Rusijoje 16 metų gyvenęs ir leidinio „Focus“ rusiškosios versijos redaktoriumi dirbęs B. Reitschusteris galiausiai turėjo palikti šią šalį, kurioje Vladimiro Putino kritikai sulaukia persekiojimų, grasinimų, kalėjimo kamerų arba tiesiog kulkų.
Tačiau į gimtinę grįžęs B. Reitschusteris turėjo pripažinti liūdną tiesą: Kremliaus propagandistai ir Vokietijoje giliai įleido šaknis, plauna 3-4 mln. čia gyvenančių rusakalbių smegenis, o patys vokiečiai – nuo eilinių piliečių, žurnalistų, iki valdžios atstovų iki šiol sunkiai suvokia problemos mastą. B. Reitschusterio nuomone, vokiečiai turėtų įsiklausyti į lietuvių ir kitų Baltijos šalių perspėjimus dėl Kremliaus informacinių ginklų.
Vilniuje - desantas ir iš Kremliaus
Į Vilniuje jau ketvirtą kartą surengtą „Laisvosios Rusijos forumą“ atvykęs laisvai rusiškai kalbantis B. Reitschusteris kartu su rusų opozicionieriais svarstė apie Rusijos dabartį bei ateitį. Pirmoji diskusijos tema buvo ypač aktuali Lietuvoje: Kremliaus propaganda – kaip su ja kovoti?
Kol vieni diskusijos dalyviai ragino kovoti su Kremliaus skleidžiamais melais, sakyti tiesą, iš kitų, pavyzdžiui, diskusiją vedusio advokato ir politiko Marko Feigino nuskambėjo radikalesnė mintis: užkardyti vis įmanomus kelius Kremliaus finansuojamų žiniasklaidos kanalų atstovams. Neduoti akreditacijų, nebendrauti, neįleisti į šalį, kitaip sakant – visiškai ignoruoti.
Ironiška, jog patiems konferencijos dalyviams to padaryti nepavyko net fiziškai, mat Vilniuje prieš viešbučio Radisson SAS Astorija Rusijos opozicijos veikėjų jau nuo sekmadienio ryto tykojo būrys gerai žinomų Kremliaus propagandinių kanalų RTR, 1 Kanal ir kitų „žurnalistų“.
Agresyviai besielgusius, kameras ir mikrofonus svečiams tiesiai prieš akis brukusius Kremliaus žiniasklaidos atstovus nuo opozicionierių atitvėrė apsauga, tačiau istorijų apie „antirusišką padugnių forumą“ Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje neišvengta.
Pavyzdžiui, „akredituotu forumo dalyviu“ apsiskelbęs neįvardytas propagandinio leidinio baltnews.lt atstovas paskelbė Rusijos radikalo Vladimiro Žirinovskio komentarą, kuriame šis į Rusijos prezidentus darsyk kandidatuojantis politikas pareiškė, jog „visų forumo dalyvių laukia puikūs šilti vagonai į Sibirą“.
Tiesa, Kremliaus atsiųstus „žurnalistus“ ignoravę forumo dalyviai neslėpė pasigedę opozicinės žiniasklaidos atstovų, o ir temos apie opozicijos persekiojimą Rusijoje susilaukia vis mažiau dėmesio. B. Reitschusteris priminė, kad Rusijoje nugalėjo ne tiek George'o Orwelo pranašiškos mintys apie knygų draudimus, kiek Aldous Huxley perspėjimai, jog galiausiai žmonės susidurs su situacija, kai nebenorės jokios informacijos.
Be to, svečias iš Vokietijos kiek atvėsino forumo dalyvius ir priminė, jog idėja dėl sankcijų Kremliaus žurnalistams nebūtų populiari Europoje, kur tik dabar pradedama suprasti Rusijos informacinio karo įtaka.
Nesuvokia problemos masto
„Padėtis tik blogėja. Neseniai lankiausi Silicio slėnyje, kur vyko konferencija apie dezinformacijos sklaidą. Mane pašiurpino tai, kad, regis, protingi žmonės nesupranta problemos esmės. Tiesa, vienas Stanfordo profesorius pastebėjo, jog tik dabar suvokiama, jog iš technologijų, pavyzdžiui, iš šuniukų ir kačiukų nuotraukų galima uždirbti“, – sakė B. Reitschusteris, priminęs, kad lygiai taip pat pinigų uždirba ir melagingas naujienas platinantys Kremliaus troliai.
„Mes Vakaruose dar esame naivūs. O Rusijoje situacija tokia, kaip praėjusio amžiaus 5-jame dešimtmetyje, kai Stalinas gavo atominę bombą. Dabar Kremliuje veikia gudresni žmonės, jie turi virtualią atominę bombą. Amerikiečiai tai pradeda suprasti, o mes, vokiečiai, atsiliekame.
Rusijoje sakoma, kad Baltijos šalys yra lėtos, tokie „stabdžiai“. Bet iš tikrųjų vokiečiai yra lėtesni. Vokietijoje stabdžiai geresni tik automobiliuose“, – juokavo B. Reitschusteris.
Jis patarė prisiminti garsų XIX a. gyvenusį provakarietiškai nusiteikusį Rusijos mąstytoją Aleksandrą Herceną, kuris iškėlė pranašišką mintį, jog baisiausias valdovas bus „Čingischanas su telegrafu“. Tokia aliuzija į žiaurumu pagarsėjusį mongolų karvedį išsipildė XX a., kai ne mažiau žiauresni totalitarinių režimų lyderiai puikiai naudojosi tuomet moderniomis informacijos sklaidos priemonėmis, kuriomis tryško propaganda.
