Tokią reakciją išprovokavo švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės pasirašytas įsakymas, kad rašydami literatūrinį ar samprotaujamąjį rašinį per brandos egzaminą abiturientai neprivalės remtis konkrečiais nurodytais autoriais, bet galės rinktis bet kuriuos autorius iš privalomos ugdymo programos.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas dėl to jau kreipėsi net į premjerą Saulių Skvernelį. Kreipimąsi pasirašę Seimo nariai pabrėžė, kad minimi pakeitimai pažeidžia valstybės interesus ir siunčia žinią, kad nacionalinė kultūra, literatūra Lietuvoje yra nevertinga ir nereikalinga.

Pakeitimus vadino neesminiais

DELFI primena, kad pranešdama apie pakeitimą J. Petrauskienė dalinosi lūkesčiais, kad tai leis geriau pademonstruoti mokykloje įgytas žinias.

„(Autorių) rekomendacija bus pateikta, bet ja bus galima nesiremti, bus galima remtis bet kuriais kitais autoriais, kurie yra numatyti mokyklos kurse“, – BNS sakė ministrė.

Ji taip pat pakoregavo egzamino vertinimo tvarką – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema.

Pasak ministerijos pranešimo, toks kriterijus būtinas, siekiant užkirsti kelią nesąžiningam elgesiui, kai rašinys yra išmokstamas atmintinai ir atėjus į egzaminą tiesiog mechaniškai perrašomas.

„Pakeitimai galios laikant jau šių mokslo metų brandos egzaminą. Egzamino pakeitimai nėra esminiai, dėl to negalioja sąlyga apie juos pranešti prieš dvejus metus iki egzamino“, – teigiama pranešime.

Jurgita Petrauskienė

Egzaminą galima išlaikyti ir nieko nežinant apie lietuvius rašytojus?

Tačiau Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė Aušra Martišiūtė-Linartienė DELFI sakė, kad šių pokyčių tikrai negalima pavadinti neesminiais.

„Niekada nėra taip buvę, turbūt – ir nė vienoje šalyje, kad laikant nacionalinės kalbos ir literatūros egzaminą kaip lygiaverčiai būtų pateikiami užsienio literatūros autoriai. Tai yra esminiai pokyčiai, kurie susiję ir su turiniu, ir su vertinimu“, – stebėjosi ji.

Pasak specialistės, rinktis užsienio autorius buvo galima ir pagal anksčiau galiojusią egzamino programą. Tik pirmasis, pagrindinis autorius, kurį analizuoja mokinys literatūriniame arba samprotavimo rašinyje, turėjo būti iš lietuvių kalbos ir literatūros programos.

„Kadangi tai yra lietuvių kalbos ir literatūros programa, tai nacionalinės literatūros autorius turėtų būti privalomas, o dabar, na, galima, iš tikrųjų, išlaikyti egzaminą visiškai neskaičius lietuvių literatūros. Dalyko paskirtis tampa labai abejotina“, – problemas dėstė ji.

Įspėja, kas gali pakišti koją

Anot A. Martišiūtės-Linartienės, nors moksleiviai ėmė džiaugtis pokyčiais – atrodo, užteks perskaityti tik 3-4 knygas, aptariančias platų kontekstą, ir jomis žongliruoti, gali iškilti ir papildomų sunkumų.

„Įsigaliojus ministrės įsakymui, mokiniai turėtų rašyti apie Viljamo Šekspyro, Johano Volfgango Getės, Franzo Kafkos ar Albero Kamiu biografinius, istorinius, kultūrinius ir meninius kontekstus. Mokiniui problema bus ta, kad tų kontekstų per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas nėra įmanoma tinkamai pateikti. Programa sudėliota taip, kad kalbama apie lietuvių autorius, o kontekste – apie užsieniečius. Tai bus labai sudėtinga. Pagal programos nuostatas, parašyti gerą darbą neįmanoma“, – situaciją aiškino pašnekovė.

