„Nenustebkite išvydę tankus ant traukinių platformų“, – taip savo feisbuko paskyroje praėjusią savaitę įspėjo JAV ambasada Lietuvoje. Išties, dar šio mėnesio pradžioje lietuviai galėjo stebėti nenutrūkstamas geležinkeliais gabenamų tankų „Abrams“, šarvuočių „Bradley“ ir kitos technikos vilkstines. Nerimauti nebuvo ko – joks karas neprasidėjo.
Tačiau galimam konfliktui amerikiečių kariai iš 5-ojo „Ilgojo Peilio“ eskadrono, 4-ojo kavalerijos pulko, 2-osios šarvuotosios brigados ruošėsi tikroviškesnėmis sąlygomis, nei buvo įprasta pastaruosius metus. Žaibiškai perdislokuodami pajėgas iš Lenkijos per Lietuvą į Latviją amerikiečiai daugiau nei 1,1 tūkst. km su visa savo šarvuotąja technika turėjo įveikti per 48 valandas, vietoje įprastos savaitės.
„Įspūdinga, kai veiksmų koordinacija tarp NATO sąjungininkų vyksta taip greitai. Visi dirbo greitai ir šalino kliūtis kelyje. Kariai pasižymėjo puikia disciplina, kiekvienas išspaudė viską, ką galėjo, didžiuojuosi jais“, – sakė vienas eskadrono atstovų, leitenantas Kyle'as Bouchardas.
Ir tai nebuvo vien mandagūs, diplomatiški žodžiai – greitas NATO, ypač JAV pajėgų perdislokavimas, treniruojantis reaguoti į staigią krizę yra vienas didžiausių Aljanso iššūkių.
Svarbu – greitis ir kliūčių įveikimas
Kadenciją baigęs JAV pajėgų vadas Europoje generolas Benas Hodgesas per pastaruosius kelerius metus nesyk pabrėžė, kad sąjungininkų pajėgų judėjimui NATO viduje trukdo galybė kliūčių – nuo infrastruktūrinių iki biurokratinių, pavyzdžiui, dokumentų išdavimo. Tokios biurokratinės kliūtys Aljanso šalių pasienio zonose, anot B. Hodgeso, gali sustabdyti į pagalbą skubančias pajėgas geriau, nei priešininko tiesioginiai veiksmai.
Panašias pratybas, kurios vyko Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, amerikiečiai rengia ir kitose Europos šalyse, kur veikia atgrasymui į Europą permesti 2-osios šarvuotosios brigados daliniai.
Atokvėpio šiomis dienomis jie gauna mažai – sudėtingos oro sąlygos sukuria papildomus išbandymus žmonėms, technikai, ryšio priemonėms, o reikalavimai greitai dislokuoti pajėgas yra gerokai griežtesni, nei prieš kelerius metus.
Pavyzdžiui, vos atvykę į dislokacijos vietą, kariai privalo išžvalgyti jiems dar nežinomą vietovę, surinkti informaciją apie galimas draugiškas ir priešininko pajėgas bei būti pasiruošus žaibiškai pajudėti. Tai yra viena karo Ukrainoje pamokų – stacionarios, nemobilios pajėgos yra patrauklus taikinys priešininko artilerijai, su kuria JAV ir kitų NATO šalių kariai per pastaruosius dešimtmečius tiesiog nebuvo susidūrę.
Karo Donbase metu 2014-2015 metais ukrainiečių kariai skaudžiai savo kailiu patyrė, ką reiškia gaišimas, nemobilumas ir uraganinė, koncentruota priešininko artilerijos ugnis bei netinkama žvalgyba ir priešininko žvalgybinių priemonių ignoravimas arba nesugebėjimas jų nuslopinti.
Planuoja atgaivinti REFORGER
Anot B. Hodgeso, per artimiausius metus galima tikėtis daugiau ne tik panašaus pobūdžio pratybų, kurios paremtos pastarųjų konvencinių konfliktų patirtimi, bet ir didesnių JAV pajėgų dislokavimų Europoje.
„Armija išmoko daug pamokų, Europoje 9 mėnesiams sėkmingai rotuodama dvi šarvuotąsias brigadas. Jos nestovėjo vietoje, o nuolat judėjo ir gabenosi savo techniką, siekiant išbandyti kelių, tiltų, kitą infrastruktūrą, pasienio kirtimo procedūras. Dar daug reikės nuveikti tobulinant šias sritis.
Be to, prieš džiūgaudamas pabrėšiu, kad kalbame tik apie vieną brigadą vienu metu. Jei kiltų tikra krizė, turėtume kalbėti apie dešimtis tokių brigadų atvykimą, judėjimą ir tokių skaičių mes dar neišbandėme“, – sakė B. Hodgesas.
