„Kas jam smogė, nemačiau, mačiau tik smunkantį žmogų, bet kas trenkė, su kuo trenkė... Aš buvau išsigandusi ir galvojau, kad kaip gerai, jog esu ne kitoje gatvės pusėje, tikiuosi, man neklius. Galiu tik pasakyti, kad man prieš akis stovi toks vaizdas – šuo, skėtis ir žmogus“, – taip apie tragiškus įvykius, nutikusius beveik prieš trejus metus prie „Psichbario“, kalbėjo I. Dailidzionytė.

Liudytoja teigė, kad po šio įvykio patyrė šoką ir net negalėjo paaiškinti, kodėl itin sunkiai sužalotą T. Dobrovolskį paliko gulėti kraujo klane.

„Aš sakiau, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą, bet man atsakė, kad kam reikia, tas iškvies, greičiau eikime iš čia“, – sakė viena pagrindinių liudytojų byloje.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį toliau tęsė baudžiamosios bylos dėl T. Dobrovolskio nužudymo. Šioje byloje kaltinimų dėl tyčinio nužudymo sulaukė trys asmenys – Skirmantas Jankauskas, Audrius Šalna ir Karolis Pociūnas. Nė vienas jų kaltės nepripažįsta.

Kartu su jais teisiami ir dar trys jauni vyrai – muštynėse prie baro dalyvavę Vytenis Matulevičius, Paulius Leščinskas ir Edgaras Petruškevičius kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu.

I. Dailidzionytė yra ta mergina, kuriai priklausiusiu skėčiu buvo užmuštas T. Dobrovolskis. „Tą dieną buvo lietinga, todėl turėjau skėtį – jis buvo ilgas, nesuskleidžiamas, mediniu galu“, – sakė ji.

Mergina pasakojo, kad tą vakarą susitiko su V. Matulevičiumi. „Tai nebuvo pasimatymas, tiesiog susitikau, kad su juo susipažinčiau, – pasakojo ji. – Jau buvo vakaras, norėjau eiti namo, bet jis man pasakė, kad dar nori susitikti su draugais ir pasiūlė eiti kartu.“

Liudytoja neslėpė, kad šiek tiek nustebo, kai vaikinas pasiūlė nueiti į „Psichbarį“.

„Žinojau, kad ten vyksta muštynės ir nuolat būna problemų, lankosi gera publika perkeltine prasme, kuri yra nusiteikusi prieš kitataučius, kitos rasės žmones, – kalbėjo I. Dailidzionytė. – Bet kažkaip pagalvojau, kad Lietuvoje žmonės jau yra tolerantiškesni, nemaniau, kad ten galima susilaukti problemų.“

Liudytoja sakė, kad buvo bare su V. Matulevičiumi ir jo draugais, kai vienas jų garsiai visų čia buvusių lankytojų paklausė, kam patinka Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„98 proc. lankytojų jis nepatiko, todėl kažkas pasakė, kad ta proga išgerkime, bet atsirado vienas vaikinas, kuriam V. Putinas patinka ir jis tai pasakė gana akiplėšiškai – ką jūs manote, man patinka, – sakė I. Dailidzionytė. – Tada tarp vaikinų kilo diskusija, bet ji buvo paremta Lietuvos ir Rusijos istoriniais įvykiais, netgi buvo pagrįsta datomis, tačiau ši diskusija peraugo į konfliktą – tas vaikinas, kuriam patiko V. Putinas, sakė, eikime į lauką išsiaiškinti. Tas vyrukas – Mindaugas Šulinskas, kuris šioje byloje taip pat pripažintas nukentėjusiuoju.“

Mergina mano, kad V. Matulevičiaus draugų iškeltas klausimas apie V. Putiną „buvo tarsi bandymas sukelti konfliktą, ieškoti už ko užsikabinti“ – prie to paties stalo sėdėję vaikinai ne kartą kalbėdami apie Rusijos vadovą sakė, jog „Putin chuilo“.

„Ypač dėl V. Putino reiškėsi S. Jankauskas, kuris visą laiką buvo su pirštinėmis“, – liudytoja taip pat pabrėžė, kad S. Jankauskas tą vakarą ir buvo agresyviausiai nusiteikęs. (Tiesa, S. Jankauskas teisme neigė, kad buvo su pirštinėmis ir liudytojos pasakojimą pavadino melu.)

Kaip įvyko muštynės, ji negalėjo pasakyti, tik ne kartą pažymėjo, kad tai, kas vyko prie baro, atrodė lyg „košė makalošė“.

