems, kiltų muštynės. Kiekvienas norėtų būti pirmas“, - sakė L.Navickienė.

Ironiška, tačiau vaikai, kurie nesugeba patys įsidėti maisto, įsigudrina miestelio gyventojams už kelias cigaretes parduoti savo kojines.

Lankysis kontrolierė

Vaikų teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, į Švėkšną patenka tie vaikai, kuriais tėvai ar globos įstaigos nori atsikratyti.

„Taip galvoti verčia paprasta situacija. Vienuose Vilniaus globos namuose gyveno mergaitė. Prasidėjus paauglystei, ji ėmė nebelankyti mokyklos. Globos namų vadovybė nusprendė, jog paprasčiausiai problemą galima išspręsti šią paauglę perkėlus į Švėkšnos sanatorinę mokyklą. Tačiau, pradėję analizuoti jos nuostatas bei ideologiją, nustatėme, jog Švėkšna skirta vaikams, kurie turi psichikos problemų. Mokyklos nelankymas nėra viena iš jų. Manau, jog mergaite norėta tiesiog atsikratyti. Tačiau jos išvežti neleidome“, - sakė R.Šalaševičiūtė.

Kontrolierės teigimu, šis atvejis paskatino susidomėti Švėkšnos pagrindinės mokyklos veikla. R.Šalaševičiūtė šioje įstaigoje ketina apsilankyti lapkritį. Ji domėsis, ar visi čia esantys vaikai išties privalo mokytis Švėkšnoje. Jo nuomone, daugeliui vaikų galima pritaikyti adaptuotas programas ir bendrojo lavinimo mokyklose.

Seksas - ne naujiena

Švėkšnos sanatorinės mokyklos direktorė L.Navickienė teigė, jog šioje įstaigoje daugiausia mokosi vaikų iš globos namų. Nemažą dalį sudaro ir iš asocialių šeimų. Tik apie 10 proc. visų auklėtinių yra iš padorių šeimų. L.Navickienė taip pat neslėpė - į Švėkšną atkeliauja ir išdykėliai, kurių norima atsikratyti.

Kai tik praveria Švėkšnos mokyklos duris, tokios atžalos tampa niekam nebereikalingos. Tėvai nė neketina lankyti savo vaikų. Patyrę tokius likimo smūgius paaugliai tampa žiaurūs. Bendraamžiai visus klausimus sprendžia jėga. Kumščiais jie aiškinasi, kas bus lyderis. Be to, Švėkšnoje kalbama ir apie seksualinio išnaudojimo atvejus. Berniukams žinoma ir tai, kas yra oralinis seksas.

Tačiau L.Navickienė tikino, jog tokių incidentų nėra užfiksuota. Anot jos, bendrabučio prižiūrėtojos, auklėtojos nėra užtikusios besimylinčių paauglių. Mergaitės taip pat nebuvo nė karto pastojusios. „Praėjusiais metais turėjome mergaitę, kuri buvo ypač seksualiai aktyvi. Ji rodė dėmesį net ir prižiūrėtojams. Vėliau paaiškėjo, kad jos mama Kaune dirbo prostitute. Tikriausiai mergaitę taip elgtis vertė genai. Ji buvo perkelta į Klaipėdos psichiatrijos ligoninę“, - pasakojo L.Navickienė.

Mama pragėrė protą

Direktorės teigimu, apie 80 proc. mokyklos auklėtinių teigia, kad jiems čia patinka. Šešiolikmetė Izaura, kuri Švėkšnoje mokosi jau antrus metus, tvirtino, kad ji jaučiasi gerai.

„Geriausia buvo pas senelius. Tačiau pati atsisakiau jų globos. Jie per daug mane lepino, bet staiga nustojo tai darę. Pasiprašiau į globos namus. Pradėjusi juose gyventi, ėmiau nebelankyti mokyklos, todėl buvau perkelta čia“, - neslėpė Izaura.

Ji be emocijų pasakojo, kad mama jos atsisakė dar tada, kai mergaitei tebuvo keturi mėnesiai. Moteris vaiką iškeitė į stikliuką. Izaura atvirai kalbėjo, jog motina devynerius metus valkatavo. Vėliau ji pradėjo kabintis į gyvenimą. Seneliai nupirko sodybą, moteris susirado naują gyvenimo draugą ir pagimdė dar vieną dukrą. „Kol ją maitino, mama negėrė. Tačiau vėliau pradėjo kartotis ta pati istorija. Su mama nebendravau daug metų. Praėjusią vasarą ją susiradau pati. Tačiau mums nebėra apie ką kalbėtis. Alkoholis gerokai paveikė jos smegenis ir ji beveik nebeprotauja“, - nevaikiškas tiesas dėstė paauglė.

Jos svajonė - Švėkšnoje baigti dešimt klasių ir išvažiuoti į kitą miestą mokytis. Mergaitė tikisi, jog mokslus tęs vidurinėje mokykloje, o vėliau ketina pagalvoti ir apie specialybę. „Čia mokausi neblogai. Mano pažymiai - nuo septyneto iki dešimtuko. Kiti mokytojai ir anksčiau sakydavo, jog esu gabi. Tačiau tik čia išdrįsau parodyti, ką sugebu“, - atvirai pasakojo Izaura.

Išklausius mergaitės žodžių, atrodė, kad jai Švėkšnoje - ne vieta. Tačiau vėliau ji prisipažino, nuolat vartojanti raminamuosius vaistus. „Kas atsitinka, kai jų negaunu? Būnu labai pikta“, - sakė šešiolikmetė.

Reikėtų nugriauti

„Be abejo, geriausia būtų šitą pastatą nugriauti ir jo vietoje pastatyti tris mažesnius. Jei bendrabutis būtų skirtas ne 100, o 30 vaikų, juos prižiūrėti būtų paprasčiau“, - neabejojo L.Navickienė.

Ji patikino, jog dabar įstaigoje dirbantis personalas tinkamai galėtų prižiūrėti tik 35-40 vaikų. Tačiau šiuo metu darbuotojams tenka dirbti su 107 sunkiais paaugliais. „Situacija šiek tiek pagerėjo, - ironizavo direktorė. - Dar prieš nepriklausomybę turėdavome net 200 auklėtinių“.

Vaikų teisių apsaugos kontrolierės R.Šalaševičiūtės nuomone, vaikų psichikos sveikatos problema šalyje yra labai opi. Ji nebejojo, jog Švėkšnos sanatorinė mokykla - vienas pavyzdžių, kad šioje srityje dirbama netinkamai. Galbūt kontrolierės vizitas šioje įstaigoje padės rasti išeitį ir vaikai, kuriems akivaizdžiai reikia kvalifikuotos pagalbos, ją gaus.