Iš pradžių kelių LŠS narių siūlymu, pirmiausiai žymaus žurnalisto Edmundo Jakilaičio vardu iškelta idėja Lietuvai teatrodė, kaip viena iš kelių šimtų ambicingų užmojų, pasiūlytų nacionalinės iniciatyvos metu. Tačiau greitai tarp kitų idėjų pastaroji išsiskyrė populiarumu – šiuo metu mintis suburti 50 tūkst. ginkluotų šaulių yra antra pagal populiarumą iš visų idėjų Lietuvai.

„Siekiai – išties ambicingi, bet nekeliant ambicingų tikslų neįmanoma pasiekti ženklesnio proveržio. Bet tikime, jog Lietuvoje tikrai yra daugiau, nei 50 tūkst. pilietiškai ir patriotiškai nusiteikusių žmonių, todėl vykdant sistemingą kampaniją ir buvo iškeltas minėtas skaičius“, – sakė vienas idėjos iniciatorių, LŠS Vilniaus rinktinės, Tauro kuopos, pirmo būrio, Pelėdų skyriaus šaulys, Komunikacijos planavimo agentūros „Open Agency“ vadovas Arūnas Kemežys.

50 tūkstančių ginkluotų šaulių

Jo teigimu, galima prisiminti skepticizmo bangą, kur iš pradžių užplūdo Lietuvą 2015 metais, kai grąžinta šauktinių kariuomenė.

„Turbūt, nedaug kas tikėjosi tokio savanorių skaičiaus. O juk tie patys tarnyba baigiantys parengti jaunuoliai ir jaunuolės galėtų tapti varomąja šauliu skaičiaus augimo jėga“, – siūlė A. Kemežys.

Pati idėja neliko nepastebėta ir penktadienį Vilniuje rengiamoje LŠS organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Visuomenė – šalies saugumo garantas?“.

Dar prieš jos pradžią apie Lietuvos Šaulių sąjungos Vilniaus rinktinės Tauro kuopos Pelėdų skyriaus jau formaliai pasiūlytą didelę 2 – 4 metus truksiančią kampaniją, pasisakė tiek patys šauliai, tiek už šalies gynybą atsakantys aukšti šalies karininkai.

Pavyzdžiui, DELFI TV studijoje viešėjęs LŠS vadas, pulkininkas Gintaras Koryzna neslėpė, kad jam idėja, siekiant į Lietuvos šaulių sąjungą pritraukti 50 tūkst. naujų narių patinka.

Plk. ltn. Gintaras Koryzna

Pačios idėjos aprašyme teigiama, kad „tai būtų žmonės, baigę bazinį šaulio kursą ir namuose turintys ginklą, skirtą šaulio tarnybos reikmėms. Po 3-4 metų Lietuvos gynybinė galia padidėtų kartais, o agresoriai žinotų, kad į juos gali šauti iš kiekvienos laiptinės ar balkono. Tai būtų 50000 ginkluotų vyrų ir moterų, patikrintų atitinkamų institucijų, suteikiančių teisę įsigyti ginklą. Jie gyventų savo įprastą gyvenimą, tačiau turėtų ginklą, skirtą tėvynei ginti“.

G. Koryznos teigimu, pati idėja išties sveikintina ir ambicinga, tiesa, gal net kiek pernelyg ambicinga, mat esą dar reikalinga diskusija, ar realu pasiekti tokius įspūdingus skaičius.

Norėtų realesnių skaičių

„Sudėtinga kalbėti skaičiais. Šiuo metu LŠS iš viso turi apie 11 tūkst. narių. Vis dėlto organizacijoje dar yra nemažai „sąrašinių“ šaulių. Jų veikla minimali arba mes jų kurį laiką nematėme, tai sprendžiam ką daryti. Bet aš manau, kad realu būtų kalbėti apie kokius 20 tūkst. realių brolių ir sesių, kurie prisideda prie bendros veiklos“, – sakė G. Koryzna. Ir netgi tokie skaičiai gali būti pasiekti ne taip greitai, kaip norėtų idėjos autoriai.

„Jei atvirai, reikia kalbėti apie 2025-2026 metus, nes yra nemažai iššūkių, sistema turi įsivažiuoti, reikia atlikti tam tikrus namų darbus, kad taptume labiau patrauklūs tiems patiems šauktiniams, kuriuos po tarnybos norėtume matyti LŠS gretose – jie juk jau paruošti.

Kartais važiuojame į kariuomenės dalinius, agituojame ir išties pas mus jau ateina po vieną kitą, tačiau ta agitacinė veikla turėtų būti susisteminta ir aktyvesnė, turime parodyti, kokią naudą buvęs šauktinis gaus LŠS“, – pridūrė G. Koryzna, kuris daugiau nei tris mėnesius vadovauja LŠS. Prieš tai Specialiųjų operacijų pajėgose tarnavęs ir kovinės patirties Afganistane turėjęs karininkas tikina, kad jo įgyta patirtis išties yra neįkainuojama ir padeda keičiant LŠS veidą.

