Juo labiau, be ceremonijų: nepritari konservatorių programai “2V” – viskas aišku, esi kagėbistas, kritikuoji A. Zuoką – paksistas, tyčiojiesi iš R. Pakso – “supuvusio elito” atstovas, ploji išgirdęs žinią apie R. Bouttiglione’s pralaimėjimą – neabejotinai gėjus, marksistas, ateistas, amoralistas ir hedonistas (bet paskutinė baisi kategorija – jau iš santykinai “elitinio” žodyno), etc. Pakanka vieno sakinio ar gesto – ir guvaus proto pašnekovas tuojau susigaudo, kuriame matricos langelyje tavo vieta, o tada jau protestas nebepadės – ten ir liksi (“įrodinėjimas, kad nesi kupranugaris – pats tikriausias kupranugariškumo požymis”).
Kartais taip daroma sąmoningai siekiant diskredituoti (ir įsiteikti tiems, kuriems oponentui prilipdyta “etiketė” kelia siaubą), o kartais – dėl įgimto kvailumo. Bet dėmesio nusipelno ne tik “etikečių” absurdas, klijavimo džiaugsmas ar frazės banalumas (gėda vartoti be kabučių). Įdomesnis kitas atvejis: ne mažiau absurdiškas, bet savo absurdiškumą maskuojantis imituojant nepagrįsto “etikečių klijavimo” auką. Stiklainis pomidorų padažo ima ir įsižeidžia pavadintas “pomidorų padažu”: kaip drįstate subtilią ir sudėtingą jo substanciją taip pravardžiuoti! “Neklijuokite etikečių!”
Kodėl? Nes šios ir panašios sąvokos atbaidytų dalį šalininkų. O atbaidytų todėl, kad jos – pejoratyvai. Daugelis girdėjo, kad jos reiškia kažką negražaus ir kad lyg ir nedera taip vadintis. Bet čia žinios ir baigiasi. Paklaustas, ką konkrečiai jos reiškia ir kas konkrečiai skiria jo antisemitines pažiūras nuo antisemitizmo, kad neleidžia atitinkamai vadintis, kas antisemitui nepriimtina antisemitizme (o jei niekas, tai kodėl jis vengia prisiimti šį titulą), dažnas pilietis nesugalvotų nieko geriau, kaip dar kartą šūktelėti “Neklijuokite etikečių!”. Ir dar priklijuotų tau savąją (pavyzdžiui, “tautos išdaviko”). Štai taip, finita la discussia. Pažiūros priimtinos, ir dar kaip, o pavadinimas – ne.
Gudrumo čia mažiau, nei galima pamanyti iš pradžių. Kartais tai tikrai apgalvotas manevras, bet labai gali būti, kad to piliečio reakcija spontaniška ir visiškai naivi: jokios strategijos jis neparengė, tiesiog iš tikrųjų nežino sąvokų reikšmių (juo labiau istorijos ir tapimo pejoratyvais priežasčių) ir visiškai nesuvokia savo elgesio absurdiškumo. Įtarinėti jį esant sudėtingesnį ar turint manipuliatoriaus gabumų dažnai nėra jokio pagrindo.
Jis tik “paprastas žmogelis”, instinktyviai jaučiantis nepasitikėjimą ilgais tarptautiniais žodžiais ir konceptualiniais ar ideologiniais ginčais. Kam jam vargintis tikrinant savo pažiūrų neprieštaringumą. Todėl nugirsta frazė apie “etikečių klijavimą” jam yra tikras gelbėjimosi ratas: kai tik aiškėja, kad sakai kažką absurdiško ar bjauraus – mechaniškai išlavintu automatizmo judesiu meti “ratą” ir suvaizduoji “aplipdytą” grubaus nesusipratimo auką.
Bet “antisemitas”, “rasistas”, “fundamentalistas” ar “homofobas” daugeliui visai nėra nemalonios sąvokos, jų vengiama tik dėl visa ko, nelabai ryžtingai. Šiek tiek paspausti, mūsų bendrapiliečiai visai noriai išeitų su atitinkamais lozungais į gatves. Visai kas kita tokios etiketės, kaip “kosmopolitas” ar “feministas”. Šitų tai jau nemėginkite priklijuoti – piliečiai narsiai ginsis, nes šventai tiki jų baisumu. Čia tai jau įžeidimas!
Iššoka moteriškos lyties persona, baigusi aukštąjį, dirbanti, gaunanti ar norinti gauti ne mažesnį atlyginimą už kitos lyties bendradarbius, ir drįstanti viešai reikšti savo nuomonę, bet pareiškia tik tai, kad ji – (tik nepagalvokite) ne kokia nors feministė! Efektingas ėjimas, nes “feminizmas” (nesigilinant į akademines subtilybes ir sąvokos bei reiškinio daugiaprasmiškumą) reiškia ne ką kitą, kaip pretenzijas į lygias išsilavinimo, pajamų ir socialinių pozicijų galimybes. Jei toji persona būtų nuosekli, tai turėtų, baigusi pradinę mokyklą, sėdėti namie ir net nemėginti garsiai samprotauti jokiais klausimais, peržengiančiais namų ruošos problematiką, juo labiau ginčytis; o dabar ji jau savo gyvenimo būdu tam tikru mastu YRA feministė, kad ir ką pati apie tai bemanytų. Ne tik yra – nori ir būti, tik nenori etiketės. Išties linksmas reginys!
Taigi, paklauskite publikos ir sužinosite, kad pas mus nėra nei homofobų, nei antisemitų, nei rasistų, nei seksistų, nei fašistų, nei kagėbistų. Ergo, mes pirmaujam Europos Sąjungoje. O dabar prašom klijuoti etiketes, tas pačias, nes naujų neturite (sakiau, kad vidutinė etikečių kolekcija paprastai neviršija penkiolikos – didesni skaičiai jau būtų etikečių klijavimo meno aukštoji matematika, ar ne?).