„O dabar susidūrėme su Čingischanu, kuris turi internetą, feisbuką, „Twitter“ ir puikiai jais naudojasi“, – kalbėdamas apie V. Putiną kalbėjo B. Reitschusteris.
„Vokiečiai nesupranta, kaip kovoti su propaganda. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę, mūsų Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Ralfas Stengeris davė interviu propagandiniam Kremliaus kanalui „Sputnik“, o užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis – tas pats, kuris kaip ir turėtų kovoti su priešiška propaganda, davė interviu RT. Ir po to šis intelektualus asmuo aiškina, kad na, kažkaip juk reikėjo prisibelsti iki rusų“, – stebėjosi vokiečių žurnalistas.
Putinas Vokietijoje jau laimėjo?
Būtent toks atmestinas vokiečių požiūris, anot B. Reitschusterio, ir leido V. Putinui Vokietijoje sužaisti gudriau, nei JAV prieš rinkimus.
„Pavyzdžiui, po praėjusių rinkimų JAV amerikiečiai tik ir kalba apie rusų įsikišimą, nors prieš kelerius metus apie tai nebūtų nė pagalvoję. O Vokietijoje V. Putinas elgėsi gudriau – net nesusprogdino informacinės bombos, nors galėjo. Kodėl?
Todėl, kad jis jau laimėjo rinkimus iki jų: pažiūrėkite, 5 iš 7 pagrindinių Vokietijos partijų bent jau iš dalies proputiniškos, vyksta rusų elito legalizacija, prieinama vos ne prie to, kad vokiečių spaudoje lyg ir Donaldas Trumpas puola kaimynines šalis, tai jis numušė („Malaysia Airlines“) lėktuvą, kad būtent jis kiša į kalėjimus žmones, juos žudo.
Žinote, aš pats nemėgstu D. Trumpo, bet kai kritikuoju V. Putiną taip pat, kaip jie D. Trumpą, tai jie sako: tu ne žurnalistas, tu agitatorius. Ir dar priduria, kad esą reikia suprasti Putiną, reikia ieškoti „tiesos kažkur ties viduriu“. Ir toks požiūris labai įsišaknijęs Vokietijoje, kur gyvena 3-4 mln rusakalbių. Jie imlūs Kremliaus propagandai ir Putinas jais naudojasi, tai labai liūdna“, – pesimizmo neslėpė B. Reitschusteris.
Jo nuomone, Kremliaus informacinio karo kampanija Vokietijoje aktyviai veikia jau ne vienerius metus, tad nereikėjo didelių agitacinių kampanijų, stengiantis įtikinti vokiečius prorusiška pozicija.
Anot B. Reitschusterio, imunitetą autoritariniam virusui praradusius vokiečius bandoma įtikinti, kad žiniasklaida meluoja, politinė sistema supuvusi, o tai yra bendro Kremliaus „parengiamojo darbo“ dalis, kuri suveikė ir atsispindėjo rinkimuose.
„Žmonėms sudarytas įspūdis, kad nėra tiesos, viskas reliatyvu, buvo bandymai suklaidinti žmones, jog neverta iš viso tikėti demokratija, teisės viršenybe, žmogaus teisėmis ir tokia ilgalaikė kampanija yra sėkminga. Net jei be Putino krizių netrūksta, jam tereikėjo papilstyti alyvos į ugnį“, – sakė B. Reitschusteris.
„Vokietijoje politikai užsiima socialine pedagogika. Pavyzdžiui, jei Volodia atėjo į kaimyninę valstybę, atplėšė jos gabalą, tai mes jam ledų neduosime, padejuosime ir padiskutuosime. Vytautas Landsbergis buvo teisus. Galima tik mokytis iš Baltijos šalių, Lenkijos“, – pridūrė pašnekovas.
Jo nuomone, paradoksalu, jog vieninteliu pabudinančiu veiksniu gali tapti nebent dar agresyvesni V. Putino veiksmai. O be jų esą neverta tikėtis forumo dalyvių siūlytų priemonių – draudimų Kremliaus informaciniams kanalams.
„Aš esu prieš kontrpropagandą. Kalbėti tiesą gražu, aišku, svarbu likti prie savo principų. Bet tai reikia daryti protingai. Vokietijoje, kaip minėjau, gyvena milijonai rusakalbių, jiems galėtų būti skirtas atskiras kanalas, o dabar jie žiūri Kremliaus transliuojamus kanalus, kur rodomi ne tik rusiški filmai, bet ir transliuojama propaganda. Tai jau reikėjo daryti seniau.
O dėl draudimų Kremliaus kanalams, tai žinoma, galėtų ir kabelinių, palydovinių televizijų tiekėjai netransliuoti tų kanalų, politikai turėtų tuo užsiimti. Bet Vokietijoje to artimiausiu metu nebus. Kaip ir draudimų Kremliaus žurnalistams. Vokiečiai psichologiškai ir morališkai nepasiruošę, jie pradės rėkti, kad taip negalima, pas mus gerbiama žodžio laisvė ir panašiai.
Netgi vokiečių žurnalistai, nesupranta, jog kai kalbame apie „Sputnik“, jie bendrauja ne su kolegomis, o su Kremliaus informacinio karo dalyviais. O juk Šaltojo karo laikais niekam nešovė į galvą transliuoti rusiškus kanalus, rodyti filmus – dabar viskas galima. Ir Vokietije – ne išimtis, nes iš visų ES valstybių gal tik 9 supranta problemą ir su ja bando kovoti“, – sakė B. Reitschusteris.