„Situacija, į kurią pakliuvau, man kainavo tiek daug laiko, tiek sveikatos“, – per apklausą policijos pareigūnams nurodė prieš keletą metų į Norvegiją emigravusi ir čia medicinos srityje dirbanti moteris.

Neįtikėtina, bet tai, kad pateko į tikrų tikriausio sukčiaus spąstus, moteris sužinojo iš DELFI – dar vasario pabaigoje buvo išspausdintas straipsnis, kuriame buvo pasakojama, kaip buvęs advokato padėjėjas Paulius Putkis metų metus mulkino daugybę žmonių, nuo jo nukentėjo net ir žinomi verslininkai bei teisininkai.

„Perskaičiusi straipsnį supratau, kad iš manęs apgaulės būdu įgytų pinigų P. Putkis jau negalės grąžinti“, – policijoje sakė emigrantė.

Kai tyrėjai išgirdo nukentėjusiosios papasakotą istoriją, negalėjo patikėti, kad taip gali būti – ne vienerius metus moterį mulkinęs dabar jau buvęs advokatas, siekdamas pateisinti savo darbą ir vis žadėdamas padėti atgauti pinigus, klastojo įvairių instancijų teismų teisėjų vardu pasirašytus sprendimus ir nutartis. O jose buvo teigiama, kad moteris laimėjo bylas ir turi atgauti pinigus.

Vieną tokių dokumentų buvo pasirašiusi net neegzistuojanti Vilniaus apygardos teismo teisėja. O kitose bylose ant teismo sprendimų, kurie atrodė kaip tikri, teisėjų parašai buvo suklastoti – vėliau paaiškėjo, kad už kai kuriuos Temidės tarnus pasirašydavo pats P. Putkis, o kai kuriuose sprendimuose juos nukopijuodavo nuo kitų bylų.

Išsiuntę užklausas į Lietuvos vyriausiąjį administracinį, Lietuvos apeliacinį, Vilniaus apygardos ir apygardos administracinį, Vilniaus miesto ir rajono apylinkės teismus pareigūnai gavo atsakymus, kad tokių bylų, apie kurias kalba emigrantė, teismuose niekada nėra buvę. Jos – tiesiog išgalvotos. Ir tai nukentėjusiajai moteriai tapo dar didesniu galvos skausmu – kaip tik šiuo metu sueina senaties terminas, iki kurio ji galėjo pareikšti ieškinį ir prisiteisti patirtą žalą iš buvusio savo sutuoktinio.

Istorija, į kurią pateko medikė, išties nekasdienė. Tai pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs kartą jau teisto P. Putkio baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.

„Nukentėjusioji nurodė, kad patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus tiek dėl sužlugdyto pasitikėjimo teisingumo sistemai tarnaujančiu asmeniu, tiek dėl to, kad buvo apgauta savo paties atstovo, dėl ko jai buvo labai sunku pasitikėti kitais teisininkais, – nurodė teisėjas Mindaugas Ražanskas. – Ji turi iš naujo inicijuoti teisinius procesus ir baimintis, kad dėl prarasto laiko civilinių teisių gynimas taps neperspektyvus.“

Anot teisėjo, nukentėjusioji P. Putkį pavedė atstovauti teisiniuose procesuose su buvusiu sutuoktiniu dėl šio padarytos labai didelės žalos, todėl natūralu, kad savo paties teisinio atstovo padarytos neteisėtos veikos gali būti prilygintos antrinei viktimizacijai, kuomet nuo nusikaltimo nukentėjęs žmogus, tikėdamasis teisinės pagalbos ieškant išeities iš ne dėl jo kaltės susidariusios padėties, šios pagalbos ne tik negauna, bet ir dar kartą yra apgaunamas savo paties atstovo.

Pateko į sutuoktinio spąstus

Nukentėjusiąja pripažinta moteris policijoje pasakojo, kad ši istorija prasidėjo dar maždaug 2006 m., kuomet ją apgavo tuometis sutuoktinis – iššvaistė beveik 500 tūkst. Eur.

„Pagal mano jam suteiktą įgaliojimą jis iš banko paėmė kreditą projektui vystyti, nors aš tik norėjau prisidėti pinigais prie namo mūsų vaiko namo statyboms, – sakė ji. – Vyras iš banko paėmė 700 tūkst. Eur kreditą, tačiau pinigus panaudojo ne pagal paskirtį, todėl kreipiausi į teisėsaugą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o baudžiamoji byla dar nagrinėjama teisme.“

Už dalį iš banko pasiskolintų pinigų moteriai nežinant jos sutuoktinis nutarė nusipirkti 8 sklypus Trakų rajone – už juos sumokėjo 107 tūkst. Eur avansą.