Be to, specialistės teigimu, reikia turėti omenyje, kad pagal bendrąją programą mokosi ir tautinių mažumų mokyklų mokiniai.

„Apie minėtus užsienio autorius jie gali neskaityti per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas, todėl jiems gali būti sunku rašyti lietuviškai. Mokytojams padaugėja darbo, nes iki šiol jie daugiau dėmesio skirdavo lietuvių literatūrai“, – įspėjo ji.

Į aukštąją mokyklą – ir parašius vos pastraipą

Pasak profesorės, stebėtina ir tai, kad ministrė pakoregavo egzamino vertinimo tvarką – nuliu bus įvertinti tik tie darbai, kurie bus parašyti ne nurodyta, o paties mokinio sugalvota tema.

„Kodėl buvo išbraukti dar du nurodymai – nesiremiant nė vienu privalomu autoriumi ir darbas, kuris yra mažesne nei egzaminas reikalauja apimtimi?

Vadinasi, mokinys gali išlaikyti egzaminą nesiremdamas nė vienu programos autoriumi. Jei darbas yra toliau vertinamas, jis gali sukaupti reikalingą egzaminą išlaikyti taškų sumą.

Kadangi išbraukiama apimtis, tai reiškia, kad galima parašyti pastraipą, išlaikyti egzaminą ir įstoti į aukštąją mokyklą. Tai padaro egzaminą nuliniu. Viena ranka nori griežtinti įstojimo į aukštąsias kriterijus, kita vadeles atleidžia“, – pastebėjo A. Martišiūtė-Linartienė.

Programą sumenkiname taip, kaip dar nėra istorijoje buvę

Anot jos, netikėčiausia, kad tokie svarbūs pakeitimai įsigalios jau dabartiniams abiturientams, 2018 m.

„Mes minime valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau lietuvių literatūros programą sumenkiname taip, kaip nėra buvę niekada istorijoje“, – aiškino pašnekovė.

Humanitarinių mokslų daktarei kyla klausimų, ar šį dokumentą tikrino Švietimo ir mokslo ministerijos teisės skyrius. Jos žiniomis, ministrės patarėjas Arminas Varanauskas pripažino, kad dėl 4 užsienio autorių įtraukimo į egzamino programą teisininkai nesutinka, jie sako, kad tai yra toks pokytis, kuriam reikalingas dvejų metų įsigaliojimo laikotarpis. Tiesa, pats jis tai DELFI paneigė.

„Ministerija turi tam tikrą tvarką, kuria vadovaujantis tokius pokyčius reikia apsvarstyti, pavyzdžiui, ir Ugdymo taryboje. Šiuo atveju tai nebuvo padaryta. Gali būti tai ir asmeninė ministrės iniciatyva, aš nematau kito paaiškinimo“, – sakė A. Martišiūtė-Linartienė.

Ji taip pat priminė, kad ministrės dukra šiemet yra dvyliktokė.

Mokytoja ekspertė: tokio sprendimo net sovietų metais neturėjome

Tuo metu asociacijos „Lituanistų sambūris“ valdybos pirmininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė pastebėjo, kad aptariamas pakeitimas iš esmės keičia ir dalyko mokymą.

„Lietuvių kalbos ir literatūros dalykas mokykloje gali likti be pačios lietuvių literatūros. Egzamino programa įteisina užsienio autorius kaip galimą alternatyvą Lietuvos literatūrai. Nors lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai pristatomi kaip neesminiai, mano manymu, jie yra esminiai. Tokio sprendimo net sovietų metais mes neturėjome – Lietuvos kultūra lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nėra prioritetas“, – stebėjosi pašnekovė.

Pasak D. Eigminienės, pirmasis ir pagrindinis autorius, kuris buvo analizuojamas, jo kūryba remiantis įvardijami argumentai, visuomet buvo iš nacionalinės literatūros, tačiau niekada nedrausta papildomai remtis užsienio rašytojais.

