Dar šių metų pradžioje VGT pasiūlė 2018-siais Krašto apsaugai skirti 2,06 proc. BVP arba 873 mln. eurų – beveik 150 mln. daugiau, nei šiemet. Toks šuolis yra įspūdingas, ypač lyginant Krašto apsaugos finansavimą pokriziniais, 2010 metais, kai gynybai buvo skiriama 3,5 kartų mažiau.

Vienu svarbiausių prioritetų gynybos finansavimas tapo neatsitiktinai. Po 2014-ųjų įvykių Ukrainoje, kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį ir sukėlė karą Donbase, kelis metus iš eilės didinusi išlaidas gynybai Lietuva pagaliau įstos į kol kas penkių Aljanso narių klubą, kuris skiria daugiau, nei 2 proc. BVP – minimumą, kurio ne vienerius metus iš savo narių reikalauja skirti NATO.

Jau pernai Lietuva išsiskyrė iš kitų Aljanso narių, kaip sparčiausiai gynybos reikmėms lėšas didinusi valstybė. O iš oficialių pareiškimų galėjo susidaryti įspūdis, kad Lietuva neketina mažinti apsukų. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pasiūlė parlamentinėms partijoms susitarti dėl gynybos finansavimo didinimo iki 2020 metų.

Kiek procentų skirti Krašto apsaugai?

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis iš pradžių viešai parėmė parlamentarų siūlymą į partijų susitarimą įrašyti nuostatą, kad Lietuvos finansavimas krašto apsaugai 2020 metais pasiektų ambicingą skaičių – 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.

Lietuvos kariai 2003 ir 2017 metais

„Siūlymas atnaujinti partijų susitarimą yra labai reikšmingas ir yra svarbi žinia mūsų partneriams užsienyje, kad Lietuva tikrai atsakingai ir rimtai yra pasiruošusi savo šalies gynybai ir yra rimtas ir patikimas partneris, kalbant apie kolektyvinio saugumo rėmus“, – tuomet kalbėjo S.Skvernelis.

Tačiau kalbos dėl 2,5 proc. gynybai vėliau pritilo, o pirmadienį VGT šis skaičius jau net neminėtas. Be to, jau pasirodė ir prieštaravimų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis viešai sukritikavo siūlymą skirti 2,5 proc. BVP gynybai.

„Manau, kad siūlyti 2,5 procento gali tik tas žmogus, kuris negalvoja dalyvauti Vyriausybėje, kur reikės skirti 2,5 procento“, – sausio mėnesį sakė V. Pranckietis. Tiesa, parlamento vadovo patarėja Dalia Vencevičienė vėliau patikslino, kad Seimo vadovas nemano, jog nuo 2020-siais gynybos finansavimas negalėtų pasiekti 2,5 proc. BVP ir „palaiko poziciją už pagrįstą lėšų skyrimą gynybai ir saugumui“. Anot jos, V. Pranckietis pabrėžė, kad tai turėtų būti ne atskirų parlamentarų ar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymas, bet pasiekta bendru partijų sutarimu.

2014 metais pasirašydamos susitarimą partijos sutarė kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai, kad jis ilgainiui sudarytų 2 proc. BVP. Dabartinė Vyriausybė įsipareigojo 2 proc. BVP pasiekti 2018 metais. Šiemet išlaidos krašto apsaugai Lietuvoje siekia 1,8 proc. BVP.

KAS biudžetas 2008 2017 metais

Savo trigrašį įkišo ir skandalingais siūlymais nesyk pagarsėjęs Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščionių šeimų sąjungos vicepirmininkas Zbignewas Jedinskis. Jo nuomone, minėtą 2,5 proc. verčiau skirti ekonomikai. Be to, esą verta pagalvoti ir apie kitokias diplomatines iniciatyvas.

„Siūlau su Rusija pasirašyti nepuolimo sutartį, tokį Lavrovo-Linkevičiaus paktą“, – savo feisbuko paskyroje pasiūlymą Lietuvos ir Rusijos diplomatijos vadovams pateikė Z. Jedinskis.

Lietuva nepuolimo sutartį su Maskva yra pasirašiusi dar 1926 metais, tačiau 1940 metais Kremlius šią ir kitas sutartis sulaužė, okupuodama Lietuvą.

Galiausiai nutarta iš viso neeskaluoti Krašto apsaugos finansavimo temos po 2018-ųjų, apsiribota tik kitais metais. Pavyzdžiui, kitų metų biudžetą planuojanti Vyriausybė – visoms ministerijoms, išskyrus kelioms, tarp jų ir Krašto apsaugos, pasiūlė nusirėžti 616 milijonų eurų. Krašto apsauga įvardyta prioritetine sritimi.

