D. Trumpas mano, kad NATO atgyvenęs. JAV prezidentas nori gerinti santykius su Rusija, liaupsina Vladimirą Putiną ir nekalba apie Amerikos sąjungininkus, jis netgi atsisako patvirtinti NATO sutarties 5-ojo straipsnio svarbą ir taip išduoda europiečius.
Tokios antraštės bei vertinimai pasipylė pirmaisiais D. Trumpo prezidentavimo mėnesiais. Gluminančios JAV prezidento žinutės, viešos abejonės dėl sąjungininkų kėlė nerimą, ypač Europoje, kur iš naujojo Amerikos lyderio įprasta sulaukti Vašingtono paramos žinučių.
Tačiau pamažu D. Trumpo administracijos tonas keitėsi, o aukščiausių JAV pareigūnų raminimus vainikuoja D. Trumpo komandos paruošta naujoji nacionalinio saugumo strategija.
Pirmadienį JAV pristatomas 70 puslapių dokumentas demonstruoja administracijos požiūrį į keturias pagrindines veiklos ginant nacionalinius interesus kryptis: gyventojų apsaugą, jų gerovės lygio didinimą, taikos užtikrinimą iš jėgos pozicijų ir JAV įtakos sferų plėtimą.
Ir nors prezidentą aršiai kritikuojanti JAV žiniasklaida tikino, kad dokumento pagrindas bus D. Trumpo rinkimų kampanijos šūkis „pirmiausia Amerika“, iš tikrųjų dar kovą pradėtame rengti tekste akcentuojami itin svarbūs ir JAV sąjungininkams, tarp jų ir Lietuvai aktualūs punktai.
Numatyta atsvara Rusijai
Strategiją kūrė užsienio ir saugumo politikos „vanage“ laikoma Nadia Schadlow, kuri prisijungė prieš prezidento Nacionalinio saugumo tarybos. Pati strategija laikoma konservatyviu dokumentu, kuriame pavyko suderinti D. Trumpo viziją dėl prioritetinio dėmesio JAV saugumui ir tarptautinių įsipareigojimų.
Pirmiausiai atkreipiamas dėmesys, kad strategijos projekte akcentuojamas JAV galios didinimas pasaulyje karinėje ir ekonominėje srityse. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas McMasteris dar praėjusią savaitę Londone pristatė esmines tokio punkto kryptis. Svarbiausia jų – numatyta atsvara Kinijai ir Rusijai, o taip pat branduolinei Šiaurės Korėjos grėsmei.
„Šios grėsmės jau šiandien kelia grėsmę mūsų laisvei. Todėl turime užtikrinti, kad mūsų politiniai, kariniai, finansiniai ir kultūriniai ryšiai yra stiprūs, kaip iki šiol“, – teigė H. McMasteris.
Ir taip sankcijas Maskvai, dėl šios vaidmens Ukrainos kare patvirtinusi D. Trumpo administracija dar prieš kelias savaites taip pat nusprendė dėl papildomų sankcijų Rusijai – šį kartą už Kremliaus pažeistą 1987 metų susitarimą dėl vidutinio nuotolio raketų sutarties.
Pagal šią sutartį Vašingtonas ir Maskva įsipareigojo sunaikinti iš sausumos paleidžiamas vidutinio nuotolio balistines bei sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia nuo 500 iki 5 tūkst. km, o taip pat nutraukti visus darbus, susijusius su tokių sistemų dislokavimu, tobulinimu ir naujų raketų kūrimu.
JAV dar 2014 metais atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija šią sutartį pažeidė ir sparčiai tobulina naujas sparnuotąsias raketas 9M729 ( pagal NATO klasifikaciją – SSC-8). Jų numanomas nuotolis siekia daugiau, nei 5 tūkst. km, o šios raketos gali būti paleidžiamos iš mobilių platformų, dislokuotų Kaliningrado srityje ir smogti JAV bei sąjungininkų taikiniams beveik visoje Europoje.
