Tačiau turint galvoje kontroversišką LiCS lyderio veiklą ir reputaciją, klausimų kyla daug. Ar tai reiškia, kad A.Zuokas nebesieja savo ateities su liberalcentristais? Ar tas nepolitinis judėjimas praėjus kuriam laikui nepavirs politiniu, su kuriuo A.Zuokas sieks valdžios? O gal tai eilinė Vilniaus mero viešųjų ryšių akcija reputacijai pataisyti ir nieko daugiau?
Kalbinti pašnekovai nelinkę tikėti, kad būtų kuriamas judėjimas, tiesiog nešantis naujas idėjas ir jokios naudos pačiam A.Zuokui.
Liberalcentristas Algirdas Gricius teigia manąs, kad A.Zuokas ketina sukurti šį tą panašaus į 1990 metais kurtą „Ateities” forumą, apėmusį kelias politines jėgas, kaip atsvarą tuometinei valdžiai.
„A.Zuokas, kaip suprantu, nori sujungti visas „pažangiąsias” jėgas į tą savo judėjimą, ne tai, kad jis vienas iškyla. Dabar partijos pagal nuomonių apklausas nėra populiarios. Toks judėjimas galėtų būti kaip tam tikras pakaitalas partijoms, nors aš netikiu, kad galima sukurti tokį judėjimą, kuris leistų dalyvauti rinkimuose ir siekti rinkėjų balsų. Toks variantas jau buvo išbandytas prieš penkiolika metų”, – teigia A.Gricius.
Liberalcentristo manymu, A.Zuoko ir pačios partijos reitingai yra labai maži ir jų vien A.Čapliko, R.Šukio pagalba nelabai atkursi, todėl prieš savivaldybių rinkimus bandoma ieškoti kitų formų. Tačiau, politiko manymu, judėjimo sukūrimo atveju liberalcentristų partija niekur neišnyktų – ji ir judėjimas eitų lygiagrečiai.
A.Ramonaitės nuomone, jei kas nors kitas kurtų tokį judėjimą, galimybės būtų neblogos, bet kai tą bando daryti A.Zuokas, „tai atrodo ganėtinai kurioziškai”.
A.Ramonaitė, panašiai kaip ir A.Gricius, mano, kad A.Zuokas tokį žingsnį rengiasi žengti pirmiausia todėl, kad mato prastą savo partijos padėtį: „Pagal apklausas liberalcentristai tikriausiai neperžengtų 5 proc. barjero. Tiesiog partijos padėtis yra krizinė ir norint sugrįžti iš to beveik užribio reikia naujų formų. Sakyčiau, gal toks veiksmas santykinai ir protingas, nes nieko nedarydami jie baigia žlugti”.
Tuo tarpu politologas Mindaugas Jurkynas linkęs manyti, kad bandymas kurti visuomeninį judėjimą greičiausiai yra viešųjų ryšių akcija.
„Su A.Zuoku yra taip, kad didelė jo politinės veiklos dalis yra įvairios viešųjų ryšių akcijos, pradedant jo liūdnai pagarsėjusia idealistine oranžinių dviračių akcija, nors šiaip ji buvo tikrai graži. Tačiau pastaruoju metu visokiais pareiškimais, interneto dienoraščio rašymu bandoma mesti dūminę uždangą nuo realių problemų. A.Zuoko kontroversiška politinė veikla – vadinamojo abonento tyrimas, visi tie bėgimai į Lenkiją, gana autoritarinis tvarkymasis su kitaminčiais partijos viduje, atsistatydinimai ir sugrįžimai ir svarbiausia nereagavimas į Prezidento raginimą atsistatydinti – rodo, kad arba A.Zuokas visiškai negalvoja apie politinę karjerą (tą liudija ir tai, kad jis visiškai nekreipia dėmesio į nuolat mažėjantį rinkėjų skaičių, kurį atspindi nuomonių apklausos bei keleto rinkimų rezultatai iš eilės), arba jis tiesiog nesigaudo politinėje realybėje. Bet manyčiau, kad tiesiog į politiką jis žvelgia ne iš vertybių pusės, o grynai iš pragmatinių interesų, kuriems ciniškai dažnai būna paaukojami vertybiniai principai”, – teigia M.Jurkynas.
Anot politologo, jei judėjimas būtų sukurtas, jis neturėtų didelės perspektyvos. „Dabar būtų labai sunku įsibrauti su nauja politine jėga, kadangi, pirma, rinkėjai, kurie ieškojo naujų politinių mesijų, kaip matome pagal nuomonių apklausas ir pagal rinkimų rezultatus, dar nėra nusivylę naujomis partijomis, kurios atėjo į parlamentinę areną, kaip Darbo partija, kaip liberaldemokratai, kurie pirmą kartą kaip savarankiška jėga dalyvavo parlamento rinkimuose. Antra, žinome, kad politinėmis partijomis mažiausiai pasitikima tarp politinių institucijų. Be to, dar žinodamas kontroversišką A.Zuoko veiklą, žinodamas, kad jo asmuo vertinamas labai nevienareikšmiškai, manau, kad ši politinių viešųjų ryšių akcija būtų pasmerkta žlugti. Nors prognozuoti sunku. Jei tikėsime nuomonių apklausomis ir dideliais pinigais, mestais į rinkimų kampaniją, galbūt būtų galima surinkti penkis procentus, bet dabar artėja savivaldybių rinkimai, o skirtingos savivaldybės skirtingai žvelgia į partijas”, – tvirtina M.Jurkynas.
Įdomią versiją, kodėl A.Zuokas imasi tokio žingsnio, šią savaitę pateikė politologas Lauras Bielinis komentare „Liberalcentristai iki pavasario gali būti sunaikinti”. Politologas rašo: „Tačiau imamasi veiksmų – A.Zuokas paskelbė apie visuomeninio judėjimo sukūrimo galimybę. Tai reiškia, kad jo šalininkų gretose tapo aišku, jog vadovauti partijai tampa problemiška, kad greitai gali tekti užleisti pozicijas tiems, kurie dabar kovoja su A.Zuoku. Tačiau nesinori palikti partijos kitiems, todėl sprendimas sugalvotas gudrus ir skausmingas. Iki galutinai sukuriant visuomeninį judėjimą, kuris bus saugi ir paklusni A.Zuokui priemonė, liberalcentristų partijoje matysime vis didėjantį konfliktą, kuris vyks jau ne stichiškai ir vangiai, o pagal naujojo judėjimo projektą. Per kelis mėnesius mes turime sulaukti šioje partijoje stiprių konfliktų, skandalų, išvijimų. Taip bus naikinamas dar išlikęs partijos ir A. Zuokui oponuojančių narių pozityvus įvaizdis. Ir kartu bus stiprinamas nekonfliktinės visuomeninės organizacijos vaizdinys. Su laiku partija taps atgrasi visiems, ji sunyks, o jos politinę nišą sklandžiai perims naujas visuomeninis judėjimas, kuris greitai taps ir nauja partija, pretenduojančia į laisvą liberalų nišą”.
Pirmosios L.Bielinio prognozuojamo stiprėjančio konflikto apraiškos pasirodė vakar. Liberalų ir centro sąjungos valdyba nusprendė iš partijos pašalinti Seimo narius, dalyvavusius LiCS frakcijos seniūno rinkimuose - Gintarą Steponavičių, Dalią Teišerskytę, Audrių Endziną, Eligijų Masiulį ir naująjį LiCS frakcijos Seime seniūną Algį Kašėtą.