Lietuvos atstovė Laima Liucija Andrikienė ir europarlamentaras iš Vokietijos Knutas Fleckensteinas parengė projektą, pagal kurį į Europos Sąjungos (ES) lyderiams būtų rekomenduota sukurti specialių patikos fondą Ukrainai. Jo lėšos būtų nukreiptos į „privačias ir viešąsias investicijas, ypač į socialinę ir ekonominį infrastrūktūrą“, rašoma dokumente.

Tai viena iš daugelio projekte siūlomų rekomendacijų Rytų partnerystei, artėjant lapkritį vyksiančiam šios ES programos viršūnių susitikimui. Europarlamentarų parengtas projektas ketvirtadienį buvo aptartas Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete.

„Be abejo, dirbame su Vilniumi šiuo klausimu, nes Vilnius irgi rodo aktyvumą“, – BNS sakė L.L.Andrikienė.

Politikė teigė, kad dėl parengtų rekomendacijų Europos Parlamentas tikriausiai balsuos prieš pat Rytų partnerystės viršūnių susitikimą lapkritį. Lietuvos pareigūnai tikisi, kad šiame susitikime bus svarstomas Lietuvos inicijuotas paramos Ukrainai planas, neoficialiai vadinamas naujuoju „Maršalo planu“.

Iniciatyvą paremti smulkų ir vidutinį Ukrainos verslą pernai iškėlė buvęs Lietuvos premjeras, parlamentaras Andrius Kubilius. Dėmesį šio plano kūrimui neseniai pradėjo skirti Lietuvos vyriausybė.

Pareigūnai teigia, kad kasmetinė 5 mlrd. eurų parama gali suteikti impulsą greičiau augti karo su Rusijos remiamais separatistais alinamai Ukrainos ekonomikai. Anot stebėtojų, toks investicijų planas būtų ir simbolinis paskatinimas Ukrainai nenukrypti nuo vakarietiško kurso, kol jos narystės ES galimybė atrodo miglotai.

Visgi Lietuvos politikams ir diplomatams gali būti sunku įtikinti kolegas Europos Sąjungoje, jog nepaisant korupcijos Ukrainoje siūlomi skirti pinigai verslui bus skirstomi skaidriai ir neatsidurs šalies oligarchų kišenėse.

Maršalo planu XX a. buvo pavadinta Jungtinių Valstijų pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa. Ji padėjo atstatyti Vakarų Europos šalių ekonomiką ir taip padidinti jų atsparumą Sovietų Sąjungos įtakai.

L.L.Andrikienė teigė, jog panašią paramą ES galėtų skirti ir Gruzijai.

„Lietuvos atstovai keliavo ne tik po ES sostines ir institucijas, bet prieš porą savaičių nuvyko ir į Gruziją. Todėl nenustebkite, kad galutiniame variante atsirastų ne tik Ukraina, bet ir Gruzija“, – sakė europarlamentarė.

Lietuva yra viena aktyviausių ES Rytų partnerystės programos rėmėjų.