Ir nors tokiam siūlymui oficialiai niekas ir nesipriešino, jau pasigirdo niurnėjimų. Esą kodėl būtent Krašto apsauga yra neliečiama, jei gynybai lėšos ir taip kasmet auga įspūdingais tempais. Nejau NATO reikalaujamų 2 proc. neužtenka? Kodėl kariškiai nori vis daugiau pinigų?

Viešai išsamių atsakymų iš šiuos klausimus kol kas nebuvo pateikta,apsiribojant lakoniškais pareiškimais, kad dėl sudėtingos geopolitinės situacijos Krašto apsauga privalo būti prioritetine sritimi, kuriai turi būti užtikrintas deramas finansavimas.

Tačiau pernai kariuomenės įvaizdžiui kiek pakenkė vadinamasis „auksinių šaukštų“ skandalas, kai kariuomenė už neproporcingai dideles sumas įsigijo nedidelį kiekį virtuvės įrangos.

Tad esą gali kilti pagrįstų klausimų, ar vis augantis Krašto apsaugos finansavimas yra pagrįstas ir ar nebus švaistomos lėšos tuo metu, kai visuomenėje netrūksta socialinės įtampos, nepasitenkinimo finansine padėtimi, nepakankamu kitų prioritetinių sričių finansavimu. DELFI pamėgino išsiaiškinti šiuos klausimus.

Mitas apie „besočius karius“

Dar pernai VGT nusprendus didinti finansavimą krašto apsaugai, Prezidentūra įspėjo, kad svarbu dėl finansavimo nesupriešinti skirtingų visuomenės grupių.

„Blogiausia būtų ir mūsų prezidentė įsitikinusi, pasak jos, svarbiausia, kad nebūtų supriešinami krašto gynybos, krašto apsaugos sistemos reikalai su kitomis socialinėmis grupėmis, su mūsų pedagogais, švietimu, su socialine apsauga, su vidaus tarnybos pareigūnų finansavimu“, – sakė tuometinis prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas. Pasak jo, prezidentės vertinimu, toks elgesys būtų populistinis ir neatsakingas ir pabrėžė, kad skiriant finansavimą, būtina jį tinkamai subalansuoti tarp skirtingų sričių.

Išties, iki 2014-ųjų ne vienerius metus visuomenėje ir politinėje erdvėje netrūko pasiūlymų mažinti finansavimą Krašto apsaugai arba jo bent jau nedidinti, verčiau skiriant daugiau lėšų socialinėms reikmėms, švietimui, tarsi Lietuvos kariuomenė būtų aptekusi perteklinėmis lėšomis ir gyventų aukso amžių. Iš tikrųjų, nors kol kas net nėra patvirtintas kitų metų biudžetas, numatyti ir vykdomi Lietuvos kariuomenės įsigijimai bei lėšos suplanuotos jau iki 2020-ųjų metų.

Be to, Krymo okupacija bei Lietuvos reakcija atvėrė kone dešimtmetį ignoruotas chroniškas bėdas: dėl nepakankamo finansavimo kariuomenei trūko ginkluotės, technikos, žmonių.

Atnaujintas šaukimas į kariuomenę padėjo spręsti batalionų užpildymo ir rezervo rengimo problemas, o išaugęs finansavimas leido ne nuspręsti dėl didžiųjų įsigijimų, kurie sustiprino kovinę kariuomenės galią bei galimybes ginti šalį.

Lietuvos kariuomenė įsigijo daugiau pėstininkų ginkluotės – nuo automatinių šautuvų iki trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų „Grom“, papildomų vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“. Be to, pasirašytos sutartys dėl savaeigių haubicų „PZH2000“ ir pėstininkų kovos mašinų (PKM) „Boxer“, o artimiausiu metu planuojama sustiprinti vidutinio nuotolio priešlėktuvinę gynybą sistemomis NASAMS.

Į taikinius Baltijos jūroje atlikti pirmieji šūviai iš Lietuvos kariuomenės haubicų PzH2000

„Judėti greičiau, matyti geriau, šauti toliau“

Tačiau Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pabrėžė, kad įsigijimai turi ir visuomenei dažnai nematomą puses, mat mokėjimai už tokius itin brangius įsigijimus atliekami ne sutarties pasirašymo metu, o išdėliojami per kelerius metus.

