O kova buvo labai sudėtinga – vyrui teko išgyventi net pusantrų metų trukusį pragarą, kol įrodė, kad be jokio pagrindo buvo paverstas nusikaltėliu. Ir prie to prisidėjo ne tik laidojimo namų darbuotojas, bet ir į jo pusę stoję ne tik policijos pareigūnai, bet ir teisėjas.
Tačiau šiandien Vilkaviškio verslininkas Robertas Lekavičius jau gali lengviau atsikvėpti – nemalonumai baigėsi. Ir už tai jis turėtų dėkoti trims Kauno apygardos teismo teisėjams – R. Lekavičiui iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad vyras nepagrįstai buvo persekiojamas policijos pareigūnų ir valstybinį kaltinimą palaikiusių prokurorų.
Pylos dėl netinkamo pareigų atlikimo gavo ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus – vietoj to, kad sutramdytų pareigūnus, teisingumo tarnas lyg Temidė užsirišo akis ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo R. Lekavičių pavertė nusikaltėliu.
Iš policijos – netikėta žinia
Istorija, į kurią pakliuvo Vilkaviškio gyventojas, prasidėjo dar praėjusių metų kovo 24 d. rytą – R. Lekavičiaus motinai policijos pareigūnė telefonu pranešė, kad neaiškiomis aplinkybėmis gatvėje rastas miręs jos 66 metų sutuoktinis Pranas Lekavičius.
Viską metęs R. Lekavičius iš karto nuvyko į vietą, kurioje, anot policininkės, buvo rastas negyvas jo tėvas. Tačiau čia nieko jau nebuvo. Vyras tada nuvažiavo į rajono ligoninę, bet ir čia tėvo kūno nerado.
„Nuvažiavau į policijos komisariatą, čia tyrėja Eglė Štaraitienė pasakė, kad tėvo kūną išsivežė laidojimo namų „Kaspinas“ darbuotojai, – vėliau per apklausą teisme pasakos vyras. – Kodėl, taip ir nesužinojau, nors klausiau, kodėl lavonas nenuvežtas į morgą, kaip priklauso. Maža to, policijos komisariate su manimi buvo elgiamasi nepagarbiai, arogantiškai – toks bendravimas man sukėlė dar didesnį šoką.“
Kai R. Lekavičius nuvažiavo į laidojimo namus, čia jau buvo atvykusi ir jo žmona su motina, kurios kalbėjosi su čia laidojimo organizavimu užsiimančiu darbuotoju Vaidu Bagvila.
„Kai mama jo paklausė, kodėl mirusiojo kūnas atsidūrė šiuose laidojimo namuose, V. Bagvila sudirgo, kalbėjo pakeltu tonu, padavė vizitinę kortelę ir pasakė, kad kūną atiduos, – sakė R. Lekavičius. – Mama dėl to labai susijaudino, ištiko dar didesnis šokas, o V. Bagvila buvo agresyviai nusiteikęs, todėl jam tada pasakiau, kad net nesiartintų prie mamos ir kartu su ja bei savo žmona išėjome.“
Po šio vizito policijoje V. Bagvila nutarė parašyti pareiškimą, kad į laidojimo namus atvykęs R. Lekavičius sutrikdė viešąją tvarką, kai įsiveržęs stvėrė už striukės ir prisitraukęs prie savęs kartą sudavė kumščiu į krūtinę.
Tokie įtarimai R. Lekavičiui policijoje buvo pateikti iš karto po tėvo laidotuvių – tai vyrui sukėlė didelį šoką. Maža to, vyrui buvo iškelta ir administracinio pažeidimo byla – tyrėja E. Štaraitienė taip pat netektį išgyvenantį R. Lekavičių apkaltino nepagarbiu elgesiu ir policijos pareigūno įžeidimu.
R. Lekavičius neabejoja, kad pareigūnė jam kerštavo, nes jis buvo pagrasinęs dėl tyrėjos veiksmų kreiptis „į visas įmanomas instancijas“.
Skunde – skandalingi faktai
O tada ir prasidėjo – R. Lekavičiui teko įrodinėti, kad nusikaltimo ir tuo labiau administracinio pažeidimo jis nepadarė, tačiau jo argumentų niekas negirdėjo. Vis dėlto, jam vėl tame pačiame Kauno apygardos teisme pavyko pasiekti, kad administracinė byla dėl policijos pareigūnės įžeidimo būtų nutraukta, tačiau įtarimų dėl laidojimo namų darbuotojo V. Bagvilo Vilkaviškio policija ir prokuratūra net neketino nutraukti.
