Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) atstovai pranešė antradienį susitikę su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša, premjero patarėja Une Kaunaite, švietimo ir mokslo ministrės patarėju Arminu Varanausku ir Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktoriumi Aidu Aldakausku. Susitikimo metu esą buvo išsiaiškinta, kad pedagogo ateitis greičiausiai priklausys nuo to, kurioje iš trijų Lietuvos dalių jis dirbs.
Tiesa, DELFI A. Aldakauskas tikino, kad šiuo metu jokie sprendimai dėl etatinio apmokėjimo modelio dar nėra priimti ir viešai neaptarinėjami. Jis nepaneigė, kad minimas klausimas galėjo būti aptartas privačiai.
„Susitikimai su socialiniais partneriais vyksta nuolat. Mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos modelis yra atiduotas derinimui Seime ir jis priims galutinį sprendimą. Seimui priėmus sprendimą, modelį pristatysime viešai tiek mokytojų bendruomenei, tiek žiniasklaidai. Planų atidėti mokytojų atlyginimų klausimą tikrai nėra ir nebuvo. 2018 m. biudžete yra skirta papildomi 17,4 mln. Eur mokytojų atlyginimų didinimui“, – nurodė jis.
Pristatė naujoves: metinės valandos, skirstymas į regionus
„Iš anksto nederintas susitikimas, kaip puse lūpų užsiminė valdžios žmonės, buvo skirtas aptarti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio projektą, kaip tai numato Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis. Profesinės sąjungos atstovai iš karto pasakė, kad jokio derinimo negali būti, kol nėra galutinio dokumento projekto. Sutikęs su tokia mokytojų atstovų pozicija A. Aldakauskas išdėstė „naujas naujoves“ (jos nebuvo su niekuo aptartos ir iš esmės buvo visai negirdėtos)“, – rašoma profsąjungos pranešime.
Pirma, siūloma pradėti skaičiuoti etatą sudarančias metines valandas, nes taip esą bus galima lengviau planuoti ugdymo procesą. Anot profsąjungos atstovų, panašu, kad dėl to jau apsispręsta ir politiškai.
„Antra, siūlomas trigubas regioniškumas: 5 didieji miestai, kiti miestai (sąrašo ministerija dar nepateikė) ir miesteliai. Dėl tikslių regionų pavadinimų dar neapsispręsta, bet pavadinimai nėra esminis klausimas.
Tuose regionuose esančių mokyklų mokytojams siūloma vidutiniškai etate nustatyti: didžiuosiuose miestuose – 776 metinių valandų, kituose miestuose – 732 metinių valandų ir miesteliuose – 688 metinės valandas. Diskusijų dėl pateikto skirstymo, valandų nebuvo. Visai neaiškus trigubo skirstymo tikslas, nežinia, kurie miestai patenka į miestų, kurie į miestelių sąrašus, nebuvo įvardinti ir tokį skirstymą nulėmę kriterijai“, – aiškinama pranešime.
Neaišku, kuo skirsis miestai ir miesteliai
LŠPS pirmininko pavaduotojas Egidijus Milešinas DELFI sakė, kad prašydami pateikti papildomą informaciją jie kreipėsi į ŠMM, tačiau jos dar nesulaukta.
„Iš pradžių derybose buvo kalbėta apie du regionus (miestai ir kaimai), o štai dabar išgirdome siūlymą diferencijuoti valandų skaičių, atsižvelgiant į 3 regionus. Kaip parašyta, 5 didmiesčiai, o kas yra miestai ir miesteliai mes nelabai suprantame. ŠMM atstovai turėjo mums pateikti sąrašą iš savo duomenų bazės, kas priklauso kuriai skilčiai“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, pagrindinė priežastis, kodėl mokytojų atlyginimai pernelyg nekinta net į dabartinę sistemą investuojant milijonus – mažėjantis pamokų krūvis.
Algos kils maždaug 200 eurų „ant popieriaus“
„Galiu pateikti savo pavyzdį. Kai pernai į sistemą investuota 17 milijonų eurų, mano atlyginimas turėjo padidėti 6-7 eurais, bet, kadangi mokinių skaičius sumažėjo, krūvis sumažėjo, mano ir užmokestis sumažėjo.
Kai bus įvestas etatinis darbo apmokėjimas, mokytojų atlyginimas nešokinės kasmet aukštyn ir žemyn. Kaip visi normalūs žmonės turėsime darbo sutartyje sutartą etatą ir, kaip bepasikeistų, pamokų sumažėtų, įvedamas kitų darbų apmokėjimas, už kuriuos šiandien niekas nemoka“, – tikino E. Milešinas.
Profsąjungos atstovo teigimu, paskaičiuota, kad įvedus etatinę mokytojų darbo apmokėjimo sistemą per dvejus metus (sistema bus 2 metus įvedinėjama) vidutiniškai kiekvienam mokytojui papildomai bus pridedamos 6 nekontaktinės valandos.
„Skaičiuojama, kad vidutiniškai prie atlyginimo prisidės beveik 200 eurų „ant popieriaus“, – sakė pašnekovas.