„Tokia situacija šiandien yra niūri. Sunerimę mokytojai, net ir vienuoliktokai šiandien manęs klausė, ką apie tai galvoju. Sunku net kalbėti, kai švietimo strategai priima tokius sprendimus. Visuomenei Švietimo ir mokslo ministerija tarsi siunčia žinią, kad lietuvių ir Lietuvos literatūra yra nevisavertė, ji nebėra reikalinga“, – pripažino mokytoja ekspertė.

Dainora Eigminienė

Nuleidome kartelę

Anot jos, verta atkreipti dėmesį ir į vertinimo pokyčius – nulis už egzaminą bus rašomas tik tuo atveju, jei rašinys bus parašytas kita nei nurodyta tema.

„Jau net ir darbo apimtis nebevaidina vaidmens. Apie kokią mes tada galime kalbėti modernią lietuviškąją tapatybę? Ko pagrindu ji rasis, jeigu ne Lietuvos kultūrinės tradicijos, klasikinės literatūros pažinimu bus paremta? Viskas tampa truputį juokinga“, – dėstė D. Eigminienė.

Pašnekovės teigimu, dabar egzaminą bus galima išlaikyti, neskaičius nė vieno ne tik lietuvių, bet ir užsienio literatūros kūrinio, nes iš programos išbraukta nuostata, kad būtina remtis bent vienu privalomu programos autoriumi.

„Taip netiesiogiai Maironis, Balys Sruoga, Putinas, Antanas Škėma, Marcelijus Martinaitis yra sulyginami su visais, kurie kokias nors knygas rašo. Daug kas rašo knygas, bet nebūtinai jos turi kokios nors vertės. ŠMM nusprendė, kad Lietuvos abiturientai 2018 m., minint Lietuvai valstybės atkūrimo šimtmetį, gali atsisakyti nacionalinės literatūros“, – aiškino ji.

Skuba nesuprantama

Pasak mokytojos ekspertės, „Lituanistų sambūris“ dėl šios problemos ministrei parašė oficialų raštą, tačiau į jį kol kas nebuvo sureaguota.

„Jau nekalbu apie tai, kad šis pakeitimas buvo priimtas, iš esmės, pažeidžiant demokratinius dokumentų priėmimo principus, privalomas procedūras: siūlomų keitimų projektas nebuvo paskelbtas viešai, nebuvo pateiktas diskusijai švietimo, mokslo ir kultūros bendruomenei, regionų lituanistų metodinėms grupėms. Sakyčiau, neskaidriai, nes jei ir vyko kokie svarstymai, tai mums plačiose diskusijose dalyvavusieji ar ministrės sudarytų darbo grupių nariai nežinomi“, – įžvalgomis dalijosi ji.

D. Eigminienės teigimu, sunku suprasti ir tokią skubą – pokyčiai įsigalioja jau šių metų abiturientams.

„Ministerija aiškina, kad pakeitimas nėra esminis, bet kaip tai suprasti? Jis net dalyko mokymą iš esmės keičia. Niekam ne paslaptis, kad egzamino reikalavimai daro didelę įtaką mokymo procesui“, – sakė ji.

Problemų kyla ir mokytojams, nurodė pašnekovė, nes šiuo metu užsienio autorių kontekstą nėra privaloma nagrinėti – privaloma nagrinėti tik kūrinį.

„Tam tikra prasme mokiniai, šiemet laikantys lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, jei jie rašytų, pavyzdžiui, iš V. Šekspyro, turėtų remtis kontekstais, kurie mokykloje nebuvo nagrinėti. Kaip jie galės jais pasiremti? Jų lūkesčiai gerai išlaikyti egzaminą irgi nepasiteisins, nes užsienio kūrinių kultūrinių kontekstų jie neprivalėjo mokytis“, – pastebėjo D. Eigminienė.

