A.Brazauskas tik kukliai mindžikavo Seimo koridoriuose, teisindamas tarsi save, tarsi partiją, kad jis negalįs pareikalauti parlamentarų nutraukti užsitęsusį plenarinį posėdį, nes jis atvykęs.

Tačiau socialdemokratai, regis, nė neketina atsiprašyti savo lyderio už šį nesusipratimą. Jie atidėjo planuotą susitikimą vėlesniam laikui.

Pagaliau faktas, kad Vyriausybės vadovas nesugebėjo įtikinti partijos narių dėl kontroversiškų Piliečių teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, dėl Švietimo ir mokslo įstatymo pataisų liudija tai, kad A.Brazauskas partijoje prarado įtaką. Juo, kaip partijos vėliava, socdemai mosuoja, tesiekdami pridengti savo reitingus.

Visa valdžia sutelkta Seimo socialdemokratų lyderių Vytenio Andriukaičio, Česlovo Juršėno, Juozo Oleko rankose.

Konservatorių partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis tokią situaciją valdančiojoje partijoje vienareikšmiškai pavadino valdžios krize.

Pasiteiravus apie tai paties Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūno J.Oleko, šis neigė bet kokią vidinę trintį: “Priešingai. Rengiu ataskaitą mūsų pasitarimui ir galiu tik pasidžiaugti, kad Vyriausybė ir Seimas turi tiek daug bendrų projektų. Tuo tarpu mūsų frakcijoje Seime išties yra daug kompetentingų specialistų ir jų siūlymai, pastabos Vyriausybės pateiktiems projektams yra vertingi”.

Vis dėlto, matyt, niekas taip gerai nepažįsta A.Brazausko, kaip buvęs jo aplinkos žmogus, dabar liberalas politologas Algirdas Gricius. Pastarasis sakė linkęs įžvelgti ne A.Brazausko silpnumą, o tam tikrą socdemų politinio spektaklio intrigą. “Man kyla įtarimų, ar tik socialdemokratai prieš rinkėjus specialiai nežaidžia dvigubo žaidimo. Štai Vyriausybės vadovas stengiasi priimti teisingus sprendimus, nori, kaip geriau, bet jam koją kiša Seimas. Šiuo atveju Seimo Socialdemokratų frakcija padaroma “blogiuku”, - svarstė A.Gricius.