„Norėjau vaikinus nuraminti, bet nutariau nesikišti, nes kai moteris vyrus ramina, jie dar labiau nori pasirodyti, todėl nieko nesakiau, o kai grįžau iš tualeto, V. Matulevičius man sakė, išeiname, – kalbėjo I. Dailidzionytė. – Galvojau, gal jis taksi iškvietė, todėl apsirengiau, pasiėmiau skėtį. Lauke vienas vyrukas keikėsi, todėl jam pasakiau, kad gal galima nesikeikti, juk mergina yra. Tada jis užsimanė mane nusivesti į šoną pasikalbėti – skėtį padaviau Martynui Prokopui (jis taip pat liudytojas šioje byloje – aut. past.). Tuo metu pamačiau, kaip link baro ateina keturi vyrukai, apsirengę komufliažiniais drabužiais, ir vėl kažkas klausė, kam čia patinka V. Putinas. Buvo šakalynė makalynė – kilo grumtynės, vienas bėga, kitas šaukia, ak tu bėgsi, puola spardyti... Paskui mačiau, kaip vienas bėgo žemyn nuo baro, kiti trys liko – ir pamačiau, kad prie baro guli mano skėtis, o T. Dobrovolskis guli veidu į žemę jam bėgo kraujas, o šalia stovi šuo.“

Mergina tada nuėjo prie T. Dobrovolskio: „Paėmiau skėtį, bet jis buvo rankenos – atsisukau į kitą gatvės pusę, ten stovėjo S. Jankauskas ir M. Prokopas, sakau, mano skėtis ar sulūžo, ar yra sulaužytas, čia žmogaus kraujas, reikia kviesti greitąją pagalvą, bet S. Jankauskas pasakė, kad kam reikia, tas iškvies.“

Ir neiškvietė – kartu su visa kompanija išėjo iš baro. „Visą kelią M. Prokopas isteriškai juokėsi, aš net supykau, juk žmogus buvo sužalotas“, – sakė ji.

O kitą dieną ji iš M. Prokopo sulaukė skambučio – vaikinas sakė, kad nieko neprisimena ir policijoje prašė pasakyti visą tiesą. Pasikalbėti apie tragišką vakarą ją buvo pasikvietęs pasikalbėti ir V. Matulevičius – jis esą prašė teisme pasakyti, kad tuo metu, kai vyko muštynės, jis buvo ne lauke, o baro viduje. Tai V. Matulevičius neigė.

Per apklausą teisme liudytoja taip pat pažymėjo, kad tą vakarą bendravo ir su T. Dobrovolskiu – į barą su šunimi atėjęs muzikantas elgėsi gana ramiai, stovėjo nuošaliau nuo kitų lankytojų, o kai jo buvo paklausta, ar jam patinka V. Putinas, jis pasiūlė tokiomis temomis nediskutuoti, o ramiai išgerti alaus ir turėti gerą laiką.

Liudytoja teigė apgailestaujanti, kad negali pasakyti, kas nužudė T. Dobrovolskį.

„Prisiekiu savo gyvybe, kad jeigu būčiau mačiusi, kas taip padarė, pasakyčiau, pagaliau įvyktų teisingumas ir to, kas dabar vyksta, tikrai nebūtų – mane labai graužia sąžinė, kad negaliu atsukti tų įvykių“, – sakė I. Dailidzionytė.

Po grumtynių rankose turėjo skėčio rankeną

Tuo metu kruvinas muštynes matęs ir jose dalyvavęs M. Prokopas apie tragiškus įvykius beveik nieko negalėjo papasakoti, nes dėl girtumo paprasčiausiai nieko neprisiminė.

Liudytojas sakė, kad jau kurį laiką gyvena Prancūzijoje ir studijuoja doktorantūroje, todėl į Lietuvą grįžta vos kartą per metus ir kaip tik 2014 m. Kūčių išvakarėse buvo sugrįžęs į tėvynę ir susitiko su draugais bare.

Jo teigimu, bare vyko diskusija apie karą Ukrainoje, kai vienas lankytojų pasakė, jog V. Putinas yra geras prezidentas. „Su vyru, kuris buvo su šunimi, niekas nekonfliktavo“, – apie į barą atėjusį T. Dobrovolskį kalbėjo liudytojas.

Martynas Prokopas
Jis prisiminė, kaip išėjęs į lauką pamatė, kaip vienas iš bare buvusių vaikinų į rankas padavė skėtį, o netrukus išvydo, kaip link jo ėjo grupė vyrų, o vienas jų priėjęs iš karto puolė muštis.

„Tada išgirdau, kaip S. Jankauskas sušuko, kad čia savas – apie minutę buvau praradęs orientaciją, o kai atsigavau, pamačiau, kad prie įėjimo guli žmogus, laikė už pavadėlio šunį, kuris urzgė“, – sakė M. Prokopas.

Liudytojas pažymėjo, kad nematė, kas sudavė smūgius T. Dobrovolskiui, tačiau tikino, jog skėčio rankose neturėjo – buvo tik rankena. Kas jį ištraukė iš rankų, M. Prokopas negalėjo pasakyti, o T. Dobrovolskis buvo vos už pusantro metro nuo jo.

Prancūzijoje studijuojantis vilnietis sakė, kad po muštynių išėjo į kitą barą, o „tas vyras su šunimi taip ir liko gulėti ant grindų“.

M. Prokopas sutiko, kad ja būtų atliktas patikrinimas melo detektoriumi. Anksčiau teisme šio tyrimo atsisakė kaltinamasis S. Jankauskas, kiti kaltinamieji tokiam tyrimui neprieštaravo.

Ką apie tragiškus įvykius prie prieštaringai vertinamo sostinės baro teisme pasakojo kaltinamieji ir šiose muštynėse dalyvavę nukentėjusieji, skaitykite susijusiuose DELFI straipsniuose.