Tarp galutinių švietimo srities idėjų išsiskyrė trys kryptys: lyderystės ugdymas gabiausiems mokiniams taikant specialią programą, bendryste pagrįstas emocinis bei psichologinis švietimas, kurį užtikrintume, jei mokytojo profesija taptų prestižinė, ir kompiuterinio raštingumo ugdymas, mokant vaikus programuoti nuo pirmosios klasės. Klausantis šių idėjų autorių susidarė įspūdis, kad dabartinės kartos sėkmės formulė be visų šių elementų negalima.

Programuoti mokantys pradinukai – realybė?

Europarlamentaras Antanas Guoga pasiūlė mokyti vaikus programavimo nuo pat pradinių klasių. Informacinių technologijų mokytojas Lukas Kaminskis, vedantis neformalias pamokas progimnazijoje ir būrelį gimnazistams, patikino, kad pradinukai, mokantys programuoti – tai realybė.

„Mūsų mažieji yra tie, kurie ypač stengiasi ieškoti atsakymų apie aplink esantį pasaulį. Pradėti reikėtų nuo jų mokymosi įgūdžių kūrimo pasitelkiant informacines technologijas. Nenuostabu, kad panėrus į tą pačią IT sritį, pavyzdžiui, naršant internete, vaikams sunkiai sekasi atskirti teisingą informaciją nuo klaidingos – šioje vietoje vyresnieji turėtų padėti išsiugdyti įgūdžius, kaip internete gautą informaciją filtruoti lavinant ir jų kritinį mąstymą. Šių įgūdžių lavinimas veikia pasitelkiant „gamifaction“! Pats dirbu su 1-12 klasių moksleiviais. 1-8 klasių moksleiviams ypač veikia „Minecraft Education“ programa, kurioje galima mokytis programuoti, spręsti logines užduotis žaidžiant“, – patirtimi dalijasi jaunas mokytojas.

Pačiam Lukui dabar vos dvidešimt, tačiau įvedę į „Google“ paiešką jo vardą, jau rastumėte jo įkurtos įmonės VšĮ „IT edukacija“ rekvizitus. Vos už save jaunesnius gimnazistus mokantis L. Kaminskis siūlytų pakeisti požiūrį ir į dabartines, jau vykdomas vyresnių klasių informacinių technologijų pamokas.

„Jiems sukurtoms iniciatyvoms šiuo metu dėmesio skiriama mažiau. Viena iš tokių programų galėtų būti „Harvard CS50“, kuri galėtų būti integruota į 9-12 klasių formalią IT pamokų programą. Kuo tokia programa išskirtinė? Moksleiviai matytų realų kompiuterių mokslo pritaikymą, o ne vien baltai juodas „Excel“ lenteles, gebėtų sukurti savo mobiliąją aplikaciją ar gana sudėtingą elektroninę parduotuvę“, – sako jaunasis mokytojas.

Tiesa, stiprinti informacinių technologijų pamokas mokyklose yra populiari idėja. Greitai besikeičiančiančių technologijų pasaulyje augantys vaikai dažnai moka naudotis mobiliaisiais įrenginiais geriau ir greičiau nei jų tėvai ir tinkamai nukreiptas vaikų smalsumas galėtų atnešti realios naudos jiems. Pasak L. Kaminskio, informatikos mokymas ugdo ir pozityvias bei reikalingas asmenines savybes.

„Gebėjimą mokytis savarankiškai, laiko planavimą, strateginį mąstymą, verslumą ir ateities inovacijų pojūtį. Galiu garantuoti, kad pats svarbiausias įgūdis, kurį suteikia IT – gebėjimas mokytis savarankiškai, įprotis niekada nesustoti tobulėti. Susiduriame su 4-osios pramonės revoliucijos padariniais – atsiranda profesijų, kurias pakeičia automatizuotos sistemos, robotai, todėl mokymasis IT aiškiai padeda suvokti, kurių profesijų nesirinkti. Jei vis dėl to mūsų jaunoji karta nuspręs pasirinkti nepaklausią profesiją, tai joje gebės tapti labai paklausūs patys, nes ją matys per technologinę prizmę.

Pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojo profesija galimai per 10 metų išnyks, bet jei jaunoji karta supras, kaip veikia autonominės transporto priemonės, tai jie rinksis ne vilkiko vairuotojo, o autonominių vilkikų valdymo sistemos moderatoriaus profesiją“, – teigia L. Kaminskis.

J. Blažytė: servetėlių mezgimas ar inkilėlių kalimas kūrybiškumo neugdo

„Ugdykime ateities lyderius“, – tokią idėją siūlo žinomi verslo atstovai. Tarp jų – iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ ambasadorė Jolanta Blažytė. Jos nuomone, lyderystės įgūdžiai reikalingi tam, kad žmonės labiau mokėtų tvarkytis savo gyvenimus ir kad valstybėms bei organizacijoms vadovautų lyderiai, o ne „buhalteriai ar net potencialūs bedarbiai“.
„Pasaulio Ekonomikos Forumo duomenimis, 2020 metais trys reikalingiausi „minkštieji“ įgūdžiai darbo rinkoje bus šie: kompleksinis problemų sprendimas (sisteminis mąstymas), kritinis mąstymas ir kūrybiškumas. Ekspertai ypač ragina mokyti vaikus imtis atsakomybės už savo gyvenimą, t.y., būti savo gyvenimo lyderiais. Kad taptų organizacijos ar valstybės lyderiu, žmogus pirmiausia turi būti pats sau lyderis. O be aukščiau išvardintų įgūdžių – lyderiu tapti praktiškai neįmanoma. Jei manęs kas paklaustų, kokia didžiausia Lietuvos problema, tai pasakyčiau, kad tai tikrai ne emigracija, ne skurdas ir ne alkoholizmas. Didžiausia problema yra ta, kad šalies vadovai ir pagrindiniai sprendimų priėmėjai neturi sisteminio mąstymo, kuris įgaliotų juos kurti stiprią ir turtingą valstybę, nes skurdas ir emigracija tėra tik giluminių problemų pasekmė“, – teigia J. Blažytė.