Nukentėjusiuoju pripažintas V. Bagvila tyrėjams net pateikė teismo medicinos eksperto pažymą, kuri esą patvirtina, jog vyrui galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Šis dokumentas tapo bene vienu svarbiausiu įrodymu baudžiamojoje byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
O bylą išnagrinėjęs teisėjas L. Vaitkus nusprendė, kad visos bylos aplinkybės yra aiškios, R. Lekavičiaus kaltė įrodyta objektyviais ir patikimais įrodymais – nuteistajam buvo skirta 30 MGL (1 128,8 Eur) bauda. Be to, iš jo nukentėjusiajam buvo priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Toks nuosprendis verslininką šokiravo – nutaręs nesitaikstyti su neteisybe R. Lekavičius su advokatu surašė apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjo Kauno apygardos teismas.
Skunde nuteistasis nurodė, kad Vilkaviškio teisėjo nuosprendis ne tik yra neteisėtas ir nepagrįstas, bet ir surašytas atmestinai bei formaliai. Daugybę procesinių pažeidimų nurodęs vyras teigė, kad teisėjas kaltę grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi ir visiškai neatsižvelgė bei nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos. Be to, jo teigimu, kaltinamajam palankūs įrodymai išvis buvo neanalizuoti, nemotyvuoti ir net nevertinti.
Nuteistasis apeliacinės instancijos teisėjams taip pat nurodė skandalingas detales apie policijos pareigūnų ryšį su laidojimo namais – policininkai yra ne tik pažįstami su nukentėjusiuoju V. Bagvilu, bet juos sieja ir tamprūs ryšiai. Maža to, prie bylos buvo pridėtas vaizdo įrašas, patvirtinantis, kad nukentėjusysis sakė ne visišką tiesą – jis aiškino, kad po smurto iš karto nuvažiavo pas medikus, tačiau iš įrašo paaiškėjo, kad lankėsi policijoje ir bendravo su laidojimo namų direktorės dukra ir kitais tyrėjais, o tik po to apsilankė ligoninėje.
Tokie pateikti įrodymai daug ką turėjo pasakyti apie pareikštus įtarimus, juolab kad nukentėjusysis aiškino, kad po panaudoto smurto jam svaigo galva, sutriko pulsas, jautė spaudimą krūtinės srityje, buvo nervinis stresas ir jis vos sugebėjo nuvažiuoti iki ligoninės priėmimo skyriaus. Tik čia, kaip paaiškėjo, medikai jokių sužalojimų nekonstatavo, jų negalėjo nustatyti ir teismo medicinos ekspertas – savo išvadoje jis padarė tik teorinę išvadą dėl galimybės jausti fizinį skausmą, jeigu smūgis buvo suduotas.
„Tai – absurdas, nes mano motina ir žmona ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, juos davė tik teisminio nagrinėjimo metu, o jų parodymai net dėl smulkmenų sutampa“, – pažymėjo R. Lekavičius.
Kauno teisėjai: tai buvo spontaniška reakcija
Nors R. Lekavičiaus skunde buvo nurodyti gana skandalingi teiginiai, valstybinį kaltinimą apeliacinės instancijos teisme palaikiusi Kauno prokurorė Renata Staniulienė nesutiko su nuteistojo pozicija ir prašė palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį.
Bet teisėjai, išanalizavę bylos duomenis, priėmė kitokį verdiktą – Vilkaviškio teismo nuosprendis panaikintas kaip nepagrįstas, o R. Lekavičius buvo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Pasak teisėjų, Vilkaviškio teisėjas padarė faktinių bylos aplinkybių netinkamas išvadas, netinkamai ir nesilaikydamas baudžiamojo proceso, vertino įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – nekaltą žmogų nuteisė ir padarė nusikaltėliu.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad apie smurtą laidojimo namuose buvo pateiktos dvi skirtingos versijos – viena pusė teigė, jog buvo suduotas smūgis, kita – nebuvo net jokio kontakto, o įvyko tik ginčas dėl to, kad neteisėtai į laidojimo namus buvo atvežtas R. Lekavičiaus tėvo kūnas.
