Teisėjų laisvalaikis: kodeksus keičia į paspirtukus ir bėgimo aprangą

Kol dar neprasidėjo šaltasis sezonas, į miestų parkus bei gatves išbėga daugelis sporto entuziastų, žmonės mielai į darbą traukia dviračiu ar paspirtuku. Daug tokių aktyvaus gyvenimo mylėtojų galima sutikti ir prie teismų durų – teisėjai po darbų mielai laiką leidžia gryname ore, renkasi riedučius, bėgimą ar kitas sporto šakas, užtikrinančias ne tik gerą savijautą, bet ir padedančias atsipalaiduoti po sunkios dienos.

Apie aistrą sportui TEISMAI.LT kalbasi su Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Nijole Piškinaite, Panevėžio apygardos teismo teisėju Donatu Jatužiu ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju Arūnu Kaminsku.

N. Piškinaitė: ryto be mankštos neįsivaizduoju

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai N. Piškinaitei sportas nuo vaikystės yra neatsiejama gyvenimo dalis. Kone kasdien paspirtuku į darbą riedanti teisėja mėgaujasi ir tokiomis veiklomis, kaip vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, joga, plaukimas bei mankštos.

„Sportas yra mano gyvenimo palydovas. Ryto be mankštos aš neįsivaizduoju“, – pasakoja N. Piškinaitė.

Teisėjos gyvenime fizinė veikla yra būtina. Daug dėmesio skirdama mankštoms, ji rytą pradeda lengvu pasivažinėjimu paspirtuku.

Teisėja prisimena, jog pirmąjį savo paspirtuką įsigijo daugiau nei prieš 15 metų. Dabartinis paspirtukas, kuriuo teisėja kas rytą važiuoja sostinės gatvėmis į darbą, antrasis jos gyvenime.

„Šis paspirtukas sukurtas remiantis naujomis technologijomis, turi stabdžius, lengvai konstruojamas, reguliuojamas. Vienas malonumas važiuoti. Tačiau gatvių infrastruktūrai tikrai yra kur tobulėti. Važiuojant paspirtuku svarbu gera kelio danga, kiekvienas iškilimas yra pavojingas, dėl to reikia itin atidžiai važinėti, kad nesusižalotum“, – pasakoja pašnekovė.

Prieš kelerius metus itin išpopuliarėjusios šiaurietiškos ėjimo lazdos – dar vienas mėgstamas teisėjos užsiėmimas. Radusi laisvo laiko ji su malonumu sudėlioja maršrutą ir neria į žygį.

Teisėja prisimena, kad sesei padovanojus šiaurietiškas ėjimo lazdas teko mokytis iš suomiškų instrukcijų, kaip reikia taisyklingai vaikščioti. Pasidomėjus, ar ši sporto šaka sudėtinga, ar sunku išmokti taisyklingai vaikščioti, teisėja patvirtino, kad tai tikrai nėra sudėtingas sportinis užsiėmimas.

„Yra tam tikra ėjimo technika, kurią reikia išmokti, o išmokus galima gauti didelę naudą“, – aiškina teisėja.

Prisimindama paauglystės ir studijų metus N. Piškinaitė pasakoja, kad ji visada buvo aktyvi, dalyvaudavo ir lengvosios atletikos varžybose.

„Be galo mėgau trumpos distancijos bėgimą ir šuolius į tolį. Galėčiau pasakyti, kad sekėsi neblogai. Tačiau nesvarsčiau galimybių, kad sportas taptų mano gyvenime svarbiausiu, nors rezultatai tikrai buvo geri“, – prisimena teisėja.

Pasak N. Piškinaitės, svarbu nepamiršti visada judėti, sportuoti ir prisiminti, kad gyvenime žmogui svarbu balansas. „Sportas žmogui duoda labai daug, o trys svarbiausi dalykai yra energija, gera savijauta ir formos palaikymas“, – įsitikinusi teisėja.

D. Jatužis: ateityje dar tūno paslėptas Niujorko maratonas

D. Jatužis Panevėžio apygardos teisme žinomas kaip itin veiklus teisėjas. Sportu jis domisi nuo vaikystės. Prisimindamas paauglystės laikus teisėjas pasakoja, kad sportas jaunuoliams 1985–1990 m. laikotarpiu buvo viena iš pagrindinių pramogų ir laisvalaikio leidimo formų.

„O juk dar gyvenau šalia „Draugystės“ stadiono!“ – su entuziazmu prisimena teisėjas.

Pasidomėjus apie mėgstamiausias sporto šakas D. Jatužis sako, kad jeigu reikėtų išskirti tris komandines sporto šakas, tai jis rinktųsi futbolą, krepšinį ir rankinį.

