Per pasaulio valstybių lyderių susitikimą tikėtasi suteikti didesnį postūmį JT kovai su skurdu bei aplinkos niokojimu ir užtikrinti efektyvesnį šios organizacijos darbą susiduriant su 21 a. rykštėmis – terorizmu bei masinio naikinimo ginklų platinimo grėsme.
Dalinės reformos
Trečiadienį pradėdamas viršūnių susitikimą K. Annanas pareiškė, kad JT narėms nepavyko susitarti dėl esminių organizacijos reformų. Neseniai skandalą dėl nesėkmingai įgyvendintos JT programos „Nafta už maistą“ Irake išgyvenęs generalinis sekretorius džiaugėsi teigiamais JT laimėjimais. Iki 2015 m. užsienio pagalbai numatyta kasmet skirti papildomai 50 mlrd. JAV dolerių.
Penktadienį, baigiantis JT viršūnių susitikimui, pasaulio lyderiai patvirtino nedideles organizacijos reformas, kurios yra tik mažas žingsnelis kovojant su terorizmu, skurdu ir rūpinantis žmogaus teisių apsauga.
K. Annanas pasveikino Susitarimą dėl tarptautinės atsakomybės ginti žmones nuo genocido ir etninio engimo. Susitarimas buvo priimtas norint apsidrausti nuo galimų pakartotinių žudynių Ruandoje, Bosnijoje ir Kosove. Kiti pasiekimai – sutarimas įkurti Taikos sudarymo komisiją, padėsiančią tautoms atsigauti po konfliktų, ir patikinimas iki 2015 m. dukart sumažinti skurdą.
Protestai
JT viršūnių susitikimas Niujorke sutraukė ir būrius protestuotojų, besistengiančių atkreipti pasaulio lyderių dėmesį į jiems rūpimas problemas. Tūkstančiai mėlynais marškinėliais vilkinčių žmonių protestavo prieš Kinijos komunistų partiją ir reikalavo ją išformuoti. Apie 200 tibetiečių reikalavo, kad Pekinas pasitrauktų iš Tibeto.
Keletas tūkstančių iš JAV ir užsienio valstybių atvykusių iraniečių protestavo prieš Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado apsilankymą Niujorke. Jie prikišo islamo respublikos vadovui ryšius su teroristinėmis grupėmis ir kaltino suklastojus prezidento rinkimų rezultatus. Kiti protestuotojų būreliai reikalavo nuversti karinį režimą Mianmare, priminė apie represijas Toge ir Etiopijoje.
Turtingųjų abejingumas
Iš JT tribūnos kalbėję pasaulio šalių lyderiai, kaip ir dera, nevengė aktualios, aštrios retorikos. JAV prezidentas Georgeas W. Bushas sakė, kad pasaulis privalo dorotis su problemomis, kurios paakino engiamuosius imtis terorizmo. Po 2001 m. rugsėjo 11-osios išpuolių kovą su terorizmu tęsiantis G. W. Bushas pripažino, kad šis karas nebus laimėtas vien ginklais.
JAV prezidentas teigė, kad jo šalis pasirengusi atsisakyti visų prekybos tarifų, subsidijų bei kitų kliūčių, jeigu taip pasielgs ir kitos šalys. G. Busho teigimu, pašalinus prekybos kliūtis, per artimiausius 15 metų iš skurdo galėtų pakilti šimtai milijonų žmonių.
Ketvirtadienį kalbą sakęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus pažymėjo, kad Antrojo pasaulinio karo palikimo problemoms spręsti sukurtos JT dabar turi priešintis terorizmui, tarptautiniam nusikalstamumui, plintančių užkrečiamų ligų ar skurstančiose šalyse egzistuojančio bado keliamai grėsmei.
Neturtingesnių šalių, ypač Afrikos, vadovai ne kartą pabrėžė turtingųjų abejingumą skurdžiai gyvenančiųjų bėdoms. Tanzanijos prezidentas Benjaminas Williamas Mkapa sakė, kad jam niekada nebuvo atėję į galvą, jog JT narėms bus sunkumų tariantis dėl kovos su skurdu. „Kai sudūžta keleivinis lėktuvas, skubame padėti, tačiau pamirštame, kad kasdien miršta 30 tūkstančių vaikų“, – sakė B. W. Mkapa.
Galingiausių pasaulio valstybių lyderiai paskelbė oficialų kreipimąsi į pasaulio šalių vyriausybes. Juo raginama priimti įstatymus, draudžiančius kurstyti terorizmą. Tarptautinę kovos su branduolinio terorizmo aktais konvenciją pasirašė 63 šalių lyderiai. Dokumentu siekiama užtikrinti, kad teroro tikslams nebūtų naudojamas nei taikus, nei karinis atomas.