„VGT pristatyti labai ko konkretūs, realūs Krašto apsaugos sistemos poreikiai. Mūsų prioritetas yra kariuomenės modernizacija, kuriai skiriama 30 proc. lėšų. Bet iš jų net 56 proc. numatyti mokėjimams už tris didžiuosius įsigijimų projektus: pėstininkų kovos mašinas, savaeiges haubicas ir vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis su karo akademijos kariūnais palapinių miestely

Be to, dar turime kalbėti ir apie investicijas priimančios šalies paramai, kitą infrastruktūrą, prieštankinių sistemų „Javelin“ įsigijimus, negalime pamiršti ir karinių atsargų kaupimo – tiek šaudmenų, kurie yra brangūs, tiek strateginių atsargų“, – teigė R. Karoblis.

Jo teigimu, minėtieji įsigijimai yra ypač svarbūs, mat kol kas Lietuvos kariuomenė su turima ginkluote turi ribotas galimybes ir dar nėra XXI a. kariuomenė, kokia siekia tapti ir primesti savo žaidimo taisykles galimam priešininkui.

„Mūsų tikslas – judėti greičiau, matyti geriau, šauti toliau“, – vaizdžiai apie kariuomenės įsigijimus kalbėjo Krašto apsaugos ministras.

Mobilumą ir judėjimo greitį turi užtikrinti perkami 88 PKM „Boxer“, kurių vienas gali ne tik gabenti karių skyrių, bet ir savo ugnies galia remti pėstininkus ir kautis su priešininko šarvuotomis pajėgomis – „Vilkais“ pakrikštyti PKM turės 30 mm pabūklus ir prieštankines raketas „Spike“.

Lietuvai skirtos pėstininkų kovos mašinos "Boxer" prototipas su bokšteliu Samson Mk. II

„Matyti geriau“ leis modernizuojama oro erdvės sistema su vidutinio nuotolio priešlėktuvinėmis sistemomis NASAMS, o šauti toliau galės savaeigės haubicos, kurių šūvio nuotolis, mobilumas ir taiklumas net keturis kartus viršija dabartinių artilerijos sistemų galimybes.

„Šiuo metu mūsų ugnies galios nuotolis siekia iki 5 km. Dabar planuojant įsigijimus kitiems metams šis skaičius išaugs dvigubai, o investuojant iki 2020 metų nuotolis turėtų išaugti iki 20 km ir daugiau – tai bus jau visai kitas kokybinis šuolis“, – pabrėžė ministras.

Tačiau R. Karoblis atkreipė dėmesį ir į kitą, visuomenės dažnai nepastebimą įsigijimų veiksnį, mat būtina suplanuoti ir įsigytos technikos priežiūros, išlaikymo kaštus, kurie neretai sudaro didesnę išlaidų dalį, nei patys įsigijimai.

„Kariuomenės modernizacija ir ginkluotės ar technikos pirkimas nereiškia, kad nusiperki ir viskas. Reikia rūpintis ir įsigytų priemonių aptarnavimu, remontu.

Schema: NASAMS

Pavyzdžiui, išlaidos, susijusios su PKM „Boxer“ arba savaeigių haubicų įsigijimu bus tol, kol nesibaigs jų gyvavimo ciklas, kitaip sakant, kol jų nenurašys“, – priminė R. Karoblis. Jo manymu svarbu nekartoti taktinių transporto lėktuvų C-27J „Spartan“ įsigijimo klaidų – šiuo metu skraido vos du šie orlaiviai, o kitas „kanibalizuotas“ ir skirtas atsarginėms dalims.

„Nupirktas geras daiktas, bet ribotas remonto paketas. Jei taip elgsimės su minėtais didžiaisiais pirkiniais, tai nieko gero iš jų nebus“, – pridūrė ministras.

Svarbiau už skaičius – realūs pajėgumai

Vis dėlto R. Karoblio teigimu, KAM nenori prisirišti prie procentine išraiška dažnai eskaluojamų skaičių, tarsi jie būtų magiški ar nepajudinami, mat pirmiausiai kalbama apie poreikius, kurie jau numatyti nacionalinio saugumo strategijoje bei patvirtinti ankstesnių VGT sprendimų metu.

„Pirminis NSGK siūlymas buvo didinti finansavimą iki 2,5, mes norime kalbėti ne tiek apie skaičius, kiek apie poreikius. Juk esame pafrontės valstybė. Ir net jei, tarkime, dabar eskaluojamų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ metu nebus jokių provokacijų, tai nereikš, kad saugumo situacija pagerėjo, o į gynybos finansavimą jau galime žiūrėti pro pirštus. Ne, grėsmė išlieka ta pati.
Todėl kalbant apie procentinę išraišką, manome, kad kitais metais pasiekę 2,06 proc. BVP, negalime sustoti, turime žiūrėti toliau ir vystyti savo pajėgumus“, – sakė R. Karoblis.

