Nuo 2015 m. balandžio už grotų esantis 40 metų Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka (Nikolaj Filipčenko), kuris ieškojo VAD pareigūnų, galinčių įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės kabinete ir rezidencijoje, už grotų praleis 10 metų.

Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Justas Laucius siekė, kad N. Filipčenkai būtų skirta 6 mėnesiais griežtesnė bausmė, pirmuosius 5 metus kalint griežčiausiomis sąlygomis – kalėjime.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkė Regina Pocienė sakė, kad teisme pilnai pasitvirtino N. Filipčenkai inkriminuoti kaltinimai - jis Lietuvoje pirko ir siūlėsi nupirkti informaciją, kuri domino Rusijos federalinę tarnybą.

Teismas nustatė, kad N. Filipčenka veikė konspiracios tikslais naudodamasis kito asmens vardu išduotais dokumentais ir savo tikslų įgyvendinimui pasitelkdavo vis kitus asmenis. Rusijos žvalgas Lietuvoje dirbo ne vienerius metus ir, pasak teisėjos, veikė prieš Lietuvos valstybę organizuotoje grupėje, o už informaciją mokėjo pinigus.

N. Filipčenka tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus.

„Nusikaltimai buvo jo darbo dalis, jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė“, – teisėja R. Pocienė pabrėžė, kad N. Filipčenkai buvo skirta griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaip vertina nuosprendį, N. Filipčenka žurnalistams nepanoro komentuoti.

Tuo metu prokuroras J. Laucius sako, kad Rusijos šnipui skirta bausmė nėra per griežta ir atitinka Lietuvoje taikomą teismų praktiką.

„Teismas konstatavo, kad N. Filipčenka naudojosi netikra Rusijos Federacijos piliečio Nikolajaus Trifonovo asmenybe, kurio vardu išduotais suklastotais dokumentais jis ne kartą kirto Lietuvos Respublikos sieną ir šiuos dokumentus su suklastotomis Europos Sąjungos šalių narių Šengeno vizomis gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė prokuroras J. Laucius.

Prokuroras taip pat prisipažino, kad prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas ir dėl kitų N. Filipčenkos bendrininkų. Tiesa, jie yra nesuimti – paskelbta jų paieška.

„N. Filipčenka yra vienas iš organizuotos grupės narių, kuriuos teismas konstatavo padarius itin pavojingus nusikaltimus Lietuvos nepriklausomybei ir konstitucinei santvarkai“, – pabrėžė valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras.

N. Filipčenka buvo teisiamas dėl šnipinėjimo, neteisėto daugkartinio valstybės sienos perėjimo, dokumento klastojimo ir melagingos informacijos pateikimo siekiant įsigyti dokumentą. Jam iškelta baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, nes joje yra labai daug konfidencialių ir valstybės paslaptį sudarančių dokumentų ir duomenų, taip pat buvo apklausiami specialiųjų tarnybų pareigūnai, taip pat buvo baiminamasi, kad gali būti atskleisti Valstybės saugumo departamento (VSD) ir kitų Europos Sąjungos valstybių tarnybų naudojami kriminalinės žvalgybos būdai, veiksmai, jų naudojamos techninės priemonės, o tai būtų pakenkta tarnybų darbui.

Prisistatydamas teismui N. Filipčenka sakė, kad yra baigęs aukščiausią Rusijos karinį institutą, yra kariškis, taip pat jam yra suteiktas papulkininkio laipsnis.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Generalinės prokuratūros prokurorai teismui perduotoje byloje teigia surinkę pakankamai įrodymų, kad Rusijos pilietis N. Filipčenka veikė su FST Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku I. G. bei Lietuvos piliečiu V. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra dar tęsiamas, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką.

Anot prokurorų, lietuviai turėjo rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, taip pat kitaip aktyviai dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už tokią informaciją.

Kaip anksčiau pranešė prokuratūra, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos piliečiai, kurie Rusijos FST sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.
Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – VAD saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.

Juos buvo tikimąsi užverbuoti siekiant slapta Prezidentūroje bei prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti specialias pasiklausymo priemones.

Tyrimo metu taip pat gauti duomenys apie tai, kad N. Filipčenka bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius VAD pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.

Siekdamas gauti tokio pobūdžio informaciją, anot prokurorų,N. Filipčenka su kitais asmenimis teikė jų verbuojamiems Lietuvos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.

Vykdydamas nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, N. Filipčenka ne kartą naudojosi suklastotais asmens ir kitais dokumentais, palaikė ryšį su verbuojamais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.

N. Filipčenka buvo sulaikytas vykstantis tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją ir nuo 2015 m. balandžio 29 d. laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento (VSD) Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.

Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla, teigė prokuratūra.