Galbūt Kremlius ir Minskas nesitikėjo, kad jų išgalvota šalis sukels pašaipų bangą, bet juokeliai vis labiau sklinda internete. Tiesa, ne visiems ši keista situacija juokinga.
Veišnorija – valstybė, kurios sostinė – Gardinas, šalies plotas yra 46 tūkst. kvadratinių kilometrų, čia gyvena beveik pusantro milijono žmonių. Jie kalba baltarusių, rusų, lenkų, lietuvių ir hebrajų kalbomis. Tai – tik dalis informacijos iš oficialaus puslapio interneto enciklopedijoje „Wikipedia“.
Valstybę išgalvojo manipuliacijoms?
Po to, kai Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ organizatoriai pristatė rugsėjo 14-20 d. vyksiančių pratybų scenarijų, daugelis atkreipė dėmesį į kiek netikėtas detales, kuriomis viešai dalijosi abiejų šalių kariškiai.
„Priešininkų pajėgos išdėstytos Baltarusijos pasienyje. Iš vienos pusės yra „šiauriečiai“, kuriems priklauso sąjunginė Baltarusijos ir Rusijos valstybė, iš kitos pusės – „vakariečiai“ – suinteresuotų valstybių koalicija (Veišnorija, Vesbarija, Lubenija).
Pagrindinė konflikto priežastis – siekis destabilizuoti padėtį respublikos teritorijoje ir pasiekti sąjunginių šalių tarpusavio santykių pablogėjimą“, – apie pratybų legendą pasakojo Baltarusijos gynybos viceministras Olegas Belokonievas.
Jam antrinęs Rusijos gynybos viceministras Aleksandras Fominas pabrėžė, kad „pratybų dalyviai susidurs su išgalvotu priešininku, kuris neturi jokio ryšio su bet kokiu realiu regionu“.
Vis dėlto, nors pasirinktos priešininkų valstybės išties yra išgalvotos – Veišnorija, Vesbarija, Lubenija, nesunku pažvelgti į pačių Rusijos ir Baltarusijos kariškių pristatytą pratybų legendos žemėlapį, norint įžvelgti panašumų su realiomis geografinėmis aplinkybėmis. Tai, jog Baltarusijos teritorija ribojasi su išgalvota Veišnorija, kurios sienos, savo ruožtu, ne šiaip ribojasi su Vesbarija, bet ir sutampa su Lietuvos-Baltarusijos siena, vargu ar yra atsitiktinumas.
Be to, kai kurie baltarusiai atkreipė dėmesį į tai, jog Veišnorijos ir Baltarusijos pasienis sutampa su keliais istoriniais geografiniais pjūviais.
Pavyzdžiui, 1920-1939 egzistavusia Lenkijos-SSRS siena, o taip pat su su 1994 metų rinkimų rezultatų geografine riba, kurioje daugiau balsų surinko ne šalį nuo tų metų autoritariniu būdu valdantis Aliaksandras Lukašenka, bet jo varžovas – Zenonas Pozniakas.
„Jis dabar gyvena užsienyje ir būtent jis balandžio mėnesį deklaravo nepriklausomos Baltarusijos deklaraciją, kurioje pažymėta, ką reikėtų daryti, kai valdžia Baltarusijoje keisis, kaip reikia organizuotis ir pan. Tai toks jausmas, kad į tą regioną pagal legendą žiūrima, kaip į savotišką politinės manipuliacijos šaltinį, gal net ir susijusį su rinkiminiu kontekstu“, – svarstė Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris daugiau nei dešimtmetį nagrinėja informacinius karus.
Sukūrė „valstybės“ simbolius
Tačiau patys baltarusiai – daugiausiai kritiškai nusiteikę prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą vis stiprėjantį Kremliaus vaidmenį jų šalyje į „Zapad“ scenarijuje atsiradusias Vesbariją, Lubeniją ir Veišnoriją pažvelgė kitu kampu. Ypač daug dėmesio susilaukė būtent Veišnorija. Ir nors pratybos „Zapad“ dar neprasidėjo, ši šalis jau kelias dienas sėkmingai gyvuoja internete, o apie ją galima sužinoti vis daugiau.