„Galima pajuokauti iš specialiųjų pajėgų atėjau į specifines pajėgas, tad sąsajų yra. Po šimto dienų galiu pasakyti, kad LŠS veikla yra itin visapusiška. Bet turėtume labiau suaktyvinti tam tikras sritis, tik ne revoliucijos, o evoliucijos būdu. Pavyzdžiui, galime šnekėti apie kovinių šaulių būrių artimesnį integravimą ir veiklą su kariuomene“, – pabrėžė G. Koryzna.

Būtent koviniai šauliai, kurių šiuo metu oficialiai, anot G. Koryznos, yra apie šimtą bei dar pusantro šimto kandidatų, turi atitikti tam tikrus kriterijus, kurie atitiktų siūlomą 50 tūkst. ginkluotų šaulių idėjos principą. LŠS vadas priminė, kad Karo padėties įstatymo naujojoje redakcijoje kovinių šaulių būriai įtraukti į ginkluotųjų pajėgų sudėtį.

Vilniaus kuopos šauliai dalyvavo pratybose Pabradės poligone

Tad tokiais šauliais tapę asmenys karo atveju jau žinotų ką daryti ir jų nešauktų į kariuomenę ar kitas Krašto apsaugos struktūras – koviniai šauliai būtų pasiruošę vykdyti savo užduotis.

„Kariuomenė yra iškėlusi užduotį, kad kiekviena iš dešimties rinktinių turėtų kovinių šaulių būrį, tai yra trys šimtai kovinių šaulių. Ar reikėtų daugiau? Čia klausimas kariuomenei – ar yra toks poreikis? Galbūt yra didesnis poreikis Krašto apsaugos savanorių pajėgose, o gal trūksta vienos ar itos srities specialistų?“, – svarstė G. Koryzna.

Naudingi būtų ir emigrantai

G. Koryznos teigimu, iš jo patirties tarnybos SOP metu galima pasimokyti lankstumo, gebėjimo prisitaikyti ir gebėjimo vaidinti itin svarbų vaidmenį nišinėse srityse.

„LŠS suteikia eiliniam piliečiui būti naudingu visuomenei ir krašto gynybai ir lietuvybės formavime. Pavyzdžiui, vieną savaitgalį šaulys gali kasdieninėje veikloje vykdyti karinį rengimą, o savaitgalį kitą prisidėti prie akcijos – kraujo donorystės, su jaunaisiais šauliais traukti į žygį, ugdyti pilietiškumą. Tai ypač aktualu regionuose, mažuose miesteliuose, kur šauliai yra aktyvūs visuomenės ir bendruomenės nariai“, – sakė G. Koryzna.

Jo teigimu, net Lietuvoje, ypač provincijoje neišvengiama emigracijos tema nėra vien kliūtis LŠS, mat tie patys emigrantai vis dar gali būti efektyviais LŠS nariais.

„Pirmiausiai, esant poreikiui, jie gebėtų telkti užsienyje gyvenančios išeivijos pagalbą – ne tik materialinę, bet ir moralinę, žinios skleidimą. Jei šalį bandytų okupuoti, jie užsieniui transliuotų iš pirmų lūpų, praneštų, kas vyksta.

Šauliai turėtų būti pilietinio pasipriešinimo iniciatoriai, visuomenės telkėjai ir veiklos koordinatoriai. Mes bandysime prisiimti šią funkciją. Daug vilčių sieju su jaunąja karta, nes net jei daug jaunuolių išvyksta, išties pastebimas ir viduriniosios grandies šaulių augimas“, – sakė G. Koryzna.

LŠS vadas sutiko, kad lyginant dabartinę Lietuvos padėtį su tarpukariu, kai gyventojų skaičiumi ir plotu mažesnė Lietuva turėjo 62 tūkst. daugiausiai ginkluotų šaulių, gali kelti tam tikrą pavydą ar būti įkvepiančiu pavyzdžiu.

Tačiau šiuo metu, ypač po 2014-ųjų Ukrainos įvykių, kai „jaunųjų šaulių ir garbių senjorų“ klubu vadinta LŠS įgavo naują kvėpavimą ir į savo gretas pritraukė būrius garsių, idėjomis ir iniciatyvomis trykštančių žmonių, esą reikėtų pirmiausiai apsikuopti, atlikti namų darbus, susitvarkyti šaulių rengimą, nubrėžti realias gaires, kaip šaulius išnaudoti šalies gynyboje.

Pavyzdžiui, viena realesnių problemų yra šaulių rengimas – tūkstančių naujų narių koviniu rengimu turėtų rūpintis instruktoriai, kurių pertekliaus šiuo metu tikrai nėra, kaip ir rengimo infrastruktūros.

„Tai svarbi sritis, mūsų bendradarbiavimas su kariuomene vyksta vis geresne linkme. Teigiamas yra ir Krašto apsaugos ministro, ir kariuomenės vado, ir KASP padalinių vadų požiūris į LŠS. Kita vertus, mes naudojamės Krašto apsaugos sistemos infrastruktūra – poligonais, šaudyklomis, šauliai neturi savos bazės. Manau, bent šaudyklos turėtų būti“, – pabrėžė G. Koryzna.