Bylą išnagrinėję teisėjai pažymėjo, kad nors teismų praktikoje paprastai laikomasi pozicijos, kad viešosios tvarko pažeidimo, kaip nusikaltimo padarymo motyvai neturi reikšmės kvalifikavimui, jie gali būti tiek chuliganiški, tiek dėl asmeninių paskatų, tačiau šios bylos kontekste konfliktą lėmusios priežastys yra itin svarbios pateikiant teisinį subjektyviųjų požymių R. Lekavičiaus veiksmuose vertinimą.
„Aukštesnysis teismas, vertindamas konflikto pobūdį, R. Lekavičiaus elgesį konflikto metu, sprendžia, kad šiuo atveju R. Lekavičiaus veiksmai negali būti vertinami, kaip siekis pažeisti viešąją tvarką, – nusprendė teisėjai Edita Dambrauskienė, Algerdas Urbšys ir Viktoras Preikšas. – Jie vertintini kaip spontaniška reakcija į su netikėta tėvo mirtimi susijusius įvykius. Žinia apie tėvo mirtį R. Lekavičiui buvo netikėta. Neabejotina, kad artimo žmogaus netektis sukelia itin neigiamus išgyvenimus ir jausmus artimiesiems ir netektį kiekvienas asmuo išgyvena skirtingai. Apie tėvo mirtį buvo sužinota iš policijos pareigūnės, kuri paskambino R. Lekavičiaus motinai ir nurodė, kad nuteistojo tėvas surastas negyvas gatvėje.
R. Lekavičiui nuvykus į nurodytą gatvę, tėvo kūno nerado. Ligoninėje jo taip pat nebuvo. Tuomet policijos komisariate sužinojo, kad tėvo kūną pasiėmė laidojimo namų „Kaspinas“ darbuotojai. Analizuojant R. Lekavičiaus, taip pat jo žmonos ir motinos paaiškinimus, matyti, kad ta aplinkybė, jog tėvo kūnas laidojimo namų darbuotojų buvo paimtas be jų žinios ir valios, jie apie mirtį buvo informuoti tik po lavono paėmimo, kėlė dar didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepasitenkinimą, neaiškumą. Tokią būseną dar labiau paaštrino policijos komisariate įvykęs žodinis konfliktas su tyrėja E. Štaraitiene, kuri R. Lekavičiaus įsitikinimu, elgėsi netinkamai.
Iš karto po to buvo nuvykta į laidojimo namus „Kaspinas“, kur ir įvyko konfliktas su V. Bagvila“.
Vilkaviškio teisėjas: negaliu ginčytis
Pasak teisėjų, bylą išnagrinėjęs Vilkaviškio teisėjas L. Vaitkus įrodymus įvertino netinkamai, savo vertinimo net tinkamai neargumentavo ir nepagrindė, taip pat nesigilino į įvykio situaciją, nevertino parodymus davusių asmenų tarpusavio santykių ir išskirtinę teisę suteikė nukentėjusiojo ir vieno laidojimo namuose buvusio jo pažįstamo parodymams.
Tuo metu Vilkaviškio teisėjas L. Vaitkus DELFI sakė, kol kas nematė aukštesniojo teismo nuosprendžio, todėl ir negali komentuoti, kodėl jo atliktas darbas buvo įvertintas neigiamai.
„Kadangi dar bylos nemačiau, tai nelabai galiu ką ir pasakyti – negaliu ginčytis, nes nuosprendis dar net nėra įkeltas į mūsų sistemą, – sakė L. Vaitkus. – Iš tikrųjų man labai įdomu sužinoti, ką aukštesnysis teismas nustatė, bet man nagrinėjant bylą atrodė, kad buvo tas įvykis ir tai išdėsčiau savo nuosprendyje – smūgis buvo suduotas.“
Teisėjas nebuvo linkęs vertinti aplinkybių, kad su R. Lekavičiumi galbūt norėta susidoroti vien dėl to, jog jis pasipriešino galimai nelegaliai draugystei, kai mirusiųjų kūnai iš karto buvo vežami į konkrečius laidojimo namus.
„Kadangi byla buvo dėl chuliganizmo, šių faktų mes praktiškai nevertinimo – jie su byla nėra labai susiję, dėl tų dalykų galėtų būti daromas tarnybinis patikrinimas“, – sakė L. Vaitkus.