Curriculum vitae
UAB „CVonline Lietuva“ personalo atrankos padalinio „Professional people“ vadovė Girėnė Ščiukaitė sako, kad viena dažniausių darbo ieškančiųjų klaida – kai žmogus parašo vieną CV ir jį siuntinėja skirtingoms įmonėms, pamiršdamas ar net nesusimąstydamas, kad jį reikia pakoreguoti pagal skelbime nurodytus reikalavimus, darbo pobūdį, įmonės specifiką. CV ir motyvacinis laiškas – tai tarsi kandidato reklaminis lankstinukas konkrečiam darbdaviui, todėl jis turėtų būti ne tik be gramatinių ar korektūros klaidų, bet ir netrafaretinis, neparsisiųstas iš kokios nors internetinės svetainės – tai pastebima iškart.
Pasak G. Ščiukaitės, svarbu, kad motyvaciniame laiške nebūtų kartojama informacija, pateikta CV. Jis turėtų sudominti potencialų darbdavį, atskleisti kandidato privalumus konkrečiais faktais, bet ne abstrakčiais teiginiais. Pavyzdžiui, jei darbo skelbime nurodoma, kad reikalinga pardavimo patirtis, nepakanka nurodyti, kad „5 metus sėkmingai dirbau šį darbą“ – reikia paminėti konkrečius pardavimo augimus, pritrauktus klientus.
Pokalbis
Būtent per pokalbį paaiškėja tinkamiausi kandidatai, todėl jam pravartu itin rimtai pasiruošti. Pasak G. Ščiukaitės, svarbu išsiaiškinti tokius elementarius dalykus: kam priklauso įmonė, kas jos konkurentai, kaip ji vertinama, pasiskaityti, kas rašoma apie ją spaudoje. Didžiausia klaida, kuri gana dažnai pasitaiko – ateiti į pokalbį neišsiaiškinus, kokias paslaugas ar produktus siūlo įmonė. Būna, kad žmogus iki galo neišsiaiškina interviu vietos ir su kuo tiksliai susitinka – kokios to žmogaus pareigos, vardas, pavardė.
Pirmam įspūdžiui svarbu ir punktualumas, šypsena, akių kontaktas per pokalbį, tinkama apranga. Personalo specialistė primena, kad pokalbis dėl darbo – tai dialogas, ir jo metu klausinėti turi ne tik darbdavys, bet ir kandidatas, tiesa, dažnai žmonės iš kuklumo ar nepakankamo pasitikėjimo savimi teužduoda keletą klausimų pokalbio pabaigoje.
Akis į akį
Nors pretenduojant į norimas pareigas svarbu pateikti kuo daugiau privalumų apie save, bet užklausus apie galimus nemalonius profesinius periodus geriau nemeluoti, pateikti nepalankią informaciją diplomatiškai, nes vėliau ji gali išaiškėti gerokai nepalankesnėmis aplinkybėmis.
Dokumentai per pirmą pokalbį gal darbdaviui ir neįdomūs, bet juos irgi pravartu turėti. Geras tonas reikalauja, kad kandidatas neturėtų pirmas prabilti apie atlyginimą, į klausimą neatsakytų klausimu ar neapkalbinėtų dabartinio ar buvusio darbdavio, nes tai, pasak G. Ščiukaitės, sukuria labai prastą – paskalautojo įspūdį. Tačiau pasitaiko, kad ir darbdaviai užduoda itin nekorektiškų klausimų – į tokius tikrai neprivalu atsakyti. Natūralu paklausti apie sutuoktinio darbovietę – ar tai nėra konkurentai, bet jei domimasi žmogaus pajamomis, religiniais, politiniais įsitikinimais ar kitokiais asmeniškais dalykais, verta pamąstyti, ar tikrai norėsite čia dirbti. Pasirašant darbo sutartį svarbu ją įdėmiai perskaityti, kad vėliau netektų nemaloniai nustebti.