KAM manymu, Krašto apsaugos sistemos finansavimas iki 2020 metų toliau augant Lietuvos ekonomikai pagal galimybes turėtų augti gal ir ne taip ambicingai, kaip užsimojo NSGK, bet stabiliai – iki 2,14-2,21 proc. 2019 metais ir pasiekti 2,36 proc. 2020 metais. Tai reikštų trečdaliu mažesnį didinimą kasmet, nei jis buvo vykdomas pastaruosius trejus metus.

„Kaip paaiškinti didinimą? Tai susiję ir su saugumo rizikos suvokimu. Bet ir vėlgi – su mūsų poreikiais. Jau numatyta, kad vystysime antrąją kariuomenės brigadą „Žemaitija“ ir turėsime bent du batalionus, iš kurių pirmosios kuopos į dislokacijos vietas, tikėkimės, įsikels jau kitąmet.

Taip pat turime galvoti apie trečiosios brigados „Aukštaitija“ ir rezervo karių ruošimą, ginkluotę ir techniką naujiems daliniams, modernaus kario projektą, galiausiai, jau minėtą atsargų kaupimą“, – priminė R. Karoblis.

Jo teigimu, jeigu KAS finansavimas įstrigtų ties 2,06 proc. BVP 2019-2020 metais, dalį minėtų projektų tektų stabdyti, jų įgyvendinimą nukelti iki 2025-ųjų, o gal net iš viso atsisakyti.

„Tai pakenktų kariuomenės pajėgumams. Juk jau, regis, atsirado supratimas, kad gynybai turime ruoštis ir patys, ne tik tikėtis, kad viską duos sąjungininkai, kad mus apgins NATO“, – sakė pašnekovas.

Be to, anot ministro, finansavimo Krašto apsaugai trūkumus pradėta šalinti vos prieš kelerius, o pasivyti prarastus metus, užkamšyti spragas išaugus atsakomybei bei poreikiams tokio laiko tiesiog neužtenka, mat kariuomenės modernizacija – ilgalaikis procesas.

„Kalbant apie pajėgumus, tai kariuomenės modernizavimas turėtų baigtis 2030 metais, nes turime kalbėti apie tai, kas toliau – apie mechanizaciją, motorizaciją, nes juk po 2020-ųjų laukia nauji įsigijimai – ir tolimojo nuotolio prieštankinė ginkluotė, ir sraigtasparniai, nes turimų resursai greitai baigsis“, – sakė ministras. Jo manymu, pasiekus tinkamą investicijų į modernizavimo lygį, jau bus galima kalbėti apie ribą, kai nereikės didinti KAS biudžeto.

Auksinių šaukštų nepamiršo

Vis dėlto DELFI priminus, kad po pernai kariuomenę supurčiusio auksinių šaukštų skandalo, kiek susvyravo pasitikėjimas Krašto apsauga dėl skaidraus lėšų panaudojimo ir tikslingumo, R. Karoblis tikino, kad jo vadovaujama KAM sieks išvengti panašių incidentų.

„Turime ne tik kalbėti apie skaidrumo būtinybę, bet ir apie realius veiksmus. Ir ne tik dėl visuomenės nuomonės, bet ir siekiant užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą. Galiu užtikrinti, kad ministerijos vadovybė netoleruos grupinių interesų, konkursų pakreipimo „reikiama“ linkme.

Darome viską, kad tokių skandalų nebūtų – nuo sausio veiks Gynybos resursų agentūra, kuris prižiūrės 75 proc. visų Krašto apsaugos sistemos, išskyrus mažareikšmius.

Jau priimtas vyriausybės sprendimas dėl agentūros funkcijų perskirstymo, rugsėjo 1-ąją išdalinami lapeliai, darbuotojus informuojantys apie reorganizaciją. Tikimės, kad profesionalai dirbs ir toliau, bet bus įvertintos visos korupcinės rizikos, ryšiai ir kiti dalykai – nenorime, kad tos nemalonios istorijos pasikartotų.

Jau dabar lopome pernai metų skyles, įvestos papildomos priemonės dėl rizikos vertinimo ir valdymo. Ne paslaptis, kad sustabdyti kai kurie anksčiau pradėti pirkimai, vertinant, ar specifikacijos neruoštos konkretiems dalyviams.

O jei vis dėlto kiltų panašūs atvejai, tai aš asmeniškai ar ministerijos vadovybė nevengs atsakomybės, nes mes jaučiame atsakomybę už viską KAS sistemą. Jei klausiate ar kilus panašiam atvejui aš turėčiau atsistatydinti, tai iš karto atsakau, kad jei to reikėtų ir nuo to kam nors būtų geriau, tai taip. Tik dažnai didesnė atsakomybė yra taisyti klaidas, nei pats atsistatydinimo faktas“, – sakė R. Karoblis.