Linksmų plaučių internautai kaip mat išplėtė Veišnorijos legendą ir ėmė kurti šios „valstybės“ simbolius – sukūrė patriotinius marškinėlius su užrašu „Aš myliu Veišnoriją“ herbą, valiutą, himną, vėliavą, pasą.
Pastarojo kopiją gauti ketvirtadienį siekė jau apie 2 tūkst. žmonių. Tokių pavyzdžių, kai entuziastai juokais įkuria nepripažintas valstybes netrūksta. Pavyzdžiui, viena garsiausių nepripažintų pasaulio pseudovalstybių yra netoli Anglijos esantis Sylandas.
Įsikūrusi nuo Antrojo pasaulinio karo likusiame forte ši 550 m² teritorija, kurioje gyventojų skaičius retai viršija 5, pasiskelbė nepriklausoma. Ir nors jos nepripažino nei viena Jungtinių Tautų valstybė, tai nesutrudė susilaukti milžiniško tarptautinės žiniasklaidos dėmesio.
Regis, būtent dėmesio siekė Veišnorijos įkūrėjai, kartu atkreipdami dėmesį į visai rimtas Baltarusijos problemas – autoritarinį šalies režimą, Rusijos vaidmenį.
Yra ir lietuviškų pėdsakų
Įdomu tai, kad su Lietuva besiribojančiuose regionuose, kuriuose ir „įkurta“ Veišnorijos valstybė, gausu Lietuvos didžiosios kunigaikštystės palikimo.
Čia gyvena ir daugiausiai Baltarusijos katalikų, ir Lenkijos etninės mažumos atstovų, o pagal 1920 metų liepos mėn. sutartį tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos, Veišnorijos sienos beveik sutampa su ta šiandieninės Baltarusijos dalimi, kuri pagal minėtą sutartį buvo numatyta Lietuvai.
Panašumai su LDK palikimu atsispindi ir Veišnorijos simboliuose: baltai mėlynoje vėliavoje spindi Jogailos kryžius, kuris pastebimas ir Veišnorijos herbe – jį puošia gandras su karūna virš galvos.
Be to, įkurtos Veišnorijos Užsienio ir Gynybos ministerijų „Twitter“ satyrinės paskyros puikuojasi Vyčiu bei Gedimino stulpais. Tokie panašumai su Lietuvos valstybės herbais neturėtų stebinti, mat A. Lukašenką kritikuojanti opozicija neretai savinasi Lietuvos valstybės simbolius.
Baltarusių nacionalistai jau ne vienerius metus visai nejuokaudami ir rimtai aiškina, kad LDK buvo baltarusių valstybė, o visi LDK valdovai – baltarusiai, kitaip vadinti litvinais. Tuo tarpu visą LDK istoriją esą pasisavino ir Lietuvą sukūrė žemaičiai.
Išties, Veišnorijos Užsienio ir Gynybos „ministerijų“ paskyrose atsirado jau ir politinio pobūdžio pareiškimų. Pavyzdžiui, vienoje deklaracijoje teigiama, kad „Veišnorija – tai šalis be Lukašenkos, be rusų karių ir draugiška su Vakarų valstybėmis“.
Be to, imituodami tikrų Užsienio ministerijų paskyrų siunčiamas žinutes, „Veišnorijos URM“ diplomatiškai išreiškė „susirūpinimą dėl Baltarusijos pajėgų telkimo prie Veišnorijos sienos“.
Tiems baltarusių ar rusų kariams, kurie sutiktų pasiduoti, „Veišnorijos URM“ pažadėjo „mėsos konservų, medaus, duonos ir lašinių“, o Baltarusijos gynybos viceministrui O. Belakonievui „uždraudė“ atvykti į Vaišnoriją. Galiausiai ši „valstybė“ sulaukė ne tik eilinių internautų, bet ir Rusijos URM „Twitter“ paskyrą parodijuojančios paskyros paramos.
