Maža to, už tai, kad pareigūnas asmeniniu automobiliu atvykdavo į tarnybą muitinėje, iš biudžeto jam kelerius metus buvo kompensuojamos kelionės išlaidos.
Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus apygardos teismui išnagrinėjus dabar jau buvusio Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto vyresniojo inspektoriaus Bronislovo Kelo baudžiamąją bylą.
Dar liepą Vilniaus rajono apylinkės teismas B. Kelą buvo nuteisęs dėl dokumento suklastojimo ir panaudojimo bei sukčiavimo. Iš tarnybos pasitraukusiam pareigūnui buvo skirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda bei buvo nurodyta Vilniaus teritorinei muitinei grąžinti 1 727 Eur, kurie jam buvo išmokėti kaip kompensacija už kelionės išlaidas.
Tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjo – apeliacine tvarka jį apskundęs B. Kelas pasiekė, kad būtų išteisintas. Trijų teisėjų kolegija nutarė, kad pareigūnas nepadarė jokio nusikaltimo, kai iš muitinės gavo kompensaciją kelionės išlaidoms į darbą ir iš jo padengti, nors tuo metu ir neturėjo teisės vairuoti automobilį.
Bet – daugybę metų vairavo.
„Inkriminuojamos veikos padarymo metu B. Kelas buvo muitinės posto pareigūnas, – nurodė muitininką išteisinęs teismas. – Į tarnybą ir iš jos jis vyko savo transporto priemone ir todėl jis turėjo teisę gauti išlaidų kompensaciją pagal nustatytą tvarką. Šioje byloje taikant sukčiavimo straipsnio sudėtį reikia skirti teisę vairuoti transporto priemonę ir teisę gauti kompensaciją. Pagal nustatytą tvarką B. Kelas gavo kompensaciją ne už tai, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, o už tai, kad vyko į tarnybą savo transporto priemone ir patyrė išlaidas.
Apgaulė šioje situacijoje galėtų būti tik jei B. Kelui būtų kompensuojama už turėjimą teises vairuoti transporto priemonę, o jis tokios teisės neturėtų arba jei jam būtų kompensuojama už vykimą į tarnyba savo transporto priemone, o jis vyktų bet kokiu kitu būdu ir išlaidų dėl vykimo į tarnybos vietą neturėtų, tačiau gautų kompensaciją už tai. Tokiais atvejais jo apgaulė būtų esminė, o priežastinis ryšys tarp veiksmų ir pasekmių būtų pakankamai artimas nusikaltimui konstatuoti.
Tačiau šiuo atveju B. Kelui buvo kompensuojama ne už teisės vairuoti transporto priemonę turėjimą, o už vykimą į tarnybos vietą ir kaip nustatyta byloje esančiais įrodymais, jis iš tiesų vyko į tarnybos vietą savo automobiliu.“
Baudžiamąją bylą teismui perdavę prokurorai teigė, kad pateikdamas dokumentus kompensacijai už kelionės išlaidas gauti B. Kelas pateikė galiojančio vairuotojo pažymėjo kopiją nuo 2013 m. kovo iki 2015 m. lapkričio, nors iš tikrųjų dar 2011 m. gruodį teismo nutarimu jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams. O terminui pasibaigus jis nebuvo baigęs papildomo vairuotojų mokymo bei perlaikęs vairavimo egzamino.
Prokurorai buvo įsitikinę, kad vairuotojo pažymėjimo kopijos autentiškumą parašu patvirtinęs B. Kelas suklastojo dokumentą ir jį panaudojo.
Remiantis šiais dokumentais B. Kelui buvo išmokėta daugiau kaip 1,7 tūkst. Eur kompensacija.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas muitininkas nesutiko, kad padarė nusikaltimą, nes pagal įstatymus jam priklausė kompensacija.
„Vilniaus teritorinės muitinės neklaidinau, neturėjau ketinimo apgaule pasisavinti pinigų, o tik teisės aktų nustatyta tvarka prašiau kompensuoti realiai patirtas vykimo į tarnybos vietą išlaidas, – teisme aiškino B. Kelas. – Kompensacijai gauti buvo pateikti teisės aktais patvirtintose taisyklėse nurodyti dokumentai: vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo kopijos, degalų įsigijimą patvirtinantys čekiai.“
Buvęs muitininkas bandė įtikinti, kad jo vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2015 m. liepos 15 d.: „Jis niekuomet nebuvo pripažintas negaliojančiu ir dėl jo negaliojimo nebuvo priimtas joks teismo sprendimas.“
Jo teigimu, teismo nutarimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėn. savaime nedaro vairuotojo pažymėjimo negaliojančiu – net negrąžinęs policijai vairuotojo pažymėjimo B. Kelas buvo įsitikinęs, kad teisę vairuoti jis įgijo praėjus dviem metams po teismo nutarimo priėmimo.