Rusija iki šiol viešai neigia pažeidusi sutartį, nors viešai jau nesyk pademonstravo minėtos sparnuotosios raketos bandomuosius paleidimus. Ankstesnės sparnuotosios raketos patobulinta, gerokai didesne versija vadinama SSC-8 ekspertams leidžia spėti apie didesnę degalų talpą, o tai reiškia, kad raketa sukurta nuskrieti didesnį atstumą, nei numato 1987 m. sutartis.
D. Trumpas jau pažadėjo atsaką į Rusijos veiksmus – ne tik naujas sankcijas, bet ir analogiško Amerikos atsako priemones. Jei Rusija toliau nesilaikys susitarimų, JAV sukurs savo atsaką – iš sausumos paleidžiamas sparnuotąsias raketas, kurias galės dislokuoti Europoje.
Veiks išvien su sąjungininkais
Būtent Senajame žemyne šiemet, kaip niekada iki šiol daug kalbėta apie sumenkusį JAV vaidmenį, galimą pasitraukimą. Per pastaruosius metus D. Trumpas sulaukė rimtos kritikos, kad skyrė nepakankamą dėmesį JAV sąjungininkams, kuriuos esą tik viešai kritikavo.
Pavyzdžiui, dėl nepakankamo gynybos finansavimo. O tokios kalbos, kaip „NATO yra atgyvenęs aljansas“ sukėlė klausimų dėl išrinktojo prezidento patikimumo, ypač netylant įtarimams dėl Rusijos vaidmens JAV prezidento rinkimų kampanijos metu bei ryšių su D. Trumpo komanda.
„Prezidentas Trumpas pabrėžė, kad geriausia gynyba prieš šiandienines grėsmes yra stiprių, nepriklausomų ir suverenių valstybių koalicijos bei aljansai“, – pridūrė H. McMasteris.
Pažymima, kad būtent D. Trumpas kartu su Kongresu nutarė stiprinti JAV karinę galią – kitais metais gynybai JAV išleis per 700 mlrd. dolerių. Iš šio biudžeto 4,8 mlrd. dolerių bus skirta Europos atgrasymo iniciatyvai – programai, kuri numato JAV bei sąjungininkų pajėgumų stiprinimui Europoje, siekiant atgrasyti Rusiją nuo bet kokių agresyvių ketinimų. Be to, 100 mln. dolerių atiteks Baltijos šalims, kurios galės skirti pinigus kritinių pajėgumų, pavyzdžiui, atsargų stiprinimui.
H. McMasteris yra ne vienintelis D. Trumpo administracijos paregūnas, kuris ramino sąjungininkus dėl Baltųjų rūmų šeimininko požiūrio. Šiemet Europoje lankėsi tiek pats D. Trumpas, kuris Varšuvoje patvirtino įsipareigojimus 5-jam straipsniui, Lenkijai ir visoms NATO narėms, tiek viceprezidentas Mike'as Pence'as bei Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas.
„Aš užsienio šalių lyderiams duodu vieną patarimą: žinoma, jūs privalote skaityti „Twitter“ žinutes, tačiau nereikėtų jomis užsihipnotizuoti“, – pabrėžė buvęs Centrinės žvalgybos agentūros vadovas, generolas Davidas Petraeusas.
Tiesa, pripažįstama, kad nors ir pats prezidentas pastaruoju metu sušvelnino toną dėl reikalavimų sąjungininkams, esminė JAV žinutė nesikeis: Amerika tikisi svaresnio sąjungininkų indėlio.
„Prezidentas tikisi sustiprinti JAV įtaką, nes jis pripažįsta, jog sąjungininkai ir parteriai, kuriuos vienija bendros vertybės bei interesai yra esminiai, kalbant apie bendrą saugumą ir klestėjimą. Bet kalbant atvirai, bendradarbiavimas reikalaujant iš sąjungininkų padidinti savo gynybos finansavimą išliks svarbiu prezidento politikos veiksniu“, – pridūrė H. McMasteris.