Žinoma verslininkė pati yra pasiūliusi kelias idėjas Lietuvai, tarp kurių – pritaikyti specialią ugdymo programą gabiems mokiniams. Paklausta, ką mano apie įžvalgas, kad lyderystės skatinimas yra glaudžiai susijęs su konkurencija ir vaikų „reitingavimu“, J. Blažytė teigia, kad saugodami vaikus nuo konkurencijos ir nieko nekeisdami toliau, tik ruošime gyvenimui nepasiruošusius, informacijos „pripumpuotus“ žmones.

„Aš dažnai girdžiu kitą garsiai deklaruojamą tikslą, kad mokykla ruošia vaikus gyvenimui. Bet tai juk du vienas kitam prieštaraujantys tikslai. Kaip galima vaiką paruošti gyvenimui, saugant jį nuo konkurencijos? Ir kur tas „gyvenimas“ turėtų vykti? Mat Dievulis dar iki šiol nesukūrė tokio pasaulio, kuriame nebūtų konkurencijos. Tokios įžvalgos man primena siūlymus įrengti kondicionierių saunoje, t.y., vienu metu ir ruošti vaikus gyvenimui, bet tuo pat metu ir saugoti nuo visų patyrimų, kurie jų laukia tame gyvenime.

O gal geriau mokyti vaikus išbūti toje saunoje ir priprasti prie jos karščio, t.y., priprasti prie visų gyvenime laukiančių iššūkių? Tam padėtų emocinio ir dvasinio intelekto – (gyvenimo tikslų ir prasmės suvokimas, o ne koks nors „poterių“ kalimas) ugdymas, apie kurio svarbą Pasaulio Ekonomikos forumo ekspertai kalbėjo jau prieš 10 metų“, – sako pašnekovė.

A. Landsbergienė: gero pedagogo vaidmuo ypač svarbus

Žinoma edukologė Austėja Landsbergienė nuosekliai aiškina, kad akademiniai vaiko pasiekimai mokykloje yra tiesiogiai susiję su tuo, kaip jis toje įstaigoje jaučiasi. Šioje srityje, jos nuomone, ypatingai svarbus gero pedagogo vaidmuo, todėl jos idėjos Lietuvai esmė – užtikrinti, kad mokytojo profesija taptų gerbiama ir prestižinė.

„Ten, kur labiau akcentuojamos pastangos, o ne IQ, vaikai ir jaučiasi geriau, ir daugiau pasiekia. Dėl to, kad jie nebijo suklysti. Jie negalvoja, kad jiems uždėtas kažkoks „štampas“. Jei tikime tik IQ, reiškia, kad vaikas galvoja: jei mano nors kiek žemesnis – viskas, aš nevykėlis. <...> Mes labai susitelkę į mokymą, o tai yra tik trečdalis. Dabar ir iš mokytojų dažniausiai reikalaujame tik to, nors ugdymas – tai mokymas, auklėjimas ir lavinimas. Mokytojai dabar taip į tai įsisuko, kad jei reikia pakalbėti su vaiku, tai yra auklėti, diskutuoti apie jo elgesį, savijautą, apie tai, ko jis sieks, ką namuose išgyvena – tai jie sako: „man nepriklauso, man už tai nemoka“. Tačiau, kaip medikas duota Hipokrato priesaiką, taip mokytojas duoda priesaiką ugdyti“,– teigia A. Lansbergienė.
Kalbant apie skirtingas ugdymo programas nevienodus akademinius ir kitus pasiekimus rodantiems vaikams, A. Landsbergienė primena, kad mokyklose jie ugdomi klasėje – grupėje.

„Visų pirma, turime turėti tokią švietimo sistemą, kuri yra labiau orientuota į personalizaciją, o ne individualizaciją. Dažnai šie dalykai yra supainiojami ir tada yra toks lūkestis, kad kiekvienam vaikui bus sukurta vos ne individuali ugdymo programa. Tą gali padaryti korepetitorius, o ne mokytojas. Mokytojas ugdo vaikų grupę, kai kalbame apie individualų ugdymo planą, turime suprasti, kad dvidešimt penkių jis tikrai neparuoš ir tai yra nerealistiška. Daugiausia, ką įmanoma padaryti – tai difirencijuoti ugdymo turinį“, – teigia A. Landsbergienė.

Nors įprasta geriausiais mokiniais vadinti tuos, kurie pasiekia aukščiausių akademinių rezultatų, edukologė primena, kad tais pačiais skaičiukais nereikėtų vertinti vaiko elgesio ir naudoti pažymių kaip drausminimo priemonės.

„Visi tyrimai rodo, kad vaiką nubausti pažymiu yra šimtą kartų greičiau, bet tuomet jo motyvacija bus tik išorinė“, – sako pašnekovė.