„Kai po metų sužinojau apie šią sutartį, nutariau nedelsiant ją nutraukti ir su žemės sklypų savininku sutariau, kad jis man grąžins sumokėtus pinigus, kai tik parduos nuosavybę, bet aš jam pagal sutartį privalau sumokėti daugiau kaip 9 tūkst. Eur baudą“, – tyrėjams pasakojo emigrantė.

Tuo metu jai pinigų reikėjo čia ir dabar, tačiau kaip tik tada nekilnojamojo turto pardavimus buvo apėmęs sąstingis, todėl per antstolį, kuris siekė bankui išieškoti kreditorinį įsiskolinimą, susipažino su advokatų kontoroje dirbančiu P. Putkiu.

„Jis man sudarė kompetetingo, veiklaus teisininko įvaizdį, ir, teikdamas teisines konsultacijas, siūlė įvairius sprendimų būdus, – sakė moteris. – Aš juk neišmaniau teisinių reikalų, tuo metu jau buvau emigravusi į Norvegiją, todėl man buvo svarbu turėti žmogų Lietuvoje, kuris už mane spręstų mano problemas.“

Moteris buvo įsitikinusi, kad P. Putkis jai padeda: „Jis buvo įgijęs mano pasitikėjimą, su juo bendraudavau telefonu, elektroniniais laiškais, taip pat susitikdavome, kai atvykdavau į Lietuvą.“

Kadangi Trakų rajone esančių žemės sklypų jų savininkui nepavyko parduoti, buvo pradėtas priverstinis pinigų išieškojimas antstolių kontoroje. Moters teigimu, tuomet P. Putkis pasiūlė geriau žemę išsipirkti – esą taip bus išlošta didesnė suma. O kadangi ji pati negalėjo įsigyti sklypų, vyras tai pasiūlė padaryti per jo įmonę.

Vis dar savo teisininku pasitikėjusi moteris sutiko ir šiam pervedė beveik 40 tūkst. Eur. Tačiau vėliau, kaip paaiškėjo, P. Putkis sklypų net neketino padėti išsipirkti – pinigus išleido savo reikmėms.

Vos daugiau nei pusę pinigų jis jau yra grąžinęs, tačiau moteriai ilgą laiką melavo, kad galėjo grąžinti ir anksčiau, tačiau esą yra įsivėlęs į ginčą su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Ir kaip įrodymą pridėjo neskundžiamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartį, kuria jis esą bylą laimėjo.

„O tada P. Putkis mane įkalbėjo pradėti bylą prieš buvusį sutuoktinį, siekiant atgauti 107 tūkst. Eur, kuriuos jis buvo sumokėjęs kaip avansą už žemę, – sakė emigrantė. – Aš sutikau ir tik vėliau sužinojau, kad jokios bylos nebuvo, nors P. Putkis atsiuntė daugybę man palankių teismo procesinių dokumentų. Tik vėliau sužinojau, kad jie yra netikri, nors man jokių abejonių nesukėlė. Dėl to man buvo padaryta didelė žala, nes dabar dėl šių pinigų prisiteisimo jau negaliu kreiptis į teismą.“

Tik prie teismo rūmų prisipažino apie melą

Moteris taip pat prisipažino, kad P. Putkis jai iš netikros teismo pašto dėžutės siųsdavo laiškus, kuriuose buvo teigiama, kad laimėjus bylą jau yra išieškoti pingai į jai specialiai atidarytą sąskaitą ir bet kada galima atvykti į teismą atsiimti pavedimų kopijų.

Ir kai ji 2017 m. išvakarėse pasirodė Lietuvoje, panoro gauti šiuos dokumentus ir pinigus – paskambinusi į teismą negalėjo susisiekti su jai palankų sprendimą esą priėmusia teisėja, todėl įkalbėjo P. Putkį kartu nueiti į teisingumo rūmus. Ir tik tada, kai jie buvo visai šalia teismo pastato, jau seniai advokato padėjėju nebedirbęs P. Putkis prisipažino, kad buvo melagis.

„Jis sakė, kad mokėjimų nėra ir nebus, o jis nesakė tiesos, nes esą su juo kalbėjo žemės savininko advokatai ir prašė dar truputį palaukti – žadėjo po savaitės grąžinti visus pinigus, o kaip garantą, man pasiūlė iš karto nueiti pas notarą, – kalbėjo nukentėjusioji. – Pas jį P. Putkis pasirašė vekselį dėl 160 tūkst. Eur skolos. Ir dar pridūrė, kad nerizikuotų išrašyti vekselio tokiai sumai, jeigu būtų įsitikinęs, kad nebus grąžinti pinigai už žemę.“

Tačiau šis vekselis tebuvo tik dėl akių – P. Putkis nuslėpė, kad yra kitiems asmenims prasiskolinęs, o netrukus DELFI pasirodė straipsnis apie jo įvykdytas kitas aferas.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas P. Putkis pripažino jam pateiktus kaltinimus ir aiškino, kad buvo pakliuvęs į keblią situaciją, todėl iš vienų žmonių gautus pinigus grąžindavo kitiems skolininkams.