„Šias sporto šakas laikyčiau savo didžiuoju trejetu“, – teigia teisėjas.

Iš individualių sporto šakų teisėją žavi daug ištvermės reikalaujantis sportas – triatlonas, dviračiai.

Mokyklos laikais D. Jatužis žaidė rankinį, kartu su Panevėžio miesto komanda buvo pasiekęs aukštų sportinių rezultatų, vienas jų – Lietuvos jaunių čempionų titulas. O jeigu pasidomėtume apie individualius pasiekimus, sužinotume, kad teisėjas praeitais metais užsienyje įveikė maratoną.

Prisimindamas apie iškovotus titulus D. Jatužis sako, jog „pergales ir laimėjimą visada smagu atsiminti. Komandiniai pasiekimai svarbūs dėl to, kad laimi ne tu vienas, o komanda. Na, o individualūs laimėjimai, žinoma, yra „saldūs“, nes viską padarai pats ir viskas priklauso nuo tavęs paties.“

Vienas didžiausių teisėjo individualių pasiekimų – praeitais metais per 3 val. 10 min. įveiktas Rygos maratonas.

„Žinoma, visada norisi geriau, prisimenu, kad buvau išsikėlęs tikslą maratoną įveikti greičiau nei per 3 val. Deja. Jeigu kalbėtume apie ateities planus, galėčiau pasakyti, kad tikrai kažkur dar tūno paslėptas tikslas – bėgti Niujorko maratone. O kaip man pavyks – gyvenimas parodys“, – pasakoja teisėjas.

Ką sportas duoda gyvenime? „Tai galimybė bendrauti, gera savijauta ir disciplina“, – teigia D. Jatužis.

A. Kaminskas: sportas – geriausias vaistas nuo įtampos ir streso

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas A. Kaminskas sportui neabejingas nuo pat vaikystės. Jis augo šeimoje, kurioje visi buvo sportiški, o mama visą gyvenimą dirbo Pabradės mokykloje fizinio lavinimo mokytoja. Ji ir šią vasarą atvyko į Vilnių palaikyti sūnaus ir dviejų savo anūkių, dalyvavusių bėgimo šventėje.

Mintis dalyvauti maratone, pasak teisėjo, gimė spontaniškai.

„Kai išgirdau apie Vilniuje planuojamą grandiozinį renginį, tiesiog užsidegiau noru išbandyti savo ištvermę ir jėgas naujoje sporto šakoje, kuriai iki tol buvau abejingas. Be to, tai skatino ir žmona Justina“, – prisimena teisėjas.

A. Kaminskas užsiregistravo bėgti 5 km distanciją, o pasiekęs finišą pats nustebo, kad įveikė šį atstumą visai neblogu rezultatu – per 28 minutes (nugalėtojas atbėgo per 15 min. 0,9 sekundės) ir buvo 791-as tarp 5 tūkstančių šios rungties dalyvių.

„Visą gyvenimą aktyviai treniravausi ir žaidžiau krepšinį, prieš ketverius metus pradėjau žaisti lauko tenisą, o tokiame bėgime dalyvavau pirmą kartą. Tikrai nebuvo lengva. Visame šitame margame būryje bėgo ir nemažai profesionalių sportininkų, žmonių, kuriems bėgimas yra tapęs gyvenimo būdu, tad nenorėjau likti paskutinis. Rudens maratonui ruošiuosi jau rimčiau, treniruojuosi, juolab kad turiu didžiulį palaikymą ir šeimoje – abi mano dukros tuo užsikrėtė ir buvo labai laimingos, pasiekusios finišą. Gal ir iš kolegų teisėjų kurį nors prikalbinsiu“, – pasakoja teisėjas.

Teisėjo jaunėlė dukra šiemet dalyvavo vaikų mažajame maratone – šeimų bėgime nuo Arkikatedros iki Centrinio pašto (350 metrų). Kartu su tėveliais čia dalyvavo ir visai maži vaikai.

„Su vyresniąja dukra, penkiolikmete Gryte, bėgome 5 kilometrų distanciją, finišą ji pasiekė tik 5 minutėmis vėliau už mane. Džiaugiuosi, kad dukros auga sportiškos ir savo laisvalaikio be sporto neįsivaizduoja, kaip ir aš. Drauge žaidžiame krepšinį, tenisą, futbolą, važinėjamės dviračiais, o žiemą švilpiame kalnų slidėmis. Dirbant tokį įtemptą protinį darbą sportas – vienintelis vaistas nuo įtampos, nuovargio, streso ir puiki galimybė išvėdinti galvą“, – įsitikinęs teisėjas A. Kaminskas.