Aiškina, kad iniciatyva juos pasiekė iš mokytojų

Tiesa, ministrės J. Petrauskienės patarėjas A. Varanauskas DELFI tikino, kad tokie pokyčiai buvo priimti dėl to, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas kasmet atsidurdavo kritikos sūkuryje, mokytojai ir mokiniai priekaištaudavo, kad egzamino užduotis ne mokinių kūrybiškumą, raštingumą skatina, o prašo atkartoti stereotipines vadovėlių tiesas.

„Brandos egzamino užduotis turi būti orientuota į kultūrinę, literatūrinę, intelektinę jauno žmogaus brandą – kaip jis geba samprotauti, dėstyti savo mintis raštu, kaip suvokia literatūrą. Mes manome, kad logiška yra egzaminų programoje numatyti tuos autorius, kurie privalomai yra numatyti ir ugdymo programoje. Tai nuoseklu. Manome, kad šie pokyčiai rodo didesnį pasitikėjimą mokiniu, suteikia jam daugiau galimybių pasirinkti“, – dėstė jis.

Paklaustas, ar prieš priimant šį sprendimą vyko diskusijos, tartasi su specialistais, A. Varanauskas aiškino, kad siūlymus keisti egzamino užduotį jau ne kartą yra išsakę ir mokytojai, ir mokiniai. Siūlymas rinktis autorius iš viso privalomo sąrašo esą taip pat juos pasiekė iš mokytojų.

„Diskusijos apie tai vyko susitikimuose su mokytojais ir mokiniais. 2017 m. spalio 26 d. įvyko bendras Ugdymo plėtotės centro, Nacionalinio egzaminų centro specialistų susitikimas su lituanistų, mokytojų atstovais. Dalyvavo darbo grupės, rengiančios lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo bendrąją programą, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos, „Lituanistų sambūrio“, Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino vertinimo komisijos, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvių kalbos instituto atstovai, premjero, švietimo ir mokslo ministro patarėjai“, – sakė ministrės patarėjas.

Arminas Varanauskas

Norėjo atsisakyti skirtingų rašinių tipų

Pasak A. Varanausko, teisininkų nuomone, toks pokytis nėra esminis ir jo įsigaliojimui dviejų metų laikotarpio nereikia.

„Galbūt buvo supainiotas kitas mano pateiktas išaiškinimas apie galimybę atsisakyti dviejų tipų skirtingų rašinių – literatūrinio ir samprotavimo ir likti tik su vienu. Būtent šiam pakeitimui teisininkai nepritarė, dėl to jis ir nėra daromas“, – į anksčiau išsakytą pašnekovės pastabą sureagavo jis.

Pasidomėjus, ar toks modelis, kai laikant nacionalinės kalbos ir literatūros egzaminą kaip lygiaverčiai būtų pateikiami užsienio rašytojai, galioja ir kitose šalyse, A. Varanauskas teatsakė, kad modeliai skirtingose pasaulio šalyse – labai skirtingi.

„Viskas priklauso nuo to, ko yra siekiama mokomu dalyku, kokia yra ugdymo programa. Štai, pavyzdžiui, Suomijos egzaminų temos yra formuluojamos aktualizuojant tam tikras tuo metu visuomenėje svarbias temas ,mokiniai prašomi jomis pasisakyti, remdamiesi arba literatūriniais, arba publicistiniais kūriniais, su kuriais patys yra susipažinę. Ir tai tikrai nėra vienintelis pavyzdys pasaulyje“, – aiškino ministerijos atstovas.

Tikina, kad mokiniui bus suteikiama daugiau galimybių

Anot A. Varanausko, šie pokyčiai ne sukels stresą, o jį sumažins, esą jie labai ilgai laukti pedagogų ir mokinių bendruomenėse.