„Tada aš buvau žlugęs žmogus – vyko skyrybos, ikiteisminiai tyrimai, neturėjau darbo, niekur nedirbau“, – sakė vyras.

Skolos sudaro apie 600 tūkst. Eur

Jo padėtis kebli ir dabar – P. Putkis prisipažino, kad turi skolų, kurių dydis siekia apie 600 tūkst. Eur.

„Visos problemos prasidėjo, kai 2014 m. lapkritį pasiskolinau iš vieno bandito pinigus, – sakė buvęs advokato padėjėjas. – Kadangi negalėjau grąžinti, jis man grasino, už kiekvieną pavėluotą dieną vertė mokėti po kelis šimtus eurų, o mokėti neturėjau už ką. Šantažas baigėsi tik tada, kai pagrasinau kreiptis į policiją.“

Paulius Putkis
Už tai, kad apgavo emigrantę ir klastojo dokumentus, P. Putkis praras laisvę – teismas nutarė jam skirti penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Ši bausmė buvo subendrinta su kitu nuosprendžiu, kuriuo tąkart laisvės atėmimas buvo atidėtas.

Be to, iš jo nukentėjusiajai moteriai priteista beveik 20 tūkst. Eur. Tai – gerokai mažiau nei anksčiau išnagrinėtoje byloje, kurioje iš P. Putkio buvo priteista daugiau kaip 60 tūkst. Eur.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad P. Putkis dideles pinigų sumas skolinosi ne tik iš pažįstamų, bet ir advokatų kontoros, kurioje dirbo, klientų – vyras žmones įtikindavo, kad pasiskolintus pinigus panaudos įvairiuose investiciniuose projektuose, taip pat įsigyjant nekilnojamąjį turtą, kurį vėliau parduos už gerokai didesnę sumą.

Pasiskolindamas pinigus P. Putkis pasirašydavo skolos vekselį, tačiau savo kreditoriams pinigų taip ir negrąžino.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas P. Putkis pareigūnams sakė, kad investuoti į nekilnojamąjį turtą pradėjo dar 2007-2008 m. – tuo metu iš vieno kliento, dažnai ateinančio į advokatų kontorą, pasiskolino apie 200 tūkst. litų. Jam, kaip ir kitiems kreditoriams, P. Putkis nuslėpdavo, kad turi finansinių įsipareigojimų bankams.

„Kadangi 2011 m. šalyje kilo ekonominė krizė ir bankrutuojančios įmonės turėjo daug nekilnojamojo turto, kurį pigiai parduodavo, tikėjausi jį įsigyti, o paskui parduoti už didesnę kainą“, – apie verslo pradžią pasakojo P. Putkis.

Iš fizinių asmenų pradėjęs skolintis pinigus advokato padėjėju dirbęs vyras kaip reikiant įklimpo, nes verslas nesisekė, o bankai ėmė reikalauti grąžinti paimtus kreditus, įspėjimo signalus siųsdavo ir kreditoriai, iš kurių jis anksčiau buvo pasiskolinęs pinigų.

„Tikėjausi, kad galėsiu su visais atsiskaityti, bet negalėjau, nes kiti asmenys su manimi neatsiskaitė, o ir nepasisekė investiciniai projektai – manau, neįvertinau savo galimybių grąžinti skolas, kurias užtikrindavau vekseliais“, – sakė jis.

Net tada, kai buvo pakankamai giliai įklimpęs į finansinę duobę, P. Putkis nenustojo skolintis pinigų – suradęs naujų aukų jis žadėdavo iš bankrutuojančios bendrovės nupirkti butus, nors šie tuo metu jau buvo areštuoti.

„Žinojau, kad laikinosios apsaugos priemonės artimiausiu metu nebus panaikintos, bet man tuo metu labai reikėjo pinigų – tuo metu man vienas asmuo, kuriam buvau skolingas, ėmė grasinti susidorojimu“, – tikino jis.

Vyras taip pat pažymėjo, kad grasinimų sulaukė ir iš kitų asmenų.

„Kriminalinę praeitį turintys asmenys man ėmė grasinti susidorojimu – ne tik su manimi, bet ir šeima, taip ir viskas įsisuko, kad nieko nebegalėjau kontroliuoti“, – sakė P. Putkis. Kas tie asmenys, jis neįvardijo.

Vyras pripažino visas skolas, tačiau kada kreditoriams grąžins pinigus, nežino ir net neskubėjo švaistytis pažadais.