Nori įvesti ir pamokų lubas
Švietimo profesinių sąjungų vadovai susitikime aiškina priminę, kad nėra aptarti ir saugikliai, ką daryti, kad direktoriai „neužkrautų“ mokytojams vesti vien pamokų, vadovaudamiesi kontaktinių valandų reguliavimu, paliktų laiko neformaliojo ugdymo užsiėmimams, konsultacijoms.
„Diskusijoje buvo minimos maksimalios pamokų „lubos“ pagal atitinkamus regionus – 24, 22 ir 20 pamokos. Tačiau dėl to jokia bent kiek aiškesnė bendra nuomonė nebuvo išreikšta.
Profsąjungiečiai priminė, kad šakos kolektyvinėje sutartyje yra numatyta įvesti papildomus – 20 ir 25 metų darbo stažo – „laiptus“. A. Aldakauskas patvirtino, kad šie laiptai bus pateikti biudžetininkų darbo apmokėjimo įstatymo projekte ir viską spręs Seimo nariai“, – dėstoma pranešime.
Anot E. Milešino, įvedus šiuos laiptus ilgai dirbantys pedagogai uždirbtų daugiau. Tokia sistema, aiškino jis, egzistuoja ir valstybės tarnyboje.
„Dabartinė situacija yra tokia, kad atlyginimas pirmą kartą padidėja mokykloje išdirbus 5 metus, vėliau – išdirbus 10 metų ir 15 metų. Po 15-os metų ar mokytojo stažas 20, ar 25, ar 30 metų – nebesvarbu, žvelgiant į atlyginimą“, – aiškino profsąjungos atstovas.
Atlyginimai didės ne visiems
Tiesa, profsąjungos atstovai suabejojo, ar mokytojų algos iš tiesų juntamai bus padidintos dar šiemet, kaip žadėta. Esą realiau, kad visiems pedagogams darbo užmokesčiai didės nuo naujų metų sausio 1 d.
„Mes žiūrime į realybę. Kai buvo svarstomas, derinamas ir patvirtintas šių metų biudžetas, pinigų koeficientų didinimui papildomai nenumatyta. Yra numatyta tik pirmajam etatinio apmokėjimo įvedimo etapui – 3 kontaktinių valandų pridėjimui. Realiai, tie mokytojai, kurie neturi dabartinio pilno krūvio, atlyginimo padidėjimą pajus, tačiau tiems, kurie jau šiandien dirba 36 valandas, situacijos pokyčių nepastebės, nes įkainiai, koeficientai, nebus keliami“, – sakė E. Milešinas.
Beje, susitikimo metu esą taip pat patvirtinta, kad visu etatu dirbantis mokytojas galės sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo ir gauti papildomą atlygį prie algos už etatą.
„Buvo paneigtas gana plačiai (ypač tarp direktorių) sklandantis gandas, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą mokytojai turės visas darbo valandas „atsėdėti“ mokykloje“, – aiškinama pranešime.
Sutampa su Vyriausybės vizija
DELFI primena, kad kaip tik buvo skelbta apie Vyriausybės atsitraukimą nuo anksčiau brandintų planų dėl administracinės Lietuvos reformos, dabar dėmesio centre – dešimties skirtingo lygmens regionų centrų stiprinimas. Ši pozicija atsispindi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame Lietuvos regioninės politikos „Baltosios knygos tvariai plėtrai“ galutiniame variante.
10 šiuo metu esančių apskričių centrų Baltojoje knygoje yra suskirstyti į tris lygmenis. Europinės reikšmės regionais įvardijamus centrus numatoma formuoti aplink Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Juose būtų sutelkiamos aukščiausio lygmens paslaugos ir specializuota infrastruktūra – universitetai, MTEP infrastruktūra, universitetinės ligoninės, taip pat teikiama parama aukštos pridėtinės vertės paslaugų plėtrai.
Nacionalinės svarbos centrai bus Šiauliai ir Panevėžys, kur ketinama telkti universitetų filialus, fakultetus, regiono specifiką atitinkančias valstybės valdomas įmones ir įstaigas, teikti paramą aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir gamybos plėtrai.
Penkiuose regioniniuose centruose (Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Telšiuose ir Utenoje) ir jų regionuose būtų koncentruojamas profesinis mokymas (daugiaprofiliniai regioniniai centrai), kolegijos ar jų filialai, paslaugas verslui teikiančių įstaigų teritoriniai padaliniai, pagal regioninę specializaciją perkeliamos valstybės įmonių centrinės būstinės, telkiamas antrinis sveikatos priežiūros lygmuo, teikiama parama aukštos ir vidutinės pridėtinės gamybos plėtrai.
Be minėtų centrų, minimi papildomo augimo taškai – Šilutė, Ukmergė, Kėdainiai, Mažeikiai, Visaginas, Jurbarkas, Druskininkai bei Rokiškis. Jie neformuotų atskirų regionų, tačiau užtikrintų specifines šioms teritorijoms svarbias paslaugas ar verslo vystymo iniciatyvas (pavyzdžiui, minimas energetikų profesinis mokymas Visagine ar žuvininkystės plėtra Šilutėje).