„Rusijos URM vardu skelbiame apie diplomatinių santykių užmezgimą su Veišnorijos respublika. Sveiki atvykę, draugai!“, – skelbia satyrinė, Rusijos URM parodijuojanti paskyra, turinti 258 tūkst. sekėjų. Vos prieš kelias dienas įkurta Veišnorijos paskyra turi daugiau, nei tūkstantį sekėjų, o jų skaičius sparčiai auga.
Separatizmo ir utopijos idėjos
Vis dėlto juokai apie Veišnorijos nepriklausomybę ir naujosios valstybės simbolius patiko ne visiems. Netrūko ir įtarimų, kad šią iniciatyvą bei dėmesį skatino ne tik pavieniai entuziastai, nutarę pasismaginti, bet ir Rusijos ar Baltarusijos specialiosios tarnybos.
Aiškiai išreikštos skleidžiamos separatistinės Veišnorijos idėjos, kritika A. Lukašenkos režimui esą gali tapti dingstimi Minskui imtis represijų prieš ir taip užgniaužtą šalies opoziciją, kurios dalis įsikūrusi užsienyje. Tai taip pat gali tapti dovana A. Lukašenkos režimui, kuris jau nesyk yra užsiminęs apie įtakos agentų iš užsienio grėsmę bei kėslus sukelti separatistines ar kitas antivalstybines nuotaikas pačioje Baltarusijoje.
Baltarusių istoriko Alesandro Paškevičiaus nuomone, Veišnorijos idėja Balatrusijoje gali įsitvirtinti net ir pasibaigus pratyboms „Zapad“, nors būtent jų legendai ši „valstybė“ ir buvo sugalvota, kaip agresyvioji priešininkė. Rašytojo Vincento Mudrovo nuomone, dėl išgalvotos valstybės sukeltas rezonansas jau savaime kursto separatistines nuotaikas.
„„Veišnorijos istorija užtvindė informacinę erdvę. Ir tai yra ne kas kita, kaip apgalvotas separatistinių nuotaikų šalyje skleidimas Juk „veišnoriečių“ gretose tikrai atsiras tų, kurie pasigaus šalies teritorijos padalijimo ir į Vakarus orientuotos valstybės idėją“, – tikino V. Mudrovas.
„Veišnorija – tai anekdotas. Bet kažkas šlykštaus ir negero yra tame, kad genrolai taip lengvai paskelbė dalį savos šalies kita valstybe. O kas už jo stovi? A. Lukašenkos nemeilė gardiniečiams? Įsitikinimas, apie neseniai prognozavo Svetlana Aleksejevič, esą pas mus tokie katalikai, kad davus jiems ginklus, jie bus pasiruošę kariauti su stačiatikiais? Net nežinau, tačiau bet kokiu atveju man tai nepatinka“, – teigė žurnalistas iš gardino Andrejus Počobutas.
Tuo metu garsus balarusių politologas Pavelas Usovas taip pat pabrėžė, kad net jei tai skamba juokingai, baltarusių kariškiai, regis, patys nesuprasdami sukurpė informacinę reakciją, kuri leis susikurti virtualiai Veišnorijos valstybei.
„Žmonėms reikia žaisti, o Veišnorijos žaidimas gali tapti įtraukiančiu ir politiniu. Juo labiau, kad Veišnorija – tai svajonė apie normalią valstybę – politinę sublimaciją.
Tai yra, visi tie geri dalykai, kurių dabar nėra Baltarusijoje“, – pabrėžė P. Usovas. Bent jau dalies baltarusių opozicijos nuolat deklaruojamos vakarietiškos, demokratinės valstybės idėjos, tokios, kaip žodžio laisvė, laisvi rinkimai pačioje Baltarusijoje kol kas yra smarkiai prislopintos, tuo tarpu virtualiojoje erdvėje Veišnorija įkūnijo tas idėjas, lyg utopinė valstybė.