Darbuotojo „ne“
„Ne“ gali sakyti ne tik darbdavys. Jau prieš einant į pokalbį ir domintis įmone gali paaiškėti neigiamų dalykų: neatsiskaityta su kreditoriais, kitomis įmonėmis, nuolatinė darbuotojų kaita; net ir nuolatiniai skelbimai apie laisvas darbo vietas gali reikšti ne tik sėkmingą firmos plėtrą. Per pokalbį svarbu ne tik save pateikti, bet ir sužinoti kuo daugiau rūpimų dalykų. Jei pokalbis vyksta su tiesioginiu vadovu, ir iškart kyla antipatija, sunku bendrauti – galbūt verta pasikliauti pirmu įspūdžiu. Laukiant pokalbio, užuot galinėjantis su savo jauduliu, verta pasidairyti, stebėti tvyromą atmosferą. Nemaža informacijos suteikia ir tai, kur įsikūrusi įmonė, kaip atrodo patalpos.
Padėtis rinkoje
Rinkoje sunkiau rasti aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei visų lygių specialistų sparčiai augančiose srityse. Akivaizdus pavyzdys – statybos, kur reikia ir aukšto lygio projektų vadovų, ir statybininkų. Trūksta ir žemesnio lygio specialistų.
G. Ščiukaitė pastebi, kad jauni žmonės, baigę universitetus, dažnai žvalgosi į šiek tiek vyresnius, jau turinčius profesinių pasiekimų specialistus ir nori tokio pat atlyginimo bei pareigų – pervertina save ir nelabai nori žemesnių, nors ir perspektyvių pozicijų. Arba imasi trumpalaikio sprendimo: išvažiuoja į užsienį dirbti fizinio, geriau apmokamo darbo, taip žlugdydami savo karjerą ir prarasdami kvalifikaciją.
Dauguma darbdavių kaip vieną svarbiausių reikalavimų nurodo darbo patirtį. Jaunas specialistas šiuo atveju, pasak personalo specialistės, gali pasitelkti gerą motyvacinį laišką. Jame reikėtų remtis ne abstrakčiu noru dirbti, bet konkrečiais motyvais: studijų metų veikla, aukštais tam tikrų disciplinų balais, pademonstruoti žinias apie įmonę ir jos veiklą – taip parodyti savo gebėjimą rinkti informaciją ir suinteresuotumą.
Paieška
G. Ščiukaitė pasakoja, kad pasikeitė ir darbo paieškos būdai. Prieš 2–3 metus darbuotojų į aukštesnes pareigas ieškota per skelbimus didžiuosiuose dienraščiuose, tačiau dabar vis populiaresni skelbimai internete. Remdamasi vidine „CVonline“ lyginamąja statistika pašnekovė teigia, kad štai praėjusią savaitę viename didžiųjų dienraščių buvo 99 darbo skelbimai, o jų internetinėje svetainėje – net 319. Beje, tai – ne vienintelis darbo skelbimų portalas.
Tiesa, turintieji darbą, bet galvojantieji jį keisti vengia palikti čia savo duomenis, nes nenori, kad dabartinė vadovybė tai sužinotų. Tačiau yra galimybė pasirinkti vadinamąjį pasyvųjį CV, kai potencialiam darbdaviui nematomi vardas, pavardė, darboviečių pavadinimai – tik specialisto darbo pobūdis, išsilavinimas, sugebėjimai. Ir susidomėjusiam darbdaviui vienintelis būdas susisiekti su kandidatu – parašyti žinutę, kurios adreso irgi nematyti. Visos paslaugos nemokamos, mat įdarbinimo agentūros šiuo metu įstatymiškai įpareigotos iš žmogaus už tai neimti pinigų. Tiesa, kai kurios tai sugeba apeiti, imdamos mokestį su pakeistu pavadinimu – už CV parengimą. Tačiau rimtose atrankos įmonėse moka darbdaviai.
Drabužiai
Galima tuo piktintis ar tiesiog protingai naudotis, tačiau iš tiesų tinkamas įvaizdis kartais turi didesnę reikšmę nei gyvenimo aprašyme išvardyti įspūdingi sugebėjimai. Todėl išvaizda yra ne mažiau svarbi nei geras CV. Profesija, norimos pareigos bei amžius turėtų būti tie veiksniai, kurie ir padėtų išsirinkti tinkamus drabužius. O makiažas ar mėgstami kvepalai neturėtų itin išsiskirti.