Vis dėlto pasaulio lyderiams nepavyko susitarti dėl esminės šios pasaulinės organizacijos reformos. Anot K. Annano, nors ir buvo šiokios tokios pažangos, vis dėlto nesusitarta dėl nuodugnios JT politikos ir institucijų pertvarkos, kurios jis siekė. Generalinis sekretorius pripažino, kad daugelyje sričių, turint omeny ir Saugumo Tarybos išplėtimą, narių nuomonės smarkiai skiriasi.
Spauda piktinasi
Pasaulio spauda jubiliejinę JT sesiją Niujorke vertino atsargiai. JAV dienraštis „The New Your Times“ ta proga pateikė statistinių duomenų: 500 turtingiausių pasaulio žmonių drauge sudėjus gauna tiek pajamų, kiek 416 milijonų pasaulio vargšų; 2002 m. susitarta dėl principo, kad turtingos šalys turėtų skirti neturtingosioms 70 centų nuo kiekvieno nacionalinių pajamų 100 dolerių, tačiau 2004 m. buvo skirta tik 16 centų.
Laikraštis cituoja „Žmonijos raidos ataskaitą 2005“, kurioje rašoma, kad JAV ir kitos turtingos šalys neskuba skirti 7 milijardus dolerių kasmet, kad 2,6 milijardo žmonių būtų aprūpinti geriamuoju vandeniu. Investicija kasdien išgelbėtų 4000 gyvybių – tai mažiau, nei europiečiai išleidžia kvepalams, o amerikiečiai plastinei chirurgijai. Nuo AIDS kasmet miršta trys milijonai žmonių, tačiau metinė kovai su AIDS skiriama suma prilygsta trijų dienų karinėms išlaidoms. Kinija ir Indija, norinčios būti pasaulio lyderėmis, turėtų gėdytis dėl ataskaitoje pateiktų skaičių. Indijoje tarp1–5 metų vaikų mergaičių mirtingumas 50 proc. didesnis nei berniukų – tai reiškia, kad dėl to kasmet miršta 130 000 Indijos mergaičių. Kinija kasmet netenka 730 000 vaikų.
Britų „The Financial Times“ konstatavo, kad jubiliejinis JT susitikimas į jį dėtų vilčių nepateisino. Anot laikraščio, jo dalyviai laviruodami išvengė fiasko sutarę dėl deklaracijos, kurioje yra vertingų elementų. Bet jeigu tuo bus apsiribota, organizacijai vis tiek gresia nuosmukis. Viskas priklauso nuo to, ar pasaulio lyderiai, naudodamiesi šio susitikimo rezultatais, pasiruošę eiti toliau.
Australijos laikraštis „The Australian“ pabrėžė, kad didžiausias iššūkis pasaulio bendruomenei neabejotinai yra skurdas: daugiau kaip milijardas žemės gyventojų verčiasi iš mažiau nei vieno dolerio per dieną. Deja, laikraščio teigimu, ir šioje srityje JT mieliau pasirinko ne ryžtingas priemones, o atsarginį kelią, nustatydamos fiksuotas paramos normas. „The Australian“ teigimu, JT niekaip nesupranta, kad ligšiolinės paramos dešimtmečiai tik pablogino atskirų šalių padėtį.
Tempą diktuoja sutarimas
Niujorke reziduojančio Lietuvos ambasadoriaus prie JT Gedimino Šerkšnio teigimu, baigiamoji jubiliejinės JT asamblėjos deklaracija įvairiais lygiais buvo aptarinėjama nuo praėjusių metų pabaigos. Savo nuomones – dažnai labai skirtingas – išsakė dauguma iš 191 JT šalių narių. Priimtas kompromisinis dokumentas, nes suvokta, kad dėl deklaracijos būtina susitarti. Pasak G. Šerkšnio, jos rengėjai suprato, kad dokumentas nebus labai reikšmingas, tačiau, siekiant visų sutarimo, kitos išeities nebuvo. Ambasadoriaus teigimu, deklaracija jokiu būdu neužkerta kelio ryžtingiems veiksmams. Be abejo, įvairių šalių interesai ir požiūriai yra labai skirtingi. Bet išskirtiniais atvejais – kaip buvo po 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos – pasaulio valstybės vieningai ir greitai pademonstravo solidarumą su JAV. Tačiau JT praktikoje taip būna anaiptol ne visada.
JT tobulina, mėgina reformuoti savo darbą tokiu tempu, kokį diktuoja visų 191 jos narės gebėjimas susitarti. Bet dėl interesų įvairovės tas tempas nėra greitas, dažnai atsilieka nuo dinamiškai besivystančio 21 a. gyvenimo. Taigi JT laukia nemažai iššūkių, gal net artimiausioje ateityje.