Jo teigimu, JAV armija planuoja prisiminti Šaltojo karo praktiką ir Europoje vienu metu pratyboms dislokuoti ne vieną brigadą, o bent jau visą diviziją.
Šaltojo karo laikais tokios pratybos buvo vadinamos REFORGER (Return Forces to Germany), kai iš JAV laivais ir lėktuvais į Europą būdavo greitai permetami dešimtys tūkstančių amerikiečių karių, kuriems tereikėjo atvykti į sandėlius ir pasiimti jiems jau iš anksto paruoštą ginkluotę, techniką ir prisijungti prie Europoje jau dislokuotų 300 tūkst. JAV karių. Šiandien jų tėra likę 10 kartų mažiau.
„Turėsime tai pakartoti, visai, kaip REFORGER laikais. Ir negali to daryti vien štabo pratybose, – pabrėžė B. Hodgesas, paminėdamas pratybas, kai įsivaizduojamus dalinius karininkai stumdo ant stalų ir imituoja karinius veiksmus, – viską reikės daryti fiziškai, nėra kito būdo suprasti, kur kyla trintys, nei leidžiant žmonėms dalyvauti ir stumdyti dalinius realybėje. Būtent tada pamatai tikrąsias trintis“.
B. Hodgeso nuomone, tokio dydžio JAV pajėgų judėjimą europiečiai gali vėl išvysti kitais, arba 2019 metais, t. y. praėjus trims dešimtmečiams metų po didžiausių NATO pajėgų pratybų per visą istoriją – 1988-ųjų pratybose REFORGER dalyvavo per 125 tūkst. karių.
„Be abejonės, net ir be tokių pratybų, kurių nerengėme dešimtmečius, mes galėtume permesti tokį skaičių karių ir technikos, tačiau treniruodamiesi geriau žinotume apie problemas, kurios kyla judant dideliems skirtingiems daliniams.
Ar Europos geležinkelių tinklai tam pasiruošę? Kai tik visi atvyks, esu tikras, kad pašalinsime visas problemas, net jei iššūkių būtų gausybė“, – optimizmo neslėpė JAV generolas.
Vienas iš signalų, kad toks didelis JAV pajėgų judėjimas Europoje yra neišvengiamybė, anot B. Hodgeso yra naujos NATO logistinės vadavietės steigimas. Logiškiausia, anot amerikiečių karininko, kad tokia vadavietė atsirastų Vokietijoje.
Dar neseniai B. Hodgesas pasisakė už vadinamojo „karinio Šengeno“ idėją, kuri leistų paspartinti sąjungininkų karių ir technikos judėjimą NATO viduje. Tiesa, vėliau generolas atsiribojo nuo šio termino, kuris pastaraisiais metais dėl sunkiai suvaldomų migrantų srautų, įgavo ir neigiamą atspalvį.
„Dabar mes tai vadiname sienos kirtimo kariniu mobilumu. Ne taip gerai skamba, bet gera žinia ta, kad NATO ir ES suvokia šio termino esmę bei svarą ir atlieka reikiamus veiksmus“, – pabrėžė B. Hodgesas, priminęs, kad, pavyzdžiui, Rusijai nekyla didelių problemų iš vienos savo dalies į Vakarus permesti dešimtis tūkstančių karių ir technikos – šį braižą NATO stebi jau kelerius metus.
Mat jei tokios pratybos, kaip „Zapad“ pritraukia daug dėmesio, kitos, mažiau pastebimos, bet kur kas ambicingesnės ir iš anksto neskelbiamos, todėl žaibiškos Rusijos pajėgų perdislokavimo pratybos kelia daug didesnį nerimą.
Didžiausios NATO pratybos - jau šiemet
Vienu Aljanso atsaku, o kartu ir išbandymu turėtų tapti didžiausios nuo Šaltojo karo laikų NATO pratybos „Anakonda“. Šiose pratybose, kurios vyks 2018 metų vasarą Lenkijoje, dalyvaus per 100 tūkst. NATO karių, 5 tūkst. sausumos technikos vienetų, 150 orlaivių ir 45 laivai.
Penktadalį pajėgų sudarys Lenkijos ginkluotosios pajėgos. Vis dėlto NATO karinio komiteto vadas, generolas Petras Pavelas patvirtino, kad pratybose dalyvaus ir tūkstančiai JAV karių.
Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius patvirtino, kad pratybų „Anakonda 2018“ tikslas bus patikrinti Aljanso gebėjimus perdislokuoti dideles pajėgas, kurios gebėtų apginti Rytinio sparno nares nuo galimos agresijos.
2016 m. Lenkijoje vykusių pratybų „Anakonda 2016“ metu dalyvavo per 31 tūkst. NATO karių, tarp jų ir lietuviai. Tiek į praėjusias, tiek į būsimas pratybas Aljansas pakvietė stebėtojus iš kaimyninių valstybių, tarp jų ir iš Rusijos.