Buvęs pareigūnas pripažino, kad nuo darbdavio buvo nuslėpęs informaciją, jog teismo sprendimu dėl šiurkštaus KET pažeidimo neteko teisės vairuoti, tačiau tai – joks nusikaltimas. „Tai užtraukia tik drausminę, o ne baudžiamąją atsakomybę“, – tikino jis.
Nors B. Kelas ir buvo išteisintas dėl jam inkrimimuotų nusikaltimų, tačiau teisėjai nesutiko su jo pateiktais vertinimais dėl vairuotojo pažymėjimo ir teisės vairuoti transporto priemones sąsajų ir reikšmės.
„Asmeniui yra suteikiama teisė vairuoti transporto priemonę, o šios teisės turėjimą patvirtinantis dokumentas yra vairuotojo pažymėjimas, – pabrėžė teisėjai. – Pagal galiojančius įstatymus netekęs teisės vairuoti transporto priemonės vairuotojas privalo vairuotojo pažymėjimą atiduoti nuobaudą vykdančiai institucijai ir nevairuoti transporto priemonės. Tai, kad B. Kelas neatidavė vairuotojo pažymėjimo nereiškia, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę. Jis jos neįgavo ir pasibaigus nutarime nustatytam teisės atėmimo terminui, nes jis nuobaudos nevykdė.“
Anot teisėjų, neteisingi ir nelogiški B. Kelo argumentai, kad vairuotojo pažymėjimas buvo galiojantis, nes jo galiojimas nebuvo panaikintas.
„Tokie argumentai iškraipo teisės vairuoti suteikimo, jos atėmimo kaip administracinės nuobaudos ir jos vykdymo sistemą, – nurodė teismas. – Vairuotojo pažymėjimas yra išduodamas dešimčiai metų ir jis yra išduodamas ilgesniam terminui, nei maksimalus administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis. Vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas šį laikotarpį patvirtina, kad vairuotojas turi teisę vairuoti transporto priemones.
Kitaip kiekvieną kartą sustabdžius vairuotoją policijos pareigūnai turėtų duomenų bazėse tikrinti, ar vairuotojas turi šią teisę. Tačiau šią teisę praradus vairuotojo pažymėjimas paimamas, kad vairuotojui, iš kurio atimta teisė vairuoti transporto priemones, vairuojant ir policijos pareigūnams jį sustabdžius, jis negalėtų pateikti dokumento ir taip parodyti, kad jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Pasibaigus nuobaudos vykdymo laikui galiojantis vairuotojo pažymėjimas grąžinamas vairuotojui.“
Pasak baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo, tai, kad B. Kelas neatidavė vairuotojo pažymėjimo policijos pareigūnams, „visą teisės atėmimo laikotarpį juo naudojosi, galimai sustabdytas policijos pareigūnų netgi pateikė jį jiems, o pastarieji nežinodami, kad B. Kelas neturi teisės vairuoti transporto priemones, netikrino duomenų bazėse nesukėlusio įtarimų asmens, nereiškia B. Kelo veiksmų teisėtumo.“
Tačiau teismas nesutiko, kad dabar jau buvęs muitininkas suklastojo dokumentus, kai kompensacijai už panaudotą kurą surašė ir pasirašė prašymą bei prie jo pridėjus teisę vairuoti transporto priemonę patvirtinantį dokumentą, nors tokios teisės neturėjo.
„Tai neatitinka tikro dokumento suklastojimo sampratos“, – teisėjų kolegija pažymėjo, kad iš esmės B. Kelas buvo kaltinamas, o paskui ir nuteistas už prašymo surašymą ir jo pasirašymą bei vairuotojo pažymėjimo kopijos pridėjimą prie prašymo.
„Dokumento pridėjimas, netgi tokiu atveju, koks yra inkriminuotas, negali būti vertinamas kaip dokumentų suklastojimas, kaip nusikaltimas negali būti vertinimas ir dokumento pasirašymas, jei jame nėra jokių klastojimo požymių“, – teigiama išteisinamajame nuosprendyje.