Nereikėjo nė pažinčių Seime – padėjo į korupcijos skandalą patekęs teisėjas

Skubos tvarka įstatymą, kuriuo už ištisinės linijos kirtimą vairuotojams yra numatytas vairuotojo pažymėjimo atėmimas nuo trejų iki šešių mėnesių, pakeisti norėjęs Seimo narys Petras Gražulis galėtų pasimokyti iš tautiečių – yra ir kitų būdų, kaip galima išsaugoti teisę vairuoti net ir pažeidus nuo sausio 1 d. įsigaliojusį įstatymą.

Ir tam net nereikia pažinčių Seime.

Praėjusią savaitę DELFI paskelbė, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai kreipėsi į Seimą ir pranešė, jog partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime narys P. Gražulis skubos tvarka siekė „prastumti“ Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisą, kuria policijos pareigūnams būtų suteikiama diskrecijos teisė nuspręsti, ar būtina iš pažeidėjo atimti teisę vairuoti nuo trejų iki šešių mėnesių. Šiuo metu galiojančiame įstatyme teigiama, kad padarius pažeidimą teisės vairuoti atėmimas yra privalomoji nuobauda.

STT pareigūnai įtaria, kad šia įstatymo pataisa asmeniškai suinteresuotas P. Gražulis, kurio dukra Marija Šalaševičienė dar gegužės 11 d. pažeidė Kelių eismo taisykles (KET), kai kirto horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę juostą ir lenkė priekyje važiavusius automobilius.

ANK pakeitimo įstatymo projektas Seime buvo užregistruotas praėjus dvylikai dienų po įvykio – jeigu ją Seimas būtų priėmęs skubos tvarka, M. Šalaševičienė būtų turėjusi galimybę išvengti vairuotojo pažymėjimo atėmimo. Žinoma, tokiu atveju reikia policijos nutarimą apskųsti teismui. Tai P. Gražulio dukra yra ir padariusi, tačiau jos skundo teisėjai dar nėra išnagrinėję.

Tuo metu vilnietis Gediminas Mikna teisme jau sugebėjo pasiekti tai, dėl ko P. Gražulis ir dar vienuolika Seimo narių siekė pakeisti ANK – nors vyras ir pažeidė KET, kai kirto ištisinę liniją, tačiau teismas nutarė, kad vairuotojo pažymėjimo atėmimas yra pernelyg griežta ir net neteisinga, nes padarytas pažeidimas yra mažareikšmis.

„Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, atimant pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė“, – neskundžiamoje nutartyje Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius nutarė nesiremti teismų praktika, kurioje konstatuojama, kad kiekvienas asmuo, darydamas įstatymų pažeidimus, turi įvertinti ir numatyti galinčias kilti neigiamas pasekmes, o ta aplinkybė, kad asmens darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, kaip tik turėtų įpareigoti asmenį elgtis dar atsakingiau.

Šis teisėjas neseniai pateko į korupcijos skandalą – STT agentai užfiksavo, kaip baudžiamąsias bylas nagrinėjantis R. Antanavičius bei jo bičiulis, dabar jau buvęs Mažeikių prokuroras Žilvinas Gžimaila, įtariama, bandė paveikti Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėją Mindaugą Klemenį. Jis nagrinėjo rajone gerai žinomo verslininko Vitalijaus Vaičiaus bylą – neblaivus (1,16 prom. alkoholio) prie automobilio vairo įkliuvęs ir metams teisės netekęs vairuoti vyras prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo.

Už tai, kad V. Vaičiui būtų priimtas, įtariama, palankus sprendimas, prokuroras Ž. Gžimaila davė tūkstančio eurų kyšį. Bet tuo metu jį jau stebėjo STT agentai – apie bandymą papirkti ir neteisėtą poveikį Mažeikių teisėjas jau buvo pranešęs specialiosioms tarnyboms.

Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius ikiteisminiame tyrime yra apklaustas kaip specialusis liudytojas. Kol kas jis nenušalintas nuo pareigų ir toliau nagrinėja administracinių nusižengimų ir baudžiamąsias bylas.

Viena tokių bylų buvo susijusi su ištisinės kelio juostos kirtimu – medžio perdirbimo bendrovėje vadybininku dirbantis G. Mikna už KET pažeidimą buvo nubaustas 200 eurų bauda bei teisės vairuoti atėmimu ketveriems mėnesiams.

Prienų rajono apylinkės teismas draudimą vairuoti panaikino, tačiau su tokia KET pažeidusiam vairuotojui taikyta išimtine lengvata nesutiko Prienų rajono policijos komisariato viršininkas, kuris teismo nutarimą apskundė apeliacine tvarka.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar balandžio 12 d. G. Miknai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nes jis kovo 14 d., apie 14 val., vairuodamas automobilį „Subaru Outback“, nesilaikė draudžiamojo kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ reikalavimo, kirto horizontaliojo žymėjimo siaurą ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančius automobilius.

Skunde Kauno apygardos teismui Prienų policijos viršininkas nurodė, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį kiekvienu konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

„Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra, – pažymima skunde. – Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta“.

Anot jo, švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas yra sietinas tik su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

„Pažeidėjo darbo pobūdis ar nuvykimas į darbą nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę, nei įstatymo numatyta nuobaudą“, – pabrėžė policijos viršininkas.

Tačiau su tokia policijos išvada teisėjas R. Antanavičius nesutiko – nutartyje atmesti policijos skundą jis nurodė, kad G. Mikna prisipažino padaręs nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina atsakomybę lengvinančią aplinkybe, be to, byloje nebuvo jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

„Pažeidėjas charakterizuojamas teigiamai, pažeidimo padarymo metu manevras padarytas ne iš chuliganiškų paskatų, manevruodamas pavojingos situacijos nesukėlė, aplenkdamas transporto priemonę neviršijo leistino greičio“, – teisėjas padarė išvadą, kad „teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra proporcinga nuobauda nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, administracinės nuobaudos tikslų, todėl turi būti mažinama“.

Pasak teisėjo, G. Miknos padaryto nusižengimo negalima lyginti su nusižengimais, kurie būna padaromi judriame kelyje, esant intensyviam eismui, atliekant pavojingus manevrus ir taip sukeliant pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams eismo dalyviams.

„G. Miknos padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nėra šiurkštus, todėl iš esmės laikytinas mažareikšmiu“, – nurodė R. Antanavičius.

Pasak jo, pažeidimą padariusiam vairuotojui kasdien reikia naudotis automobiliu – juo vyras važiuoja į darbą.

„Darbovietės charakteristikoje nurodoma, kad G. Mikna charakterizuojamas kaip itin pareigingas, atsargus ir atidus vairuotojas, jo darbo pobūdis susijęs su naujų įmonių klientų paieška, miško pirkimo sandorių sudarinėjimu, miško kirtimų organizavimo darbais visoje Lietuvoje, medienos pakrovimo bei išvežimo iš miškų organizavimo darbais, dėl to jam tenka vykti į skirtingus Lietuvos regionus“, – pabrėžė teisėjas.

Be to, jis rėmėsi G. Miknos darbdavių pozicija, kad pažeidėjui netekus teisės vairuoti transporto priemones, jo darbinės funkcijos bendrovėje būtų suspenduotos, o tai sąlygotų žymų darbo užmokesčio sumažėjimą.

„Atsižvelgiant į aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, G. Miknos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jo G. Miknai skiriant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams, atimant pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė“, – neskundžiamoje nutartyje nurodė pažeidėjui teisę vairuoti padovanojęs Kauno apygardos teismo teisėjas.