„Abi pagrindinės mokytojus ir mokinius atstovaujančios organizacijos jau ne vienerius metus kėlė šią problemą ir dabar aktyviai palaiko siūlomus pokyčius. Jeigu abiturientas nebus tikras, ar gebės analizuoti užsienio autorius, tai tikrai nėra jokios būtinybės jam juos pasirinkti. Mokiniui tik suteikiama daugiau galimybių, tai ir visa pakeitimų esmė“, – sakė pašnekovas.

Pasak patarėjo, jokiu būdu niekas neskiria prioriteto užsienio literatūrai ir nesiūlo to daryti, esą tiesiog logiška egzaminų programoje numatyti tuos autorius, kurie privalomai yra numatyti ir ugdymo programoje.

Nebus vertinama atlaidžiau

„Moksleivis, kuris nesirems nė vienu privalomu autoriumi, egzamino išlaikyti negalės. Vieną pastraipą parašęs mokinys egzamino taip pat neišlaikys“, – aistras dėl vertinimo sistemos pokyčių malšino A. Varanauskas.

Atsakydamas į pastabą dėl to, kad ir ministrės dukra šiuo metu yra dvyliktokė, jos patarėjas tikino, kad sprendimas galioja visiškai visiems abiturientams.

„Vadovaujantis logika, kad sprendimais siekiama asmeninės naudos, Švietimo ministerijoje apskritai negalėtų dirbti vaikų turintys žmonės. Kai ministrė priėmė sprendimą dėl mokslo dienų skaičiaus padidinimo, niekam nekilo mintis klausti, kodėl ministrė blogina sąlygas savo vaikams. Dar daugiau, šiemet pakeltas stojimo į aukštąsias balas ir sugriežtinti kiti reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas“, – priminė jis.

Kreipėsi į S. Skvernelį

Savo ruožtu A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas pirmadienį kreipėsi į S. Skvernelį, teigdami, kad ministrė pažeidė visas formalias svarstymo procedūras. Anot jų, patvirtinti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino pakeitimai savo turiniu yra iš esmės žalingi valstybinės lietuvių kalbos ir literatūros mokymui.

„Tokio lygio pokyčiai įprastai priimami tik po viešų svarstymų, į kuriuos yra įtraukiama prie ministerijos veikianti Bendrojo ugdymo taryba, pedagogų bendruomenės, mokyklos. Taip pat pastebėtina, kad už brandos egzaminų programas yra atsakingas Ugdymo plėtotės centras, kuris tokių pakeitimų ministerijai neteikė.

Ministrė įsakymą pasirašė be viešų konsultacijų ir nesilaikant nuostatos, kad egzaminų programų pakeitimai skelbiami iš anksto prieš dvejus metus iki pakeitimų įsigaliojimo. J. Petrauskienė argumentuoja, kad tai – techniniai, o ne esminiai pakeitimai, todėl procedūrų laikytis nereikia. Tačiau tokie pakeitimai iš esmės keičia lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, nes panaikinamas jo esminis tikslas – patikrinti mokinių būtent Lietuvos autorių literatūros išmanymą. Taigi, lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą galima išlaikyti nesiremiant nė vienu lietuvių, o tik užsienio autoriais“, – pastebėjo Seimo nariai.

Anot A. Ažubalio, toks ministrės sprendimas rodo, kad ji arba nėra susipažinusi su iškiliausiais Lietuvos literatūros kūriniais, arba sąmoningai siekia apriboti Lietuvos moksleivių domėjimąsi lietuvių autorių kūryba ir nacionaline kultūra apskritai.

„Ministrės sprendimas leidžia teigti, kad, Švietimo ir mokslo ministerijos manymu, 2018 metais, minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį šalies abiturientai gali atsisakyti nacionalinės literatūros. Tokiu būdu lietuvių kalbos ir literatūros disciplina mokykloje gali likti be pačios lietuvių literatūros“, – kreipimosi motyvus papildė Seimo narys L. Kasčiūnas.