Kariuomenė prisidėtų prie apmokymų

Jam antrinęs kariuomenės vadas generolas Jonas Vytautas Žukas taip pat pažymėjo, kad kariuomenės, kuriai ir šiaip dėl kasmet augančio šauktinių skaičiaus vis didesniu iššūkiu tampa instruktorių rengimas, planuoja vadovautis išbandytu principu, kuris ginkluotose pajėgose taikomas jau daug metų: iš pradžių ruošiami instruktoriai, kurie patys galės ruošti kitus instruktorius ir taip bus galima apmokyti didesnį skaičių žmonių.

Generolas DELFI atsargiai pabrėžė, kad taip pat sveikina E. Jakilaičio ir kitų šaulių pasiūlytą iniciatyvą, tačiau dar labiau, nei 50 tūkst. ginkluotų šaulių norėtų matyti ir tos didesnės LŠS narių dalies, kuri yra neginkluota, įsitraukimą, atliekant ne mažiau svarbius ir šalies gynyboje kritinius vaidmenis.

Vytautas Jonas Žukas

„Šaulystės idėja – tai ne vien ginkluoti būriai, tai ir medikai, ir inžinieriai, ir mokytojai ir studentai. Nebūtina būti rikiuotės nariu, pavyzdžiui, moksleiviai ar net vairuotojai gali prisidėti prie šalies gynybos gali labiau prisidėti prie šalies gynybos.

Juk LŠS yra ir senjorų, kurie negali praeiti medicininės patikros, daug tų pačių moksleivių, kurių negalima mokyti iki tam tikro amžiaus būti rikiuotės šaulių, bet jie gali suteikti kitą pagalbą, ir perduodami informaciją ir stebėdami situaciją, nežiūrime į LŠS kaip vien į kovinį padalinį“, – sakė kariuomenės vadas.

Standartų teks laikytis visiems

Kai kurių šaulių nuogastavimai, kad LŠS, kaip visuomeninė organizacija gali tapti pernelyg karine struktūra, kurios tam tikrų ypatybių, pavyzdžiui, rikiuotės, būtų noras ir išvengti, akcentuojant, jog savo darbus turintys ir laisvą laiką LŠS veiklai skiriantys organizacijos nariai, yra suprantami.

G. Koryznos teigimu, kol kas dar anksti šnekėti apie estišką variantą – Kaitselitą, organizaciją, kuri atitinka sujungtų LŠS ir KASP vaidmenį. Juo labiau, kaip paminėjo kariuomenės vadas, LŠS yra visuomeninė organizacija, o ne karinė.

Kita vertus, SOP karininkas neslėpė, kad pavažinėjęs po nemažą dalį kuopų jis pastebėjo nevienodą pasirengimo lygį, tad LŠS bet kokiu atveju lauks permainos.

„Nesu griežtas standartizacijų vadas, bet kriterijai padeda gyventi taupant resursus, tai kalba mano patirtis. Jei turi mokėti atlikti pasalą ar vykdyti gynybinius veiksmus, tai tai turi mokėti tai daryti pagal numatytus standartus, nes jei žmonės bus ruošiami pagal skirtingas metodikas įvesi, vadai kalbės skirtinga kalba ir nebus norimo poveikio“, – sakė G. Koryzna.

Būdas pritraukti daugiau žmonių

Tuo tarpu vienas minėtų idėjos autorių, A. Kemežys pripažino, kad be paties ambicingojo skaičiaus, idėjos autorius gal net labiau domina augimo dinamika ir kokybė.

„Gal skaičius ir nebūtų pasiektas per numatytą laiką, bet svarbu tai, kokį augimo pagreitį ir veiklos kokybę pasiektume. Puikiai suprantame, jog Tėvynę galime ginti ne tik ginklu, juk šauliai prisideda ir prie pilietiškumo skatinimo, o tai yra pilietinio pasipriešinimo stuburas.

Bet mes keliame ambiciją ir kalbame būtent apie ginkluotus šaulius, nes, mano nuomone, tai rodo realų paruošimą ir pasiryžimą prisidėti prie Tėvynės gynybos. Nekalbame apie neapdairų apginklavimą, tik apie tinkamą patikrinimą ir paruošimą, kas jau dabar vyksta, bet vis dar mažais skaičiais.

LŠS yra geriausias instrumentas, siekiant sujungti plačiąją visuomenę su kariuomene ir taip didinti krašto gynybos galimybes. Tiesiog šio instrumento išnaudojimas nėra pakankamas ir jam turėtų būti suteiktas aiškus prioritetas“, – sakė A. Kemežys.

Esą būtent todėl, iškėlus idėją dėl 50 tūkst. ginkluotų šaulių gali atsirasti papildomi šimtai ar tūkstančiai, kurie panorės prisidėti prie LŠS veiklos kad ir be ginklo.